Vaikų motorikos raidos sutrikimai – laiku pastebėti

Vaikų motorikos raidos sutrikimai – viena dažniausių ankstyvosios vaikystės problemų, galinčių turėti ilgalaikį poveikį ne tik fiziniam, bet ir emociniam, socialiniam, pažintiniam vystymuisi. Tėvų gebėjimas laiku pastebėti pirmuosius ženklus ir kreiptis pagalbos – esminis veiksnys, lemiantis vaiko galimybes pasiekti savo potencialą.

Kas tai?

Motorikos raida – tai nuoseklus vaiko gebėjimo valdyti kūno judesius vystymasis nuo gimimo iki visiško fizinio savarankiškumo. Ji apima stambiąją ir smulkiąją motoriką.

Stambioji motorika yra gebėjimai, susiję su didelių raumenų grupių veikla: galvos laikymas, sėdėjimas, ropojimas, vaikščiojimas, bėgimas, šokinėjimas.

Smulkioji motorika apima gebėjimus, susijusius su rankų, pirštų ir akių judesių koordinacija. Tai tokie veiksmai kaip daiktų suėmimas, piešimas, rašymas, sagų užsegimas, dėlionių dėliojimas. Motorikos raida glaudžiai susijusi su kitomis sritimis – kalbos, pažinimo ir socialine raida. Moksliniai tyrimai rodo, kad sutrikusi motorika gali turėti įtakos ne tik fizinei, bet ir emocinei bei pažintinei vaiko raidai.

Tipiniai etapai pagal amžių

Remiantis pasaulinėmis pediatrų ir raidos specialistų gairėmis, skiriami tokie tipiniai motorikos raidos etapai pagal amžių.

0–3 mėn. kūdikis:

• Kelia galvą gulėdamas ant pilvo
• Pradeda sekti daiktus akimis
• Laisvai judina rankas ir kojas
• Reaguoja į garsus, šviesą.

4–6 mėn. kūdikis:

• Gali laikyti galvą stabiliai
• Sukasi nuo nugaros ant pilvo
• Bando suimti žaislus rankomis
• Pradeda sėdėti su atrama.

7–9 mėn. kūdikis:

• Sėdi be pagalbos
• Ropoja arba šliaužia
• Perduoda daiktą iš vienos rankos į kitą
• Griebia mažus daiktus dviem pirštais (pradinis pinceto griebimas).

10–12 mėn. kūdikis:

• Stovi laikydamasis
• Žengia pirmus žingsnius su pagalba
• Naudoja tikslų pinceto griebimą (pvz., paima trupinį)
• Muša daiktus vieną į kitą.

12–18 mėn. mažylis:

• Savarankiškai vaikšto
• Lipa ant baldų
• Pradeda naudoti šaukštą
• Dėlioja paprastas dėliones.

18–24 mėn. mažylis:

• Bėgioja, laipioja
• Spardo kamuolį
• Sukrauna vieną ant kitos 4–6 kaladėles
• Veria didelius karoliukus.

2–3 m. vaikas:

• Paeiliui lipa laiptų pakopomis
• Piešia apskritimą ar liniją
• Sukrauna 6 ir daugiau kaladėlių bokštą
• Pradeda savarankiškai rengtis.

3–4 m. vaikas:

• Šokinėja ant vienos kojos
• Supasi, važiuoja triratuku
• Piešia žmogaus figūrą su 2–4 kūno dalimis
• Naudoja žirkles.

4–5 m. vaikas:

• Gerai bėgioja, šokinėja, balansuoja
• Piešia kryžių, kvadratą
• Užsisega sagas, naudoja šaukštą / šakutę be didelės pagalbos
• Rašo kai kurias raides.

SVARBU! Šie etapai yra orientaciniai – nedidelis atsilikimas ne visada reiškia sutrikimą. Tačiau, jei kelis etapus praleidžia arba raida labai vėluoja, rekomenduojama kreiptis į specialistą.

Kur kreiptis?

