Vėjas ir šaltis – kasdieniai odos priešai

Šaltymečiu daugelis pastebi, kad oda tampa sausesnė, jautresnė, lengvai parausta ar net pradeda skilinėti. Vėjas, šaltis ir staigūs temperatūrų pokyčiai – vieni didžiausių odos išbandymų. Nors tokie pojūčiai dažnai laikomi neišvengiamais žiemos palydovais, iš tiesų tinkamai prižiūrint odą galima išvengti diskomforto ir apsaugoti ją nuo pažeidimų.

Kodėl oda nukenčia šaltuoju metų laiku?

Žiemą oras tampa ypač sausas – tiek lauke, tiek šildomose patalpose. Drėgmės trūkumas ore tiesiogiai veikia odą, kuri praranda natūralią vandens pusiausvyrą. Be to, šaltis mažina kraujo pritekėjimą į odos paviršių – tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti išlaikyti šilumą vidaus organams. Tačiau šis mechanizmas reiškia, kad oda gauna mažiau deguonies ir maistinių medžiagų, todėl jos regeneracija sulėtėja, ji tampa gležnesnė ir jautresnė aplinkos poveikiui.

Kitas svarbus veiksnys – natūralaus apsauginio lipidų sluoksnio nykimas. Šis plonas riebalų sluoksnis paprastai saugo odą nuo išsausėjimo ir dirgiklių, tačiau šaltuoju metu nusilpsta. Vėjas, drėgmės stoka ir staigūs temperatūrų svyravimai jį dar labiau ardo. Rezultatas – oda tampa šiurkšti, linkusi pleiskanoti, atsiranda mikroįtrūkimų, kurie gali būti skausmingi ir atverti kelią infekcijoms. Ypač nukenčia tos vietos, kurios neturi apsaugos: veidas, lūpos, rankos.

Tipiniai simptomai

Šie simptomai išduoda, kad oda prarado būtiną drėgmę ir yra pažeista:

Sausumas ir tempimo jausmas. Oda atrodo per daug įtempta. Tai vienas pirmųjų ženklų, kad ji netenka drėgmės ir lipidų sluoksnio. Net paprasti veido judesiai – šypsena ar mimikos pokyčiai – gali kelti diskomfortą.

Paraudimas ir jautrumas. Kraujagyslės, reaguodamos į šaltį, nuolat plečiasi ir susitraukia. Dėl šios kaitos oda parausta, ima dilgčioti ar net perštėti. Šis dirginimas ypač pastebimas skruostuose, nosies srityje.

Šerpetojimas ir įtrūkimai. Sausa oda pradeda skilinėti, atsiranda šerpetojančių plotų, kurie dažnai pastebimi ant nosies sparnelių, lūpų ar plaštakų. Įtrūkimai gali būti ne tik nemalonūs, bet ir skausmingi, o kai kuriais atvejais netgi virsta infekcijų židiniais.

Niežulys. Jei odą nuolat niežti, tai rodo, kad apsauginis barjeras pažeistas. Oda tampa jautri net įprastoms priežiūros priemonėms, gali atsirasti alerginių reakcijų ar uždegimų.

Kaip padėti?

Žiema – neišvengiama, tačiau jos poveikis odai gali būti daug švelnesnis, jei pasirūpinsime prevencija. Paprasti kasdieniai žingsniai – nuo tinkamos kosmetikos iki skysčių vartojimo – gali padaryti didžiulį skirtumą. Oda – mūsų vizitinė kortelė, todėl jos priežiūra turėtų tapti įpročiu, o ne tik atsitiktine reakcija į pasireiškusį diskomfortą.

Drėkinti ir maitinti. Žiemą būtina rinktis priemones, kurios ne tik drėkina, bet ir maitina odą, atkuria lipidų sluoksnį. Vandens pagrindu sukurtų lengvų kremų dažnai neužtenka – reikalingos tirštesnės, riebesnės tekstūros priemonės, kurios ant odos sukuria apsauginį barjerą. Reguliariai tepama derma išlieka minkštesnė, mažiau linkusi skilinėti.

Vengti karšto vandens. Nors šaltymečiu malonu ilgiau pabūti po karštu dušu, karštas vanduo dar labiau išsausina odą, nuplauna natūralius riebalus. Geriau rinktis šiltą vandenį ir trumpesnį prausimąsi. Po dušo patartina iškart naudoti drėkinamąjį kremą – taip lyg užrakinama drėgmė odoje.

Naudoti apsaugą lauke. Prieš einant į lauką verta odą patepti priemone, kuri apsaugo nuo šalčio ir vėjo poveikio. Svarbu tai padaryti bent 20–30 min. prieš išeinant, kad spėtų susigerti. Taip ant odos susidaro nematoma plėvelė, kuri sumažina drėgmės praradimą.

Nepamiršti lūpų ir rankų. Šios vietos pažeidžiamos greičiausiai, nes neturi deramo apsauginio sluoksnio. Lūpos neturi riebalų liaukų, todėl greitai išsausėja ir trūkinėja. Rankos dažnai patiria šalto oro, vandens, valymo priemonių poveikį, todėl būtina nuolat naudoti rankų kremą, mūvėti pirštines.

Drėkinti iš vidaus. Nors šaltuoju metų laiku troškulys mažiau juntamas, organizmui vandens reikia ne mažiau nei vasarą. Skysčių trūkumas pirmiausia atsispindi odoje. Be to, mityba turėtų būti papildyta omega-3 riebalų rūgštimis (žuvys, riešutai, sėklos), kurios padeda stiprinti dermos apsauginį barjerą.

Kada kreiptis į specialistą?

Nors daugeliu atvejų užtenka tinkamos odos priežiūros, yra situacijų, kai būtina kreiptis į dermatologą. Jei odą nuolat niežti, ji stipriai šerpetoja, atsiranda skausmingų įtrūkimų ar uždegimo židinių, metas ieškoti profesionalios pagalbos. Tokie simptomai gali rodyti ne tik šalčio poveikį, bet ir odos ligas: atopinį dermatitą ar egzemą. Specialistas padės atskirti, ar tai paprastas išsausėjimas, ar rimtesnė būklė, kurią privalu gydyti.

Autorė Jūratė Survilė