Ne visiems patinka vaisiai ir daržovės. Nepaisant to, jie turėtų sudaryti mitybos pagrindą. Nepakankamai vartojant vaisių ir daržovių, gresia įvairūs sveikatos sutrikimai. Gydymas gali būti brangus ir ilgas. Ar ne geriau būtų tiesiog šiek tiek pakoreguoti savo mitybą ir džiaugtis puikia sveikata ilgus metus? Juk tai taip paprasta!

 

8 dalykai, kurie gali nutikti, jei valgysite nepakankamai vaisų ir daržovių:

 

dietos

  • Gali atsirasti vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas. Vaisiuose ir daržovėse yra didžioji dalis gerai sveikatai reikalingų maistinių medžiagų. Tačiau Johnso Hopkinso universiteto tyrimas parodė, kad tik 11 % suaugusiųjų per dieną suvartoja rekomenduojamas 3 porcijas daržovių ir 2 porcijas vaisių. Jeigu vaisių ir daržovių valgoma per mažai, ilgainiui gali atsirasti vitaminų ir mineralinių medžiagų trūkumas. Daugelis tikriausiai girdėjo apie skorbutą – ligą, kuria dažnai sirgdavo jūreiviai tolimose jūrų kelionėse ir kurią sukelia vitamino C trūkumas. Šiandien tai labai reta liga, bet įmanoma ja susirgti, jei nebus gaunama pakankamai vitamino C. Liga pasireiškia kraujuojančiomis dantenomis ir sutrūkinėjusiais kapiliarais. Be to, gali išsivystyti mažakraujystė, pablogėti virškinamojo trakto veikla dėl folio rūgšties trūkumo, depresija ir sumišimo jausmas dėl vitamino B6 trūkumo, vištakumas dėl vitamino A trūkumo, silpnumo jausmas dėl magnio trūkumo, hemorojus dėl vitamino K trūkumo ir širdies ritmo sutrikimai dėl kalio trūkumo. Pasirodo, kad viso to galima išvengti paprasčiausiai valgant brokolius! Maistinių medžiagų gaunama ir iš kitų maisto produktų, tačiau vaisiuose ir daržovėse jų koncentracija yra didžiausia.
 
  • Gali atsirasti virškinimo sutrikimų. Be vaisių ir daržovių gali dažniau varginti virškinimo sutrikimai: vidurių užkietėjimas, hemorojus, divertikuliozė. Vaisiuose ir daržovėse yra celiuliozės, kuri pagreitina atliekų pasišalinimą iš organizmo. Juose yra skaidulų, kurios apsaugo nuo vidurių užkietėjimo.
 
  • Padidėja vėžio rizika. Amerikos vėžio tyrimų instituto duomenimis, nėra nė vieno maisto produkto, kuris gali tiesiogiai apsaugoti nuo vėžio, tačiau dieta, kurioje yra daug augalinės kilmės maisto, sumažina vėžio riziką. Antioksidantai (vitaminai A ir E, karotenoidai) gali sumažinti vėžio riziką, nes apsaugo sveikas ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Karotenoidų – pigmentų, tarp kurių ir beta karotenas – yra špinatuose ir kituose tamsiai žalios spalvos lapinėse daržovėse, ryškiai oranžinėse daržovėse, saldžiosiose bulvėse, moliūguose ir morkose. Gausus riebaus maisto vartojimas didina vėžio riziką, todėl pakeitus kaloringus maisto produktus vaisiais ir daržovėmis sumažėja vėžio rizika.
 
  • Didėja rizika priaugti svorio. Jeigu nevalgoma pakankamai vaisių ir daržovių, greičiausiai valgoma daugiau kaloringo ir riebaus maisto. Vaisiai ir daržovės turi mažiau kalorijų ir mažesnę energetinę vertę. Valgant daugiau vaisių ir daržovių suvalgoma mažiau kitokio maisto ir greičiau pajuntamas sotumo jausmas. Galiausiai suvartojama mažiau kalorijų. Mažiau kalorijų – mažesnis kūno svoris.
 
  • Didėja diabeto rizika. Antsvoris yra siejamas su diabetu. II tipo diabeto riziką galima sumažinti paprasčiausiai kontroliuojant svorį ir valgant daugiau vaisių ir daržovių. Reikia nepamiršti ir tai, kad angliavandeniai (duona, ryžiai, makaronai ir kiti perdirbti maisto produktai) gali sukelti staigų cukraus šuolį kraujyje. Gliukozės lygį mažina tamsiai žalios spalvos lapinės daržovės, brokoliai, žiediniai kopūstai, pomidorai, baklažanai ir įvairūs vaisiai.
 
  • Gali pakilti kraujo spaudimas. Sveiki mitybos įpročiai gali ne tik padėti išvengti hipertenzijos, bet ir pagerinti būklę jau sergančių asmenų. Reikėtų stebėti, kad mityboje būti pakankamas kiekis kalio, kalcio, magnio ir mažai natrio.
 
  • Didėja širdies ligų rizika. Harvardo universiteto tyrimas parodė, kad daug vaisių ir daržovių kasdien vartojantys žmonės, palyginus su tais, kurie suvalgo ne daugiau nei 1,5 porcijos vaisių ir daržovių per dieną, turėjo 30 % mažesnę tikimybę patirti širdies priepuolį ir insultą.
 
  • Didėja depresijos rizika. Mokslininkai tik neseniai pradėjo gilintis į ryšį tarp to, ką valgome ir to, kokia yra žmogaus psichinė būklė. Ispanijoje buvo atliktas gana didelės apimties tyrimas, parodęs, kad asmenys, valgantys daug vaisių ir daržovių, turėjo mažesnę riziką sirgti depresija. Nėra tiksliai žinoma, kodėl vaisiai ir daržovės daro teigiamą įtaką psichinei būklei, bet manoma, kad taip yra dėl juose esančios pantoteno rūgšties ir vitamino B6. Šių mikroelementų trūkumas gali sukelti depresiją. Išliksite puikios psichinės būklės, jei į savo valgiaraštį įtrauksite daugiau tirštųjų kokteilių, sulčių, trintų sriubų, salotų, pagrindinių daržovių patiekalų ir pan.