Shanti jogos centro vadovas ir meistras Aurelijus Šarka teigia, kad bet koks fizinis aktyvumas yra kelias į sveikatą ir sveiką kūną. Taigi ir joga taip pat. Tačiau čia, skirtingai nuo įprastos mankštos, dar mokomasi ir taisyklingo gilaus kvėpavimo, kūno, minčių kontrolės. O tai kiekvienam tik į naudą.

 

 

Kas apskritai yra joga? Sportas, religija, filosofija, menas?

 

Labai platus klausimas. Norint atsakyti į jį, galima ir knygą parašyti. Priklauso nuo požiūrio. Vieni jogą mato kaip fizinių pratimų rinkinį, gerinantį sveikatą ir bendrą žmogaus būklę, kitiems tai – gyvenimo būdas, filosofija, tretiems – religija. Joga yra pasaulėžiūra ir iš Rytų kilusi asmeninė dvasinė praktika. Vakaruose žmonės jogą praktikuoja dėl fizinio aktyvumo. Todėl daugeliui žmonių joga yra būdas išlaikyti lankstų ir sveiką kūną. Kiti į jogos užsiėmimus ateina turėdami sveikatos ar kitų problemų, norėdami atsikratyti įtampos ar nugaros skausmų. Nesvarbu, kas paskatino domėtis joga, ji bus kaip priemonė neribotam tobulėjimui – tiek fiziniam, tiek ir dvasiniam. Ir tie, kurie norės gilintis į jogą ir ją suprasti, pamažu pajus, kaip keičiasi požiūris į gyvenimą, kūnas tampa sveikesnis, dvasia stipresnė.

 

 

 

 

 

 

Teigiama, kad užsiimant joga subalansuojamas vidinis pasaulis, sumažinama įtampa. O kaip religinis jogos aspektas? Ar nuoširdus žmogus katalikas ir Rytų išmintimi persmelkta jogos filosofija yra suderinami?

 

Kadangi joga susijusi su dvasiniu keliu, savo dvasios, savojo „aš“ stiprinimu, tai gali būti suprasta kaip religinis aspektas. Šis aspektas trukdo katalikų bažnyčiai, kuri jogą vertina kaip konkurentę, todėl visada bus linkusi šį aspektą pabrėžti ir traktuoti kaip religiją, tuo suklaidindama žmones. Tuo tarpu pati joga veikia atvirkščiai, skatina būti geresniais tikinčiaisiais. Tad kur čia konkurencija? Religija yra tikėjimas Dievu ir jo garbinimas. Šiuo atveju vieninteliai bhakti jogai yra artimiausi religijai. Rytų kovos menai, pavyzdžiui, kung fu, aikido ar karatė, taip pat ugdo asmens dvasingumą, fizinį aktyvumą ir turi panašias žmogiškumo, etikos nuostatas. Ten labai gerbiami mokytojai, kaip ir jogoje, todėl tiems, kurie jaučiasi silpni savo tikėjime ar yra prastos fizinės formos, joga ir Rytų kovos menai tikrai padės tapti sveikesniais ir pakelti savo dvasią, būti dar geresniais tikinčiaisiais. Kaip jau minėjau, vieninteliai bhakti jogai gali būti traktuojami esantys arčiausiai religijos, nes jie pasirinkę vieną hindų dievą, juo tiki ir atlieka jam skirtus ritualus. Dažniausiai tikras ir nuoširdus katalikas, kurio dvasia stipri, joga nesidomės kaip dvasine praktika, nebent paviršutiniškai dėl fiziologinių negalavimų ar sveikos gyvensenos. O tie, kurių tikėjimas silpnesnis, susidomės joga giliau, ieškodami vidinės ramybės. Jai atėjus supras, kad jo tikėjimas dar labiau sustiprėjo. Ne dievui Višnu, Krišnai, Šivai ar kitiems, o savo dievui – Dievui Tėvui, jo Sūnui ir Šventajai Dvasiai.

