Tūkstantmetė žmogaus ir augintinių draugystė

Kai grįžę po darbo praveriame duris ir pasitinka garsus katino murkimas arba uodegą džiaugsmingai vizginantis šuo, suprantame, kad keturkojai bičiuliai pripildo namus gyvybės ir jaukumo, paverčia komforto oaze. Žmonių ir gyvūnų draugystė, gyvuojanti dar nuo akmens amžiaus, sėkmingai tęsiasi iki šių dienų. Kodėl toks svarbus tarpusavio ryšys ir kaip jį puoselėti?

Nuo urvų iki miesto džiunglių

Dar prieš tai, kai žmonės sukūrė raštą ar išrado ratą, šalia jų jau vaikščiojo keturkojai bendražygiai. Vilkai buvo prijaukinti maždaug prieš 15 tūkst. metų, nors kai kurie archeologai teigia, kad šis ryšys gali siekti net 30 tūkst. metų. Akmens amžiaus stovyklą galima įsivaizduoti taip: prie laužo susėdę žmonės dalijasi medžioklės laimikiu, o šalia jų, sušildyti ugnies ir žmonių draugijos, glaudžiasi laukinių vilkų palikuonys. Iš pradžių jie saugojo stovyklas nuo plėšrūnų ir sekė grobį, o vėliau virto pirmaisiais naminiais šunimis. Praėjus tūkstantmečiams žmonės ir gyvūnai jau dalijosi ne tik maistu, bet ir darbais. Viduramžiais šunys tapo kilmingųjų medžioklės draugais – kai kurios veislės, pavyzdžiui, kurtai ar spanieliai, specialiai veistos tam, kad padėtų aptikti ir pargabenti grobį. Kalbant apie medžioklę, nepamainomi ir kiti prijaukinti gyvūnai – arkliai. Jie buvo vienas svarbiausių civilizacijos variklių: tempė vežimus, arė laukus, nešė karius į mūšius, netgi tapo prestižo simboliu. Be jų nebūtų nei didžiųjų imperijų žygių, nei Europos miestų plėtros.

Ne mažiau įdomi žmonių ir kačių bičiulystės istorija. Maždaug prieš 4 tūkst. metų Nilo pakrantėse klajojusios laukinės katės atrado grūdų sandėlius, kur knibždėte knibždėjo graužikų. Katės tapo nepakeičiamomis pasėlių sergėtojomis ir greitai pelnė ypatingą statusą. Senovės Egipte jos buvo garbinamos kaip deivės Bastet įsikūnijimas, o už katės nužudymą grėsė mirties bausmė. Net faraonų kapavietėse rasta mumifikuotų kačių. Katės gero vardo neprarado ir vėliau. Didžiųjų geografinių atradimų laikais jūrininkai suprato, kad murklės – geriausia gynyba nuo žiurkių, galinčių sugadinti maisto atsargas ar net pernešti ligas. Daugybėje laivų jos turėjo savo vietą, o jūreiviai tikėjo, kad katė laive atneša sėkmę. Net šiais laikais kai kuriuose žvejybos uostuose galima sutikti uosto kačių, kurios tarsi saugo tradiciją.

Žmonės prisijaukino ne tik keturkojus gyvūnus, bet ir sparnuočius. Prieš atsirandant paštui, balandžiai jau nešė žinias per ištisus žemynus. Viduramžiais jie buvo nepakeičiami informacijos perdavimo grandyje, ypač karų metu. Netgi XX a. pradžioje kai kurie balandžiai atliko herojiškas misijas: garsusis Cher Ami Pirmajame pasauliniame kare išgelbėjo dešimtis karių – net sužeistas atnešdavo pranešimą.

Žmonių ir gyvūnų santykiai įaugo į mitus, pasakas, meną. Japonijoje populiarios maneki-neko – „mojuojančios katės“ statulėlės, kurios, pasak legendos, pritraukia sėkmę ir turtus. Islandų sagose ir graikų mituose šunys dažnai pasirodo kaip ištikimybės ir drąsos simboliai: prisiminkime Odisėjo šunį Argą, kuris, senas ir apakęs, vis tiek atpažino šeimininką po 20 metų. Šiuolaikinėje literatūroje ir kine gyvūnai tebėra nepakeičiami herojai.

Per tūkstantmečius augintiniai iš utilitarinių pagalbininkų virto šeimos nariais, draugais, net terapijos partneriais. Šiandien jie miega ant sofų, keliauja kartu atostogauti, o jų nuotraukos puošia socialinių tinklų profilius. Ir nors mūsų miestai, technologijos, gyvenimo būdas smarkiai pasikeitė, vienas dalykas liko nepakitęs: šalia žmogaus visada yra kažkas su uodega, letenomis ar plunksnomis – tylus mūsų istorijos liudininkas ir draugas.

