Vis daugiau žmonių ryžtasi kastruoti arba sterilizuoti savo augintinį. Taip ne tik mažinamas beglobių gyvūnų skaičius, bet ir išvengiama galimų augintinio sveikatos problemų.

 

 

Kas yra kastracija ir sterilizacija?

 

Kastracija atliekama patinams – prapjaunama mašnelė ir pašalinamos sėklidės. Sterilizacija – tai patelės gimdos ir kiaušidžių pašalinimas. Sterilizacija yra sudėtingesnė procedūra už kastraciją – ją atliekant būtina atverti pilvo ertmę. Augintiniai skausmo nejaučia, nes abi procedūros atliekamos naudojant bendrą narkozę. Paprastai gyvūną namo galima vežtis tą pačią dieną, nustojus veikti narkozei.

 

 

 

 

 

 

 

Kastracijos nauda

 

Šunys dažniausiai kastruojami dėl pakitusio elgesio, susijusio su lytiniais instinktais, – agresyvumo, noro lipti ant kitų šunų ar net žmonių. Patinas bėga ieškoti rujojančios patelės, nes jos skleidžiamus feromonus užuodžia iš labai toli. Tai rizikinga, nes nemažai augintinių bėgdami patenka po automobilių ratais. Kastruoti šunys neserga sėklidžių, prostatos ligomis, kurios užklumpa vyresniame amžiuje.

 

Kastruoti katinai nesivelia su kitais katinais į konkurencingas kovas, kurių pasekmes dažnai tenka šalinti veterinarijos gydytojui, šlapimu nežymi savo teritorijos (nekastruoti teritoriją žymi ir namie). Dauguma šeimininkų pastebi, kad po operacijos augintiniai tampa ramesni, meilesni.

 

 

Sterilizacijos nauda

 

Katės rujoja mažiausiai kelis kartus per metus: kniaukia, tampa dirglios, gali pradėti šlapintis patalpoje. Kalės paprastai rujoja du kartus per metus. Ruja trunka vidutiniškai 3 savaites ir pasireiškia kraujavimu iš lytinių organų, padidėjusiu dėmesiu patinams.

 

Nenorint, kad augintinė susilauktų palikuonių, per rują ją reikia saugoti nuo patinų. Nemažai vyresnių nesterilizuotų kalių suserga pūlingu gimdos uždegimu – piometra. Šios ligos simptomai dažniausiai nėra akivaizdūs, todėl augintinių savininkai į gydytojus kreipiasi tik tuomet, kai jau būna pažeisti inkstai ar kepenys.

 

Sterilizacija padeda išvengti ir kitų ligų, pavyzdžiui, gimdos bei kiaušidžių navikų. Įrodyta, kad ankstyva sterilizacija iki minimumo sumažina pieno liaukų vėžio tikimybę. Augintinį sterilizuoti patartina ne tik dėl galimų ligų. Nėštumas ir gimdymas kiekvienam gyvūnui sukelia stresą.

 

 

Kada reikėtų kastruoti arba sterilizuoti?

 

Augintinius kastruoti arba sterilizuoti rekomenduojama kuo jaunesnius. Kales sterilizuoti patartina po pirmos rujos. Reikėtų žinoti, kad didesnėms kalėms ruja prasideda šiek tiek vėliau negu mažesnėms.

 

Sterilizuoti kalių negalima per rują ir nepraėjus 3 mėnesiams po jos. Sterilizacija šiuo metu atliekama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, per rują sutrikus lytinių liaukų veiklai ir išvešėjus gimdos gleivinei. Kates operuoti galima iškart po rujos. Jeigu neapsisprendžiate, kada kastruoti ar sterilizuoti augintinį, pasitarkite su veterinaru.

 

 

Prieš ir po operacijos

 

Prieš operaciją gyvūnas turi būti nešertas mažiausiai 12 val. Po operacijos katę ar šunį reikia iškelti iš automobilio arba padėti jam išlipti. Gyvūnui negalima leisti šokinėti, kad nebūtų pažeistas pjūvis. Po operacijos augintinį reikia šerti lengvu maistu. Kad nelaižytų siūlių, išoperuotam gyvūnui paprastai uždedamas specialus gaubtas arba jis aprengiamas specialiais marškinėliais.

 

 

Galimos komplikacijos

 

Kai kurių veislių kalėms po sterilizacijos ir šunims po kastracijos prasideda sunkiai gydoma komplikacija – jie nebelaiko šlapimo. Tyrimai rodo, kad iki 5,5 mėnesio sterilizuotos kalės labiau linkusios sirgti šlapimo takų infekcinėmis ligomis. Kartais po kastracijos ar sterilizacijos gyvūnų šlapimo pūslėje susidaro akmenys. Kad jų neatsirastų, gyvūną po operacijos reikia šerti specialiu ėdalu.

 

 

Apie kastraciją ir sterilizaciją

 

  •   Manoma, kad patelėms naudinga bent kartą susilaukti palikuonių. Tačiau nei nėštumas, nei gimdymas neturi įtakos tolesniam gyvūno gyvenimui.
  •   Kai kurie gyvūnų augintojai iš katės ar kalės palikuonių tikisi turėti naudos. Tačiau nepagalvoja, kad besilaukianti katė ar kalė daugiau ėda, jai reikia didesnės priežiūros. Yra tikimybė, kad augintinei teks atlikti Cezario pjūvį, o tai papildomos išlaidos. Gimusius kačiukus ir šuniukus reikės prižiūrėti: maitinti, skiepyti, dehelmintizuoti (pašalinti iš organizmo parazitines kirmėles).
  •   Manoma, kad gyvūnas po operacijos patiria stresą. Po kastracijos ar sterilizacijos nebeveikiant hormonams gyvūnai nejaučia poreikio susilaukti palikuonių.

 

 

Specialisto komentaras

 

Veterinarijos gydytojas Erikas Butkus apie kastraciją ir sterilizaciją

 

Jeigu neplanuojate savo augintinio kergti, jį reikia sterilizuoti arba kastruoti. Nesterilizuotos katės labai dažnai rujoja, naktimis kniaukia, neleidžia miegoti. Didelė tikimybė, kad vyresnėms nesterilizuotoms kalėms ir katėms pieno liaukose atsiras auglių. Sterilizuotoms patelėms pieno liaukų navikai pasitaiko labai retai.

 

Geriausia sterilizuoti lytiškai subrendusią kalę ar katę po pirmos rujos. Nerekomenduojama jų sterilizuoti anksti, nes gali netinkamai vystytis kaulai ir būti per ilgi, per trapūs, dažniau lūžti.

 

Dažnai baiminamasi, kad po operacijos augintinis nutuks. Ši baimė pagrįsta. Neberujojantis gyvūnas mažiau juda, tampa ramesnis, nebeieško poros. Todėl padidėja apetitas, energijos išeikvoja apie 30 % mažiau ir gali pradėti tukti. Tokiu atveju jį reikia saikingai šerti.

 

Prieš operaciją augintinio negalima šerti 12 val., vandens galima duoti, kiek nori. Gyvūno priežiūra po sterilizacijos ar kastracijos paprastai nesudėtinga. Reikia dezinfekuojamuoju skysčiu valyti pjūvio vietą, jeigu veterinarijos gydytojas nurodė, suleisti arba sugirdyti paskirtus vaistus.