 

 

Ar sutiktumėte, kad rimtai užsiimdamas joga nori nenori prieini prie gilesnių dalykų, keičiasi net vertybės? Ar įmanoma ją praktikuoti, tik norint atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos?

 

Bendros žmogaus vertybės yra būti geru sau ir kitiems, gerbti vieni kitus, nevogti, nežudyti, nekenkti aplinkai, mylėti. Tad jei keičiasi vertybės, tai gerai pagalvokite, kokias jas turite, nes jos į blogąsias vertybes nepasikeis, tik į gerąsias. Taigi bijoti nėra ko, o praktikuoti jogą, norint atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, galima, ir jos metodai veiksmingi. Ne veltui atsirado atskirų jogos metodų vakarietiškos versijos, pavyzdžiui, rebefingas, pilates ar kitos įvairios terapijos su prierašu „joga“. Kitas dalykas – sporto klubai. Ten joga yra sportas ir, norint atsipalaiduoti po sunkios darbo dienos, nepavyks. Joga yra asmeninė praktika, todėl galima ja užsiimti ir namuose, gamtoje ar kitoje aplinkoje. Tereikia rasti tam laiko.

 

 

Paplitusi nuomonė, kad joga yra tarsi vaistas nuo visų ligų. Esą ja užsiimant labai pagerėja sveikata, nieko nebeskauda, atsiranda energijos ir vidinė ramybė. Ar tai tiesa?

 

Bet koks fizinis aktyvumas yra kelias į sveikatą ir sveiką kūną, taisyklingas ir gilus kvėpavimas – kelias į energijos gausą, o proto ir minčių kontrolė – į streso atsikratymą ir vidinę ramybę. Joga apima visus tris aspektus, todėl ji laikoma vaistu nuo visų ligų. Taip pat nereikėtų pamiršti kuo švaresnio ir sveikesnio maisto.

 

 

Kokias ligas galima išsigydyti joga? O gal jokių?

 

Teisingas gyvenimas, fizinis aktyvumas, pozityvus mąstymas yra vaistas nuo visų ligų – visų šių dalykų moko joga. Visos ligos išgydomos joga: tiek diabetas, tiek vėžys, tiek kitos ligos, bet čia būtinos paties žmogaus pastangos ir tikėjimas savimi. Yra nemažai pavyzdžių, kuomet gydytojai nuleido rankas, o žmogus, pradėjęs praktikuoti jogą, pasveiko. Šiuo atžvilgiu ir medicinos įstaigos įžvelgia konkurenciją, sulaukiama nemažai kritikos, ypač iš kineziterapijos specialistų. Kartais pasitaiko, kad po jogos žmogus kreipiasi į gydytojus. Dažniausiai tai būna neteisingai atliekamos praktikos pasekmė ar mokytojo nekompetencija.

 

 

Kokiomis ligomis sergant joga užsiimti negalima?

 

Apskritai kuo nors sergant visų pirma reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, ir tik jam leidus galima praktikuoti jogą. Jeigu žmogus mano esantis sveikas ir nepasitaręs su gydytoju pradeda lankyti jogos užsiėmimus, tai per pirmąsias praktikos dienas visos problemos išlenda į paviršių. Mokytojui tai pastebėjus ar pačiam mokiniui pasisakius, patariama jogos nepraktikuoti, kol nepasitars su gydytoju ir nepasidarys reikalingų tyrimų. Jogos mokytojai nesužinos apie mokinių sveikatą, jeigu jie patys apie tai nepasakys, neperspės ir nenurodys pildomose anketose. Todėl neįspėjus mokytojų, už pasekmes atsako tik patys mokiniai. Be to, jogos griežtai negalima praktikuoti psichiškai nesveikiems žmonėms.

 

 

Teko girdėti ir apie nėščiųjų jogą. Greičiausiai besilaukiančiosios ant galvos nestovi. Visgi ar tai tikrai nepavojinga?

