Janina Davidonienė – želmenų sulčių pradininkė Lietuvoje. Anksčiau saujomis rijusi vaistus, dabar dėl alergijos jų nebevartoja apie 20 metų. Moteris įsitikinusi, kad jai sveikatą sugrąžino želmenų sultys. „Žinojau, kad yra ir daugiau žmonių, turinčių panašių sveikatos negalavimų kaip ir mano, todėl nusprendžiau informaciją apie želmenų sultispaskleisti Lietuvoje. Perskaičiau daug leidinių šia tema, Anos Vigmore „Želmenų sulčių knygą“ išverčiau į lietuvių kalbą. Dabar pati rašau knygą apie daigintų sėklų, daigų bei želmenų sulčių naudą,“ – pasakoja J. Davidonienė.

 

shutterstock_133997462

Paprastai sveika gyvensena žmonės susidomi tik suprastėjus sveikatai. Kada jūs „atradote“ želmenų sultis ir supratote, kuo jos naudingos?

Nuo pat vaikystės buvau silpna, negalėjau valgyti riebaus maisto. Pasirinkau chemikės profesiją, tad nereikia nė sakyti, kad, dirbant cheminių medžiagų pripildytoje aplinkoje, organizmas buvo teršiamas. Taip pat didelę žala sveikatai padarė vartojami vaistai.

 

Po pirmųjų savo darbo metų susiruošiau vykti atostogauti į Rumuniją. Prieš pat kelionę susirgau gripu, kuris komplikavosi į plaučių uždegimą. Pirmosiomis ligos dienomis gulėjau viešbučio lovoje, likusį laiką praleidau ligoninėje. Grįžusi ligos tinkamai neišsigydžiau, ir, nors lankiausi pas gydytojus, į darbą ėjau sirgdama. Rentgeno nuotraukose buvo matomas plaučių uždegimas, bet jie tik kinkavo galvas: „Taip ir turi būti.“ Paskirti antibiotikai (kurie dabar jau uždrausti dėl pašalinio poveikio) sukėlė klausos nervo pažeidimą, ir aš palaipsniui pradėjau kursti, kol apkurtau visiškai. Gydytojai siūlė mokytis kurčnebylių kalbą, sakė, jog ilgiau nei 9 dienas negydyto pažeisto klausos nervo niekas negali atkurti. Laimei, draugė susipažindino mane su medike, kuri taikė netradicinius gydymo būdus, ir dabar aš vėl galiu girdėti.

 

Dažnas vaistų vartojimas ir darbas su sveikatai kenksmingomis cheminėmis medžiagomis paskatino artrito, inkstų ir tulžies pūslės akmenligės, mažakraujystės atsiradimą. Vėliau tapau alergiška absoliučiai visiems vaistams, maisto papildams ir net kai kurioms vaistažolėms.

 

Pradėjau įvairiais būdais valyti organizmą, tapau vegetare. Būdama vegetarų kongrese JAV sutikau želmenų sulčių pradininkės pasaulyje Anos Vigmore sekėją, kuri taip entuziastingai kalbėjo apie želmenų sulčių vartojimo naudą, jog ryžausi tuoj pat jas išbandyti: išgėriau vos 30 ml, ir akyse pasidarė šviesiau. Susižavėjau šia idėja, nes niekas neturėjo tokio teigiamo poveikio, aš vėl buvau kupina jėgų. Tačiau vieną vasarą stipriai apsinuodijau gamtinėmis dujomis, ir vėl atsinaujino ankstesni negalavimai, kuriais skundžiausi iki želmenų sulčių vartojimo: vemdavau, svaigdavo galva, atrodydavo, sukasi sienos, žemė slysdavo iš po kojų. Pasitaikydavo, kad prarasdavau pusiausvyrą ir nukrisdavau, todėl bijodavau vairuoti. Medikai, net neatlikę jokių tyrimų, skyrė kraujospūdį mažinančių vaistų. Galiausiai pakeičiau šeimos gydytoją, ir tik tada buvo atlikti tyrimai, kurių metu paaiškėjo, kad smegenyse yra nepiktybinis auglys – meningiomą. Pasakiau gydytojui, kad jį „išsitirpinsiu“ gerdama želmenų sultis, o jis tik pasuko pirštą ties smilkiniu ir pasakė, jog jeigu aš taip galvoju, tai man reikia kreiptis į psichiatrą. O aš džiaugiausi pagaliau sužinojusi tikrąją savo negalavimų priežastį.

