Vyrų ir moterų emociniai pasauliai

Psichologai sako, kad moterų ir vyrų emociniai pasauliai – daugiau panašūs nei skirtingi. Visgi priešingų lyčių atstovų emocijų raiška nevienoda. Tad dėl šios priežasties moterys neretai vadinamos per daug jausmingomis ar net isteriškomis, o štai vyrams klijuojama bejausmių etiketė. Tačiau tai tik klaidinantys išankstiniai įsitikinimai, trukdantys moterims ir vyrams pažinti save bei vieniems kitus.

 Moterys

• Nors vis dar yra teigiančių, kad moterų psichika gali būti net 6 kartus jautresnė nei vyrų, naujausi mokslininkų surinkti duomenys tokią teoriją paneigia. Tiksliau, pakoreguoja. Švelniosios lyties atstovės iš tiesų patiria aukštesnį emocinio stimuliavimo lygį. Tai reiškia, kad jų smegenyse emocijos greičiau sužadinamos, apdorojamos ir išreiškiamos. Bazelio universiteto (Šveicarija) mokslininkai jau kelis dešimtmečiu tyrinėja moterų ir vyrų psichiką bei emocijų raišką. Būtent jie atliko eksperimentą –beveik 700 tiriamųjų rodė negatyvaus, neutralaus ir pozityvaus turinio vaizdus bei skenavo jų smegenis. Nustatyta, kad moterys jautriausiai reaguoja į negatyvaus turinio vaizdinę medžiagą. Didžiausi pokyčiai užfiksuojami ne veide ar akių judesiuose, o tose smegenų srityse, kurios atsakingos už pavojaus suvokimą. Vadinasi, gąsdinantys, nemalonūs ar smurtiniai vaizdai moteris verčia susigūžti ar nusigręžti, nes smegenyse suvokiami kaip tiesioginė grėsmė. Ir tai, manoma, lemia genetinė atmintis.

• Būdamos fiziškai silpnesnės ir dažniau patiriančios fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą artimoje aplinkoje, moterys per ilgus tūkstantmečius išsiugdė gebėjimą vengti pavojaus ir greičiau reaguoti net į nedidelius apie grėsmę bylojančius aplinkos pokyčius. Tai nereiškia, kad švelniosios lyties atstovės nesuvokia, kas yra tikroji grėsmė ir viską vertina vienodai jautriai. Tai veikiau parodo, kad tai, kas vyrui gali atrodyti kaip nereikšminga smulkmena, moteriai gali tapti priežastimi atsitraukti ar net stoti į kovą. Ir šiai strategijai įtaką neabejotinai daro menstruacinis ciklas. 75 dienas moteris stebėję švedų mokslininkai išsiaiškino, kad ciklo pradžioje ir vaisingomis dienomis jos mažiau jautrios ir jų emocinis atsakas supanašėja su vyrų. O štai ciklo pabaigoje grėsmes ir pavojus suvokia kiek aštriau. Iš tiesų tam įtakos turi hormonų disbalansas. Tačiau tam yra ir logiškas paaiškinimas. Ciklo pabaigoje smegenys dar nežino, ar moteris nesilaukia, tad verčia ją labiau saugoti kūną.

• Tačiau ne visus moterų emocinės raiškos ypatumus mokslininkai geba paaiškinti hormonų pokyčiais. Nustatyta, kad švelniosios lyties atstovės dėl nesėkmės, netekties ar kivirčo liūdi ilgiau. Pačios sunkiausios yra pirmosios trys paros po emociją sukėlusio įvykio. 65 % moterų skundžiasi dingusiu apetitu, negali susikaupti ir nuolat verkia. O štai pyksta jos kur kas mažiau ir neabejotinai kitaip nei stiprioji lytis. Šią emociją slopina smegenų priekakčio žievės srityje esantis centras, kuris moterų smegenyse yra 5 % didesnis. Tad į tai, kas joms nepatinka, švelniosios lyties atstovės reaguoja ramiau ir ne taip tiesiogiai. Visgi įtakos tam turi ir auklėjimas. Moterys nuo mažų dienų mokomos slopinti pyktį, nes jis laikomas negražiu ir netinkamu. Ir tai, deja, turi nemalonių pasekmių. Manoma, kad dėl tokio auklėjimo moterys labiau linkusios į depresiją, nerimo sutrikimus ir potrauminio streso sindromą. Tačiau tai nereiškia, kad menkiau atsparios.

• Iš tiesų švelniosios lyties atstovės su emocijomis geba tvarkytis net geriau nei vyrai. Taip yra todėl, kad negalėdamos išreikšti prieštaravimų tiesiogiai, pavyzdžiui, fiziškai susidoroti su tuo, kuris jas nuskriaudė, moterys surado būdą nuleisti garą kitaip. T. y. kalbėdamos ir analizuodamos. Moterys geba užmegzti glaudesnius socialinius ryšius ir paprastai jų turi daugiau nei vyrai. Taip pat joms priimtina gana atvirai draugėms ar giminaitėms papasakoti ne tik tai, kas įvyko, bet ir kaip vienas ar kitas įvykis privertė jas pasijusti. Šis procesas labai naudingas psichikai. Mat padeda greičiau identifikuoti emocijas, jas priimti, išgyventi ir jų atsikratyti. Tad bent teoriškai statistinės moters emocinė našta palyginti lengvesnė nei statistinio vyro. Ne todėl, kad joms gyvenimas yra lengvesnis ar patogesnis, o todėl, kad moterys rečiau save apgaudinėja, neigia emocinius išgyvenimus ir dažniau ieško pagalbos.

