Vieni žmonės ilgiau išlieka jaunatviški negu kiti. Norint būti sveikiems rekomenduojama kasmet pasitikrinti sveikatą, akis, kas pusę metų – apsilankyti pas dantų gydytoją. Įdomu, kad žmogaus sveikatą lemia ne tik fizinės organizmo ypatybės, bet ir asmenybės tipas.

 

sveikata

2016 metai Vašingtono (JAV) ir Karltono (Kanada) universitetuose buvo atliktas tyrimas, kuriame pastebėta, kad tam tikros asmenybės savybės yra susijusios su įvairių ligų išsivystymu. Mokslininkai nustatė 5 pagrindines savybes (ekstraversija, sutariamumas, atvirumas, sąžiningumas ir neurotiškumas), kurios gali lemti tam tikrus sveikatos sutrikimus. Tie asmenys, kuriuos galima apibūdinti kaip sąžiningesnius ir atviresnius, dažniau turėdavo sveikos gyvensenos įpročių. O neurotiški žmonės dažniau pasižymi prastesne sveikata. Asmenybės bruožai lemia žmogaus elgesį ir kasdienius įpročius, kurie turi didelę įtaką sveikatai. Taigi, ką iš jūsų asmenybės galima pasakyti apie jūsų sveikatą?

 

5 dalykai, kurie sieja jūsų asmenybės tipą ir sveikatą:

 

  • Ektraversija. Draugiški, mėgstantys bendrauti, būti tarp kitų žmonių asmenys dažniausiai gali pasigirti geriausia sveikata. Žurnale „Psychoneuroendocrinology“ publikuotas tyrimas parodė, kad ekstravertai turi infekcijoms atsparesnę imuninę sistemą. Pagal savo prigimtį ekstravertai yra socialesni negu introvertai, bet nors ir susiduria su daug infekcijos sukėlėjų, rečiau jomis užsikrečia.

 

  • Introversija. Jeigu dažnai esate paskendę savo mintyse, mėgstate likti nepastebėti, turite nedaug, bet labai artimų draugų, greičiausiai esate introvertas. Santūrieji asmenys yra labiau linkę užsikrėsti įvairiomis infekcijomis negu tie, kurie mėgsta daug kalbėti. Introvertai rečiau susiduria su infekcijomis ir jų imuninė sistema blogiau su jomis kovoja. Jų organizme yra mažiau baltųjų kraujo kūnelių.

 

  • Sąžiningumas. Būti sąžiningu = ilgiau gyventi. Žmonės, kurie yra ryžtingi ir nepalenkiami, dažniau yra geresnės sveikatos, nes jie paprastai reguliariai tikrinasi sveikatą ir klauso gydytojų nurodymų. „Psychology and Health“ žurnale rašoma, kad nuo žmogaus sąžiningumo priklauso jo ilgaamžiškumas. Jis taip pat lemia žmogaus išsilavinimo ir karjeros pasiekimus.

 

  • Neurotiškumas. Tie, kurie paniurę, nervingi ir dažnai jaučia nerimą, gali neigiamai atsiliepti jūsų sveikatai. Tačiau įdomu, kad 2012 metų tyrimas žurnale „Brain, Behavior, and Immunity“ nustatė, kad neurotiškos asmenybės turėjo mažiausią interleukinio 6 (IL-6) lygį – tai uždegimo ir lėtinių ligų biožymeklis. Tyrėjai nustatė, kad sąžiningesnis ir labiau į neurozes linkę žmonės dažniau galvoja apie savo veiksmų pasekmes ir paprastai susilaiko nuo rizikingo elgesio. Kuo testai parodė didesnį polinkį į sąžiningumą ir neurotiškumą, tuo buvo mažesni  6 (IL-6) lygiai. Šioje žmonių grupėje dauguma turėjo mažesnį kūno masės indeksą ir rečiau buvo diagnozuojamos lėtinės ligos.

 

  • Impulsyvumas. Jei imatės naujos veiklos daug nemąstydami, turite padidintą riziką susirgti pepsine opa. Tyrimas, publikuotas žurnale „Personality and Individual Differences“ nustatė, kad darbuotojams, kurie linkę elgtis impulsyviai daugiau nei du kartus dažniau diagnozuojamos opos per dvejus metus, nes įvertinus tokius faktorius kaip amžių, lytį ir rūkymo įpročius. Manoma, kad impulsyvūs asmenų skrandyje išsiskiria daugiau skrandžio rūgšties, o tai didina opos susidarymo riziką.

 

  • Optimistiškumas. Žmonės, kurie mato puspilnę stiklinę, o ne pustuštę, paprastai gali pasigirti geresne sveikata. „Clinical Practice & Epidiomology in Mental Health“ nustatė, kad mirčių dėl širdies ligų buvo 50 % mažiau tarp optimistų negu pesimistų. Tyrėjai tokią išvadą priėjo, stebėję 500 vyrų 15 metų. Optimistų gyvenimo kokybė buvo geresnė, jie sugebėdavo greičiau atgauti jėgas ir įveikti stresą.