Augintinių populiarumas šiandien

Per pastaruosius kelis dešimtmečius augintinių pasaulis išgyveno tikrą renesansą. Jei kadaise jie buvo daugiausia pagalbininkai, šiandien šunys, katės ar net driežai yra pilnateisiai šeimos nariai. Statistika atskleidžia įdomių tendencijų, kurios leidžia pažvelgti į visuomenės pokyčius.

Pasaulinė panorama

Šunys – nepakeičiami lyderiai. Apytikriai trečdalis pasaulio namų ūkių turi bent vieną šunį. Didžiausi šunų mylėtojai gyvena JAV, Brazilijoje, Kinijoje ir Australijoje. Šunys ypač populiarūs šeimose su vaikais, nes skatina aktyvumą ir padeda mokyti atsakomybės.
Katės – antros pagal populiarumą, bet pirmos pagal nepriklausomybę. Tai maždaug ketvirtadalio pasaulio namų ūkių augintinės. Europoje ir Japonijoje jų populiarumas sparčiai vejasi šunis, nes katės labiau tinka miesto gyvenimui ir užima mažiau vietos.
Kiti augintiniai. Akvariumų žuvytės – trečios pagal populiarumą visame pasaulyje. Mėgstamos dėl estetinio grožio ir palyginti nesudėtingos priežiūros. Paukščiai, graužikai, ropliai, net egzotiniai gyvūnai (driežai, tarantulai) randa savo nišą tarp mėgėjų, siekiančių išskirtinių potyrių. Pastaruoju metu sparčiai auga susidomėjimas mažiau tradiciniais augintiniais – tai atspindi ir socialinių tinklų turinys, kur žvaigždėmis tampa driežai ar ežiai.

Europa – kontinentas, kuriame karaliauja katės

Šunų mylėtojai. Vokietija ir Lenkija pirmauja pagal šunų skaičių – šiose šalyse jie dažnai laikomi ir draugais, ir sporto partneriais (pvz., kanikrosas, šunų kinkinių sportas).
Kačių sostinė. Prancūzija ir Italija laikomos tikromis kačių mylėtojų šalimis – čia daug kačių kavinių, o kai kuriuose Prancūzijos miesteliuose murklių skaičius viršija žmonių. Skandinavijoje irgi pastebimas augantis dėmesys katėms, nes jos gerai prisitaiko prie ilgesnių žiemos vakarų.

Lietuva – mažos šalies didelė meilė gyvūnams

Turi dauguma. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė Lietuvos namų ūkių turi bent vieną augintinį. Kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, pirmauja šunys ir katės.
Auganti įvairovė. Pastaraisiais metais daugėja triušių, jūrų kiaulyčių, žiurkėnų, dekoratyvinių žuvų augintojų. Socialiniuose tinkluose populiarėja netradiciniai augintiniai – driežai ar egzotiniai paukščiai.
Miesto vs. kaimo tendencijos. Miestuose dažniau laikomos katės, nes jas paprasčiau prižiūrėti butuose, o kaime šunys tebėra ir sargai, ir kompanionai.

Kaip keičia gyvenimą?

Ar pastebėjote, kaip keli brūkštelėjimai delnu per katės ar šuns minkštą kailiuką išsklaido sunkiausios dienos rūpesčius? Daugybė tyrimų rodo, kad bendraudami su augintiniais žmonės patiria mažiau streso: glostant katę ar šunį organizme sumažėja streso hormono kortizolio kiekis ir padidėja laimės hormonų – serotonino ir oksitocino – lygis. Vienišumas – vis dažnesnė šiuolaikinės visuomenės problema. Augintiniai tampa tikrais emocinės paramos šaltiniais: jie nesmerkia, neklausia sudėtingų klausimų, tiesiog būna šalia. Psichologai pastebi, kad gyvūnai gali padėti suvaldyti net depresijos ar nerimo simptomus.

Jaučiamas teigiamas poveikis ir fizinei sveikatai. JAV atliktas tyrimas parodė, kad šunų šeimininkai rečiau kenčia nuo aukšto kraujospūdžio ir širdies problemų. Net trumpas pasivaikščiojimas su šunimi gali prilygti lengvai kardiotreniruotei.

Gyvūnai gali pagerinti socialinį gyvenimą. Šunys – puikūs socialiniai „ledlaužiai“. Pasivaikščiojimai parke ar kieme dažnai tampa proga užmegzti naujas pažintis. Miestuose jau net buriasi augintinių šeimininkų bendruomenės – organizuojami pasivaikščiojimai, mugės, šunų bėgimai (kanikrosas). Net ir virtualioje erdvėje augintinių pasaulis suvienija žmones: socialinių tinklų grupės, kur dalinamasi patarimais ir linksmomis nuotraukomis, tampa savotiškais „mini klubais“.

