Hipertonija – klastinga liga. Nors nieko neskauda, bet ji gali sutrumpinti gyvenimą 10 – 20 metų. Ypač didelė rizika kyla moterims po menopauzės. Ką reikėtų daryti, jei ši liga prasidėjo ir kaip jos išvengti?

 

"hipertonija"

Galvos skausmas, dirglumas, pykinimas daugeliui sergančiųjų hipertonija pasireiškia tik pradinėse ligos stadijose. Vėliau šie simptomai pradeda varginti tik tada, kai būklė stipriai pablogėja. Kai nieko neskauda, daugelis į savo ligą numoja ranka. Tačiau be reikalo. Pagrindinė mirties priežastis pasaulyje – kraujagyslių ligos. Nuo šių ligų, remiantis Amerikos širdies ligų asociacija, kasmet miršta daugiau žmonių negu nuo vežio, Alzheimerio ir nelaimingų atsitikimų, kartu sudėjus.

 

Šią ligą išprovokuoja aukštas kraujo spaudimas. Neseniai atliktų tyrimų duomenimis hipertonijos pacientams 3 – 4 kartus dažniau išsivysto koronarinė širdies liga ir 7 kartus dažniau ištinka insultas negu tiems, kurių kraujo spaudimas normalus. Kraujagyslėse kaupiasi cholesterolis ir padidėjusiam kraujo spaudimui tampa lengviau pažeisti kraujagyslių sieneles. Dėlto greičiau senėja kraujagyslės, gali ištikti ankstyvi širdies priepuoliai ir insultai. Biologiniu požiūriu hipertonija sergantys asmenys sensta greičiau nei tie, kurių kraujo spaudimas normalus arba sumažėjęs. Nenuostabu, kad ši liga vadinama tyliuoju žudiku.

 

40 % sergančiųjų hipertenzija apie savo ligą žino. Tačiau tik maždaug 40 % vartoja vaistus ir tik 40 % iš jų juos vartoja teisingai ir tinkamomis dozėmis. Taigi tik 6,4 % hipertonijos pacientų gauna tinkamą gydymą!

 

Kiekvienais metais sergančiųjų hipertonija daugėja. Įdomu, kad dar visai neseniai manyta, kad šiai ligai atsirasti įtakos lytis neturi. Tačiau hipertonija serga net 80 % vyrų. Taigi lytis atlieka tikrai ne paskutinį vaidmenį. Moters gyvenimą pagal sergamumą hipertonija, galima padalinti į du etapus. Pirmasis – prieš menopauzę. Šiuo laikotarpiu moteriški hormonai patikimai apsaugo širdį ir kraujagysles, todėl tikimybė, kad moteris susirgs yra didesnė negu vyrams (su sąlyga, kad moteris neserga metaboliniu sindromu). Antrasis etapas – menopauzė. Šiuo laikotarpiu, jau per keletą mėnesių kraujyje sumažėja estrogenų ir androgenų, todėl lyties pranašumas dingsta. 59-erių metų moteris turi net didesnę riziką susirgti hipertonija negu vyrai. Apskaičiuota, kad 2025 metais pasaulyje 793 milijonai moterų kentės nuo hipertonijos. Labai dažnai menopauzė padidina ir antsvorio bei priešdiabetinės būklės atsiradimo riziką. Tai vadinama menopauzės metoboliniu sindromu, kuris didina širdies ir kraujagyslių riziką.

 

Hipertonija arba hipertenzija – tai padidėjęs kraujo spaudimas 139 / 89 mm Hg ir daugiau, pacientui esant ramybės būklėje bent porą kartų. Tiksli priežastis nėra žinoma, bet ją lemia daug veiksnių: paveldimumas, gyvenimo būdas, blogi įpročiai, hormonų pokyčiai, kūno sudėjimas.

 

5 % atvejų hipertonijos priežastį galima nustatyti ir (dažnai, bet ne visada) pašalinti. Tai vadinama simptominė hipertenzija, ką gali sukelti inkstų, antinksčių, skydliaukės sutrikimai, įgimtų ir įgytų širdies ir kraujagyslių sutrikimų. Jeigu šeimoje kas nors sirgo hipertonija, sulaukus daugiau nei 30 metų, net neturint jokių problemų dėl inkstų ir aukšto kraujo spaudimo, hipertonijos rizika yra gana didelė.

 

Hipertonijos laipsniai:

 
  • I laipsnis: 140 – 159 / 90 – 99 mm Hg
  • II laipsnis: 160 – 179 / 100 – 109 mm Hg
  • III laipsnis > 180 / 110 mm Hg
 

Neretai hipertonija diagnozuojama klaidingai. Jeigu žmogus labai jaudinasi, gydytojo kabinete jo spaudimas gali pakilti, nors ramybės būsenoje jis būna normalus. Todėl neretai rekomenduojama patiems stebėti kraujo spaudimą ir jį žymėtis, kad diagnozė būtų iš tikrųjų tiksli.

 

12 dažniausiai pasitaikančių mitų apie hipertoniją:

 
  • Serganti hipertonija būtinai turi skaudėti galvą.
  • Kraujo spaudimą reikia labai atidžiai stebėti.
  • Elektroniniai kraujo spaudimo aparatai rodo klaidingus rezultatus.
  • Kraujo spaudimą reikia stengtis kuo greičiau sumažinti.
  • Jeigu kraujo spaudimas yra normalus, vaistų vartoti nereikia.
  • Kai kraujo spaudimas susinormalizuoja, savijauta iš karto pagerėja.
  • Jeigu gydytojo išrašyti vaistai nepadeda, reikia keisti gydytoją.
  • Suvartojus propilo galato vaistų kursą nebekils jokių sveikatos problemų.
  • Kai kurių žmonių spaudimas gali būti didesnis negu normalus.
  • Aukštas kraujo spaudimas yra būtinai susijęs su inkstų ligomis.
  • Jeigu hipertonija paveldėta, tai ji pasireiškia jauname amžiuje, o ne po 40 metų.
  • Sveikai gyvenant ir maitinantis galima atsikratyti hipertonijos be vaistų.
 

Neapsigaukite visa tai mitai, neturintys nieko bendro su ligos istorija ir realybe!