Vyrai

• Tiek vyrai, tiek moterys pasaulį mato panašiai, bet netapačiai. Pagrindinis skirtumas, kai kurių psichologų ir sociologų teigimu, yra savo vietos jame bei galios dermės įvertinimas. Vyrai toli gražu nėra bejausmiai. Šveicarų mokslininkų atliktas tyrimas, kurio metu rodyti emocionalaus turinio vaizdai, atskleidė, jog vyrų smegenų centrai suaktyvėja ne menkiau nei moterų, kai jiems rodomi (ne)malonūs vaizdai. Tik štai jie rečiau reaguoja į neigiamus stimulus. Matydami sugedusį maistą, dauguma vyrų renkasi patiekalą ar produktą dar ir pauostyti. Tarsi siekdami įsitikinti, ar akys jų neapgauna. Leidinyje „Journal of Neuroscience“ publikuotose tyrimo išvadose mokslininkai taip pat nurodo, kad stipriosios lyties atstovai dažniau pasąmoningai renkasi ignoruoti tam tikras grėsmes arba nemalonumus. Mat taupo energiją, kai tik gali. O juk emocinė reakcija atima energijos resursų. Į įvairius stimulus reaguojama ne tik per mimikas, bet pasikeičia ir kraujo spaudimas, kvėpavimas bei kt.

• Daugiau kaip 20 m. patirtį psichologijos srityje turinti ir keturias didžiulio populiarumo sulaukusias knygas parašiusi Barbara Markway tikina, kad vyrai nėra bejausmiai ir jų emocinis spektras nėra apribotas. Tik jie dažniau vieną emocinį išgyvenimą linksta užšifruoti kitu. Tam yra keletas priežasčių. Pirmoji jų itin primityvi ir atsiradusi evoliucijos eigoje. Visais laikais patinas, norintis pratęsti giminę, turėjo pasižymėti tvirtumu, kontroliuojama agresija ir kitomis tariamai vyriškomis savybėmis. O tai reiškia, kad jis negali demonstruoti silpnumo nei potencialioms partnerėms, nei potencialiems varžovams. Įdomu tai, kad net ir šiuolaikiniame pasaulyje, kuriame toks pranašumo demonstravimas jau nereikalingas, vyrai vis dar elgiasi kaip žmonijos priešaušryje. Manoma, kad tokiai elgesio strategijai įtakos gali turėti vyriškojo lytinio hormono testosterono lygis. Vyrai, kurių organizme šio hormono yra daugiau, išoriškai atrodo emociškai šaltesni.

• Testosterono kiekiui įtakos turi amžius, todėl jaunuoliai susiduria su daugiau racionalios emocijos raiškos problemų nei penkiasdešimtmečiai. Gali kilti noras šiai prielaidai prieštarauti. Visgi reikėtų įsigilinti į jos logiką. Iš tiesų jauni vyrai į kai kurias situacijas reaguoja karščiau nei vyresni. Tačiau tai nėra normali emocijų raiška, o jau minėtas visų emocijų užšifravimas po pykčiu ir agresija. Mat daugelis jaunų stipriosios lyties atstovų klaidingai įsitikinę, kad pyktis – kone vienintelė socialiai prideranti emocija vyrams. O ir smegenų biologija sustiprina tokį įsitikinimą. Biologų teigimu, vyrų smegenyse migdolinis kūnas, kuriame ir slypi suvokiama baimė, pyktis ir agresija, yra didesnis nei moterų. Kitaip tariant, vyrų „pykčio mygtuką“ nuspausti lengviau. O ir reakciją tai padarius numatyti visai nesunku. Vyrai pyktį siekia sudeginti fiziškai. Mat visas jų organizmas veržiasi į kovą. Deja, šiuolaikiniame pasaulyje negali primušti kiekvieno, kuris nepatinka ar grasina.

• Būtent todėl, kad vyrai suvokia, jog jiems atrodanti tinkama ir natūrali reakcija į negatyvų potyrį yra nepriimtina ar net pavojinga, jie pradeda slopinti bet kokius išgyvenimus. Tiek šviesius, tiek ir negatyvius, kurių iš tiesų stipriosios lyties kasdienybėje netrūksta. Vyrai iš tiesų sulaukia mažiau empatijos nei moterys ir vaikai. Tai skaudžiai atsiliepia vyrų emocinei sveikatai. Lietuvoje vyrai nusižudo maždaug keturis kartus dažniau nei moterys. Panašiai yra ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Manoma, kad viena pagrindinių to priežasčių – vyrų nesugebėjimas susidoroti su emociniais iššūkiais ir visuomenės nejautrumas jų psichikos sveikatai. Stipriosios lyties atstovai vis dar tiki, kad lankymasis pas psichologą yra žeminantis. Taip pat vyrai prasčiau suvokia savo pačių jausmus ir sunkiau juos apibūdina žodžiais. Tad jų emocinė našta itin sunki. Ypač ekonominiu sunkmečiu. Mat tokiais laikais nepagrįstai tikimasi, kad būtent vyrai taps visos šeimos ar net artimųjų ramsčiu.

 Atsidūrę emocinėje aklavietėje, nebijokite kreiptis psichologinės pagalbos:

„Nelik vienas“

Pagalbos vyrams linija

8 604 11119

pagalba@nelikvienas.lt 

Pagalbos linija moterims

Tu ne viena. Pasikalbėkime

8 800 66366

https://pagalbosmoterimslinija.lt/psichologine–pagalba–elektroniniais–laiskais/ 

Autorius Eglė Stratkauskaitė