Be abejo, augintinius labai myli vaikai. Gyvūnai jiems atneša kur kas daugiau nei paprasčiausią džiaugsmą. Su augintiniais augantys mažieji dažnai būna empatiškesni ir atsakingesni. Jie mato, kad gyvūnui reikia maisto, vandens, šilumos ir dėmesio. Tai formuoja gebėjimą rūpintis kitais. Mokslininkai pastebi, kad augintinių turintys vaikai greičiau išmoksta užmegzti ryšius su bendraamžiais ir įveikti emocinius sunkumus. Net paprasta užduotis – išvesti šunį į lauką ar pripildyti katės dubenėlį – ugdo kasdienę discipliną.

Augintiniai priverčia pajudėti, pasijuokti, net kitaip pažvelgti į pasaulį. Šuns džiaugsmas dėl paprasto kamuoliuko primena, kad laimė slypi smulkmenose, o katės įprotis įsitaisyti ant kelių – kad šiluma ir ramybė dažnai būna čia pat. Net triukšminguose miestuose gyvūnai padeda sulėtinti tempą ir pajusti gyvenimo ritmą, kuris nepriklauso nuo darbo grafiko ar terminų.

Nuo sentimentų prie atsakomybės

Dar prieš kelis dešimtmečius daugelyje šalių augintiniai buvo laikomi labiau šeimos „dekoracija“ nei visaverčiais šeimos nariais. Šiandien situacija kardinaliai pasikeitė. Europos Sąjunga 2009 m. Lisabonos sutartyje įtvirtino, kad gyvūnai yra jaučiančios būtybės (sentient beings). Tai teisiškai įpareigoja atsižvelgti į jų gerovę priimant sprendimus dėl transporto, žemės ūkio ar mokslinių tyrimų. Štai nuo 2013 m. ES uždrausta testuoti kosmetikos produktus su gyvūnais, o keliose šalyse visiškai panaikinti kailinių žvėrelių ūkiai.

Lietuvoje nuo 2021 m. visos katės, šunys ir šeškai turi būti ženklinami mikroschemomis, kad praradus augintinį pavyktų lengviau rasti savininką. Gyvūnų globos įstatymas numato reikalavimus dėl tinkamos mitybos, sveikatos priežiūros, draudžia žiaurų elgesį ar gyvūno palikimą be priežiūros. Savivaldybės skatina atsakingą laikymą – organizuoja sterilizavimo akcijas, nemokamus paskaitų ciklus apie gyvūnų priežiūrą.

Įdomių pavyzdžių netrūksta ir užsienyje:

Šveicarijoje gyvūnų ombudsmenas dalyvauja bylose, kai kyla ginčas dėl augintinių gerovės.
Australijoje veikiančios prieglaudos bendradarbiauja su psichologais – jie padeda ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms, praradusiems augintinius ar išgyvenantiems emocinių sunkumų.
Indijoje kai kurios valstijos draudžia laikyti laukinius gyvūnus kaip augintinius, o gyvūnų teisių aktyvistai gina net gatvės šunis, skatindami skiepyti ir sterilizuoti, bet ne naikinti.

Šie pavyzdžiai rodo, kad visuomenės požiūris į gyvūnus – tai ne vien sentimentai, o rimta atsakomybė. Diskusijos apie gyvūnų gerovę persikelia net į filosofijos auditorijas: svarstoma, kiek plačiai turėtų būti taikomos teisės jaučiančioms būtybėms ir kokios mūsų moralinės pareigos gyvūnams laukinėje gamtoje.

Nusprendėte įsigyti augintinį. Ką svarbu žinoti?

Prieš parsinešant naują draugą namo, būtina užduoti sau kelis klausimus:

Kiek laiko per dieną galėsiu skirti gyvūnui?
Ar galiu padengti išlaidas ėdalui, veterinarui, draudimui, priežiūros reikmenims?
Ar mano gyvenimo būdas (kelionės, darbo grafikas) leidžia rūpintis augintiniu kasdien?
Koks mano būsto dydis, ar jis tinkamas tam gyvūnui?