 

Tikrai nepavojinga ir sveika. Tai yra specialios lengvos programos, skirtos būtent nėščiosioms, pasižyminčios subtiliais pratimais. Ypač didelis dėmesys skiriamas nėščiosios paruošimui gimdyti – atliekami specialūs pratimai klubams atverti ir apatinei nugaros daliai stiprinti, kad moteris kuo patogiau ir ramiau jaustųsi paskutinėmis nėštumo dienomis ir, žinoma, gimdymo metu.

 

Emocinė, psichologinė jogos nauda ateina pamažu. Gilus kvėpavimas padeda moteriai geriau pažinti savo kūną, didina emocinį pasitenkinimą ir net padeda atrasti glaudesnį ryšį su nešiojamu kūdikiu. Kuo ramiau ir giliau kvėpuoja motina, tuo ramesnis bus kūdikis. Ramiai kvėpuoti išmokusi moteris giliai ir tolygiai kvėpuos ir gimdymo metu.

 

Nėščiųjų joga rekomenduojama užsiimti pasibaigus pirmajam trimestrui, arba 12–14 nėštumo savaitę, ir praktikuoti tol, kol moteris jaučiasi gerai, ir joga jai teikia malonumą. Netgi stovėsena ant galvos gali būti praktikuojama, bet tai daryti gali tik tos nėščiosios, kurios iki nėštumo buvo lankiusios jogos užsiėmimus ir praktikavo šią pozą. Tuo tarpu jogos kvėpavimo pratimų, meditacijos ir gilaus atsipalaidavimo rekomenduojama mokytis jau pirmosiomis nėštumo dienomis. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad mankšta labai naudinga nėštumo metu, tačiau, kaip ir prieš bet kokius fizinius užsiėmimus šiuo ypatingu periodu, rekomenduojama visų pirma pasitarti su šeimos gydytoju.

 

 

Ar gali joga užsiimti vaikai? Kada verta pradėti ir kokiems žmonėms apskritai rekomenduojama?

 

Joga vaikams labai rekomenduojama, nes pamokos vyksta pasakojant istorijas, bendraujant ir bandant pavaizduoti pasakojimų herojus, o tai gerina vaiko koncentraciją, vaizduotę, bendravimą, lavina raumenis. Dažniausiai sudaromos kelios įvairaus amžiaus vaikų grupės: nuo 4 iki 6 metų, 7–11 metų, 12–16 metų. Mažesnio amžiaus vaikučius nerekomenduojama leisti į jogos užsiėmimus, o jei ir vyksta tokie užsiėmimai, tai jie turi vykti kartu su tėveliais. Mokyklinio amžiaus vaikams lankyti jogą galima tik gavus iš tėvų rašytinį sutikimą.

 

 

Ar suklysčiau teigdama, kad vienas svarbiausių jogos praktikavimo aspektų yra kvėpavimas. Jis derinamas su asanomis. O gal galima žmogui išmokti tiesiog taisyklingai kvėpuoti, ir tai jau padės nusiraminti, susigrąžinti jėgas?

 

Ne nesuklysite, tai vienas svarbesnių aspektų. Žmogus bus kupinas energijos ir sveikas, jeigu pradės kontroliuoti ir stebėti savo kvėpavimą, kvėpuos giliai ir ritmingai. Deguonis gerina visų ląstelių veiklą, o išmanant kvėpavimo subtilybes, galima gyventi daug patogiau: žiemą sušilti, o vasarą atvėsti, atsikratyti streso ar įtampos, išsigydyti ligas, atjauninti odą ir net kontroliuoti mintis bei protą.

 

Šiaip jokios teorijos, knygos ar kitų nuomonės nesuteiks žinių daugiau nei pačių praktika. Patarčiau jogą išbandyti savo kailiu, patiems pajusti jos teikiamą naudą. Linkiu būti gražiais ir sveikais.