 

Pasninkavau, maitinausi tik želmenų sultimis ir vandeniu. Ilgai varginę ligos simptomai ir pats auglys sunyko. Tiesa, prieš tai apsilankiau pas neurologą ir neurochirurgą, kad jie tikrai patvirtintų mano diagnozę.

 

Po metų, atlikus smegenų tomografinius tyrimus, gydytoja paklausė: „Tai kur dingo tas auglys?“ Aš: „Ištirpo.“ Ji: „Kaip galėjo „ištirpti“? Ką man rašyti išvadoje?“ Aš: „Tą, ką matote.“ Pagalvojo ir parašė: „Pablogėjimo nėra.“

 

Tiesa, kai paskutiniuosius metus profilaktiškai nebepasninkavau ir nebevartojau želmenų sulčių, auglys vėl pradėjo progresuoti, tačiau tai nieko baisaus – vėl 40 dienų vartosiu tik želmenų sultis ir vandenį. Nebe pirmas kartas, susitvarkysiu.

 

 

Žmonės skeptiškai vertina naujoves, o želmenų sulčių nauda dar nėra plačiai žinoma. Kokia medikų nuomonė šiuo klausimu?

 

 

Mano atveju medikai buvo nustebę, kad želmenų sultys tokios veiksmingos. Tačiau jie juk negali recepte parašyti: „vartoti želmenų sultis“. Džiaugiuosi, kad mano šeimos gydytoja supranta mano situaciją ir teigiamai vertina pasirinktą sveikatinimosi kelią.

Neigiamą įtaką daro ir žurnalistai, kurie remiasi nesusidūrusių su tokiu reiškiniu medikų nuomone.

 

Lietuvoje mokslinių tyrimų apie želmenų sulčių naudą nėra atlikta. O ką rodo užsienio tyrimai?

 

Taip, iš tiesų iki šiol Lietuvoje jokių mokslinių tyrimų nebuvo atlikta. Aš netgi siūliausi kurį laiką nevartoti želmenų sulčių, žinodama, kad meningioma (smegenų auglys) paūmės, o vėliau vėl išnyks, bet niekas nesusidomėjo.

 

Vis dėlto tyrimai buvo atlikti kitose šalyse: Rusijoje, Japonijoje, JAV. Pavyzdžiui, Rusijoje želmenų sulčių tyrimus organizavo ir moksliniams darbams vadovavo patyrę gydytojai: buvo apgintos dvi disertacijos ir įrodyta, jog želmenų sultys žmonėms nekenksmingos ir patentuotos kaip vaistas.

 

Kuo želmenų sultys naudingos?

 

Želmenų sultys valo organizmą, stiprina imuninę sistemą, kraują, mažina miego poreikį, teigiamai veikia žmonių bei gyvūnų reprodukcinę sistemą.

 

Seniau Lietuvoje beveik visi kaimo žmonės augindavo javus ir gyvulius. Kartais po sunkios žiemos jie būdavo išsekę, o, pasiganę želmenų laukuose, kaip mat atsigaudavo.

 

Organizmui naudingos ne tik želmenų sultys, bet ir daigintos sėklos. Kurie augalai turi daugiau naudingų medžiagų?

 

 

Želmenys naudingų medžiagų turi daugiau. Daigas – tai jaunas augaliukas, išaugęs iš žirnio, saulėgrąžos ar kitos sėklos, o želmenimis vadinami javų daigai. Tyrimai rodo, kad dygstant sėklai atsiranda vis daugiau mikroelementų, vitaminų, antioksidantų, tad daigintos sėklos yra kur kas vertingesnės už įvairias kruopas ar miltus.

 

Kurių javų želmenų sultys pačios naudingiausios?

 

Pagal japonų mokslininkų atliktus tyrimus, pačios naudingiausios – miežių, toliau kviečių ir avižų sultys. Jas geriausia sultis spausti iš aukštesnių želmenų (prieš atsirandant bambliams), tuomet naudingųjų medžiagų būna daugiausia.

 

Kaip reikėtų auginti želmenis?

 

Vasarą grūdus tereikia pasėti į lysvę, uždengti plėvele ir drėkinti. Šaltuoju metų laiku galima auginti patalpoje – dėžutėse, daigintuvuose, ant sudrėkinto popierinio rankšluosčio, marlės ar vatos – bet kokios medžiagos, sulaikančios drėgmę.

 

O kaip daiginti augalų sėklas?