Gyvūno pasirinkimas pagal rūšį ir charakterį

Šunys. Reikia nuolatinio dėmesio, dresūros, bent dviejų pasivaikščiojimų per dieną. Veislės labai skiriasi – nuo aktyvių haskių iki ramesnių buldogų.
Katės. Savarankiškesnės, tačiau irgi būtini žaidimai, bendravimas. Reikalinga švaros priežiūra (kraiko dėžės tvarkymas).
Smulkūs graužikai ir triušiai. Užima mažiau vietos, bet būtina kokybiška narvo priežiūra, tinkamas pašaras, judėjimo galimybės.
Egzotiniai augintiniai (ropliai, paukščiai, žuvys). Būtinos specifinės sąlygos: temperatūra, apšvietimas, racionas. Prieš įsigyjant privalu išsamiai pasidomėti.

Svarbu ne tik atsakingai pasirinkti augintinį, bet ir suplanuoti su juo susijusius finansus. Pirmieji metai su šuniuku ar kačiuku gali kainuoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų (tai priklauso nuo veislės, veterinarijos išlaidų ir reikmenų). Net ir mažiems augintiniams prireikia nuolatinių išlaidų narvo priežiūrai, ėdalui, vitaminams.

Pirmieji mėnesiai

Adaptacijos metu gyvūnas mokosi namų taisyklių, o jūs – jo elgsenos. Tam, kad šis laikotarpis praeitų kuo sklandžiau, būtina pasiruošti dar prieš parsivežant į namus:

Sukurti saugią erdvę. Paruošti guolį, kraiko dėžę, narvelį, ėdalo ir vandens indelius. Vieta turėtų būti rami, atokiau nuo triukšmingų zonų.
Iš anksto įsigyti būtinus reikmenis. Pavadėlį, antkaklį, skanėstų treniruotėms, žaislų, tualeto reikmenų ir kt.
Iš anksto aptarti šeimos taisykles. Kas bus atsakingas už šėrimą, pasivaikščiojimus, kraiko keitimą ir t. t.? Taip išvengsite nesusipratimų.
Surasti veterinarijos kliniką. Čia lankytis teks reguliariai, net jei gyvūnas bus sveikas, nes reikės vakcinacijos, profilaktinės apžiūros ir kt. Jausitės daug ramiau, jeigu patikimą veterinarijos kliniką susirasite dar prieš esant realiam poreikiui.

Kai atlikote visus namų darbus ir gyvūnas atkeliavo pas jus, svarbu prisiminti, kad pirmoji diena turi būti apvainikuota ramybe ir kantrybe. Reikėtų leisti gyvūnui pačiam tyrinėti namus, nespausti prieiti ar glostyti, jei prisibijo. Nereikėtų užkrauti per daug įspūdžių: vengti didelių svečių susibūrimų ar garsios muzikos. Gyvūnas turėtų pamažu susipažinti su šeimos nariais ir kitais augintiniais, jeigu tokių yra.

Geriausias raktas į sėkmę – rutina. Laikantis pastovaus šėrimo, žaidimų, pasivaikščiojimų ir poilsio grafiko, gyvūnas greičiau supras dienos ritmą ir namų tvarką. Nereikia tikėtis, kad viskas vyks sklandžiai nuo pirmos akimirkos. Natūralu, kad naujas augintinis kartais netvarkingai atliks tualeto reikalus, galbūt kažką sugadins ar triukšmaus. Jam reikia laiko apsiprasti, tad šiuo metu svarbu palaikyti, o ne bausti. Ribos turi būti brėžiamos, bet pasitelkus skatinimą už pozityvų elgesį, o ne baudžiant už destruktyvų.

Kai gyvūnas šiek tiek apsipras, per pirmas kelias savaites derėtų apsilankyti pas veterinarą profilaktinei apžiūrai ir reikiamai vakcinacijai ar kitoms būtinoms procedūroms. Svarbu stebėti augintinio elgesį: jei nuolat slepiasi, neėda ar atrodo vangus, nieko nelaukiant pasitarti su specialistu.

Įdomu

Pasaulinė augintinių rinka vertinama daugiau nei 200 mlrd. Eur ir kasmet auga. Tai ne tik ėdalas ir veterinarijos paslaugos – sparčiai plečiasi drabužėlių, aksesuarų, išmaniųjų prietaisų, kelionių su gyvūnais sektoriai.
Europoje per pastaruosius 10 metų išaugo augintiniams skirtų draudimo sutarčių paklausa.
Pastebima, kad jaunesnė karta dažnai renkasi augintinius vietoj tradicinės šeimos modelio arba atideda vaikų planavimą.
Kai kuriuose biuruose ir viešbučiuose kuriamos gyvūnams draugiškos zonos, kad šeimininkai galėtų pasiimti augintinį į darbą ar kelionę.
2024 m. duomenimis, pasaulyje daugiau nei 900 mln. šunų ir 600 mln. kačių gyvena žmonių namuose.

Autorė Jūratė Survilė