Įtariant motorikos raidos sutrikimus, pirmiausia konsultuotis su šeimos gydytoju. Jis įvertins pagrindinius vaiko motorinius įgūdžius pagal amžių, užduos klausimų ne tik apie mažylio raidos eigą, bet ir buvusį nėštumą, gimdymą, surinks šeimos anamnezę. Naudojami ankstyvosios raidos testai (pvz., Denverio raidos patikros testas). Jei įtariami raidos sutrikimai, vaikas siunčiamas tolesniam ištyrimui pas vaikų neurologą (vertina nervų sistemos būklę, raumenų tonusą, atlieka refleksų testus), vaikų raidos specialistą (dažnai tai būna multidisciplininė komanda), kineziterapeutą ar ergoterapeutą (vertina stambiąją ir smulkiąją motoriką praktiškai), logopedą (jei yra kalbos ar burnos motorikos vėlavimų).

Ankstyvas motorikos raidos sutrikimo nustatymas itin svarbus – leidžia laiku pradėti reabilitaciją, kuri gali pagerinti vaiko vystymąsi ir išvengti antrinių sunkumų, pvz., socialinio atstūmimo, kalbos sutrikimų. Vaiko motorikos raida – sudėtingas ir individualus procesas. Tėvų dėmesys, supratimas ir bendradarbiavimas su specialistais yra esminiai veiksniai, padedantys vaikui pasiekti potencialą. Todėl reikėtų nedvejoti kreiptis pagalbos, jei pastebimi galimi sutrikimai.

Ką gali tėvai?

Tėvai atlieka svarbų vaidmenį vaiko motorikos raidoje. Jų aplinka, elgesys ir aktyvus įsitraukimas tiesiogiai veikia, kaip vaikas mokosi judėti, pažinti savo kūną ir pasaulį. Štai pagrindiniai būdai, kaip tėvai gali prisidėti prie sklandaus mažylio motorinių įgūdžių vystymosi:

Sukurti saugią ir stimuliuojančią aplinką. Leisti mažyliui kuo dažniau būti ant grindų – tai skatina ropojimą, vartymąsi, šliaužimą. Pernelyg ilgai nenaudoti vaikštynių, šokliukų, specialių kėdučių, mat visa tai riboja natūralius judesius. Geriau skatinti laisvą žaidimą – judėjimas turėtų būti ne suvaržytas, o skatinantis tyrinėti.

Skatinti motoriką ugdančius žaidimus. Smulkiąją motoriką puikiai lavina žaidimai su kaladėlėmis, plastilinu, piešimas pirštais, dėlionės, veriami karoliukai. Stambiajai motorikai naudingi žaidimai su kamuoliais, kliūčių ruožai, laipiojimas, šokinėjimas, dviračio mynimas. Svarbu leisti vaikui daryti jam per sudėtingus dalykus – iš to mokosi geriausiai.

Motoriką įtraukti į kasdienę veiklą. Rekomenduojama leisti vaikui savarankiškai rengtis, valgyti, valyti dantis – tai stiprina tiek smulkiąją motoriką, tiek koordinaciją. Galima įtraukti mažylį į paprastas namų veiklas: drabužių lankstymą, žaislų rūšiavimą, virdulio užpildymą vandeniu. Paprasti buitiniai darbai padeda natūraliai lavinti judesius.

Dalyvauti kartu. Vaikas labiau nori judėti, kai dalyvauja ir tėvai. Šokite, sportuokite, kartu išbandykite naujas veiklas. Taip pat drauge leiskite laiką lauke – smėlio dėžėje, parke, minkite dviratį, pasivaikščiokite.

Riboti ekranų laiką. Per daug laiko prie ekranų siejama su lėtesne motorine raida. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaikai iki 2 metukų apskritai turėtų gyventi be jokių ekranų, o vėliau juos derėtų riboti iki 1 val. per dieną.

Stebėti ir konsultuotis su specialistais. Jei jaučiate, kad vaiko raida vėluoja, to nevalia ignoruoti. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Geriau kreiptis į specialistus be reikalo, negu pavėluotai.

Autorė Jūratė Survilė