 

Sėklas suberti į stiklainį, užpilti vandeniu, kad apsemtų ir laikyti apie 8–14 val., išskyrus išlukštentusgrikius (juos mirkyti 15–20 min.). Vandenį nupilti, o sėklas plauti švariu vandeniu kelis kartus per parą. Po kelių dienų jas jau galima valgyti. Juos sudaiginti labai paprasta. Organizmui labai naudingi daiginti avinžirniai, saulėgrąžos, liucernos, dobilų sėklos.

 

Ar reikėtų vartoti daigus, kurių sėkloms esi alergiškas?

 

 

Galima vartoti, nes daiguose jau nebelieka nei pačios sėklos, nei joje buvusių alergenų.

 

Kaip reikėtų spausti želmenų sultis? Ar tinkamos šiuolaikinės sulčiaspaudės?

 

Galima nusipirkti specialią sulčiaspaudę, nes šiuolaikinės, skirtos spausti daržovių bei vaisių sultis netinka (želmenų neįmanoma sutarkuoti). Galima naudoti sriegines uogų sulčiaspaudes arba paprasčiausiai ūglius sumalti mėsmale ir per marlę išsunkti.

 

Ar galima želmenų sultis pagardinti vaisiais, pavyzdžiui, bananais?

 

 

Neverta, nes sumažės poveikis. Galima maišyti tik su daržovių bei vaisių sultimis, išskyrus citrusinių.

 

Kaip tokias sultis reikėtų gerti (prieš ar po valgio)?

 

Visas sultis geriausia gerti esant tuščiam skrandžiui (puse valandos prieš valgį arba 2 val. po), tuomet organizmas jas įsisavins per pusvalandį. Taip pat jas galima palaikyti burnoje, tuomet naudingos medžiagos į kūną pateks per gleivinę.

 

Sakoma, kad organizmą prie želmenų sulčių reikėtų pratinti palengva. Koks turėtų būti jų kiekis?

 

Kiekvienam skirtingas. Suaugusiems reikėtų pradėti gerti po 30 ml, ir, priklausomai nuo savijautos, kiekį didinti. Tačiau jeigu žmogaus organizmas mažai užterštas, jis gyvena aktyvų fizinį gyvenimą, tuomet net išgėręs daugiau jausis gerai. Po 100 ml drąsiai siūlau gerti sportininkams. Net jeigu ir supykins, nieko baisaus, nes taip išsivalys skrandis. Toks metodas netgi rekomenduotinas, kai organizmą reikia greitai sustiprinti, pavyzdžiui, prieš operaciją.

 

Toks želmenų sulčių sukeltas poveikis yra normali organizmo reakcija?

 

Taip. Kuo labiau organizmas užterštas, tuo stipresnis šalutinis poveikis pasireiškia – juk taip jis išsivalo. Kai buvau apsinuodijusi dujomis, gerdama želmenų sultis jaučiausi itin prastai. Svaigstanti galva, pykinimas – dažniausi požymiai, kad organizmas valosi. Kaip reaguos organizmas, galiu pasakyti ir pasižiūrėjusi į žmogaus veidą: vartojančių želmenų sultis oda tampa spindinti, o jei ji asfalto spalvos, net nuo mažo kiekio savijauta taps prasta. Šalutinį poveikį pajus ir rūkantys. Taip pat vienu metu nereikia vartoti želmenų sulčių ir vaistų.

 

Nesutariama, ar sergant vėžiu reikėtų gerti želmenų sultis, ar ne. Vienų požiūris teigiamas, kitų priešingas. Kaip yra iš tikrųjų?

 

Nėra nė vieno mokslinio straipsnio, patvirtinančio, kad želmenų sultys netinka esant onkologiniams susirgimams. Atvirkščiai, japonų mokslininkai nustatė, jog želmenų sultyse yra antioksidantų, stabdančių vėžinių ląstelių dauginimąsi. Be abejo, dėl tinkamo vartojimo būtina konsultuotis su specialistais.

 

Ar želmenų ir daigų sultys tinkamos įvairaus amžiaus žmonėms? Reikėtų jas vartoti ir jauniems, kol kas dar niekuo nesergantiems žmonėms?

 

Nors dabar visiškai sveikų žmonių beveik nėra, nes maiste gausu konservantų, bet ir nesergantiems patartina gerti šias sultis, maistą paįvairinti įvairiais daigais ir daigintomis sėklomis, nes tai suteiks daugiau jėgų, energijos.

 

Jurgita Valentaitė