Tobula diena – kai nereikia niekur skubėti

Turinio kūrėjai ir didžėjei Simonai Burbaitei kvietimas išvykti šokti tango į Argentiną buvo visiškai netikėtas. Tačiau žinoma moteris pajuto, kad tokios progos negali praleisti. Jau kelias savaites galime stebėti ją grakščiai šokančią TV3 projekte „Tangomanai“.

   

KODĖL sutikote dalyvauti šokių projekte?

 

Kūno judesiuose įžvelgiu daug grožio, o tango visuomet buvo vienas gražiausių šokių, tačiau gavusi pasiūlymą turėjau gerai pagalvoti. Kaip tik tuo metu mano gyvenime buvo daug įvykių – pavargau ir nežinojau, ar reikėtų leistis į dar vieną avantiūrą. Juk tai pareikalaus daug jėgų, energijos. Be to, esu perfekcionistė ir, jei ką nors nusprendžiu daryti – atiduodu visą širdį. Tačiau supratusi, kad šis projektas bus unikali patirtis, negalėjau praleisti tokios progos. Jeigu gyvenimas ją suteikia, vadinasi, reikia priimti.

 

KAS buvo sudėtingiausia?

 

Per trumpą laiką turėjome nufilmuoti 10 laidų, išmokti ir sušokti 9 šokius. Repetuodavome po 12 val. ir daugiau, nuolat vyko filmavimai, o poilsiui beveik neturėjome laiko. Tačiau ilgiuosi ten sutiktų argentiniečių, ypač savo partnerio, su kuriuo tapome geri draugai. Vis dar netikiu, kad turėjau galimybę ne tik mokytis šokti tango su profesionaliu šokėju, bet ir kartu atlikti pasirodymus tango gimtinėje. Tiesa, savo partnerių nežinojome iki pat tos sekundės, kol nenusileidome į Buenos Aires. Žinojome tik tiek, kad tai bus profesionalai, kuriems iki mūsų reikės nusileisti – juk šiame šokyje visi dalyvaujantys lietuviai buvome nulinukai. Nuostabu patirti, kiek stiprybės kiekvienas turėjome atlaikyti daugybę treniruočių, repeticijų ir filmavimų.

 

KAIP vertinate pirmą pasirodymą?

 

Per pirmą pasirodymą šiek tiek sudegiau, nes per daug galvojau apie pagrindą ir per mažai apie žingsnius, emocijas. Atsimenu, labai ant savęs supykau, galvojau, ką išvis čia veikiu? O tuomet įvyko lūžis – užsispyriau nepasiduoti, supratau, kad reikia mėgautis ir nebijoti atsipalaiduoti. Pagelbėjo ir mamos žodžiai: „Šok taip, tarsi šoktum gražiausią gyvenimą.“

 

KO išmokote be šokių?

 

Supratau, kiek daug gali mano kūnas ir kokia dėkinga jam esu už tai. Apskritai visas procesas buvo vienas didelis atradimas: tiek repeticijos, tiek pasirodymai Buenos Aires gatvėse, tiek gyvenimas kartu su dalyviais ir filmavimo komanda. Be to, iš naujo pamėgau tango muziką, dabar ją girdžiu visai kitaip. Iš Argentinos lauktuvių parsivežiau vinilinių plokštelių ir jų klausydama jaučiu nostalgiją, nes buvau įpratusi kiekvieną dieną šokti pagal tokią muziką.

 

KUO sužavėjo Argentina?

 

Emocijos Buenos Airėse buvo magiškos: kasdien jauteisi kaip filme, net važiuojant taksi grodavo tango muzika. O jau netrukus ir pati darai pasirodymus gatvėje, žmonės tave stebi. Taip pat labai patiko nuostabi architektūra ir žmonių žemiškumas. Dėl įtempto grafiko nepavyko geriau pažinti miesto, todėl norisi greitu metu į jį sugrįžti.

 

KUR bus artimiausia jūsų kelionė?

 

Kelionės – mano sielos aktyvacija, kai smalsiai, lyg vaikas, sugeri viską aplink: vaizdus, kvapus, garsus, žmones, emocijas. Labiausiai patinka ne planuotos, o spontaniškos kelionės. Tokių mano gyvenime yra nemažai, todėl gali būti, kad planuojama artimiausia kelionė bus visai ne artimiausia.

 

Į KOKIĄ vietą norite vėl sugrįžti?

 

Man patinka dinamika, be to, turiu tikslą pamatyti kuo daugiau pasaulio, todėl įvardinti konkrečią vietą nėra taip paprasta. Tačiau, jei reikėtų rinktis vieną, mielai vis grįžčiau į Pietų Prancūziją – žavi nuostabi gamta, maistas, estetika ir emocija būnant ten.

 

KĄ egzotiškiausio esate ragavusi kelionėse?

 

Turiu pripažinti, kad lengvai šiai patirčiai nepasiduodu, visada yra rizika, kad kelionę sugadins apsinuodijimas maistu, todėl prie egzotikos galėčiau priskirti nebent varlių kojeles arba sraiges.

 

KOKIO patiekalo labiausiai nemėgstate?

 

Aštraus maisto.

 

KOKIĄ keisčiausią dietą išbandėte?

 

Manau tam, kad žmogus būtų sveikas ir gražus, svarbi subalansuota mityba, kuri turėtų tapti gyvenimo būdu, nuolatiniu palydovu, o ne trumpalaike ambicija. Per daug metų eksperimentų su mityba supratau, kad maistas – ne priešas, o sąjungininkas, jis niekur nedings, todėl tikrai neverta kuo daugiau suvalgyti ar viską baigti iki paskutinio kąsnio. Man subalansuota mityba prilygsta gerai savijautai, o ją lemia įsiklausymas į save ir mokėjimas suprasti, ko reikia organizmui.

 

KĄ laikote didžiausiu gyvenimo nuotykiu?

 

Vienareikšmiškai „Tangomanų“ projektą. Kažkas nepaprasto ir visiškai unikalaus. Tarsi trumpas pabėgimas iš realybės į nuostabiausią filmą, kurį dabar jau visi kartu galime stebėti (o mes iš naujo išgyventi) kiekvieną sekmadienį.

 

KOKIAM ekstremumui nesiryžtumėte?

 

Skristi į Mėnulį.

 

KOKĮ geriausią / blogiausią patarimą esate gavusi?

 

Geriausią – nieko neklausyk, tik savęs. Tai tavo gyvenimas, niekas nežino geriau už tave. Blogiausio net neprisimenu. Tikriausiai visi patarimai skatinami savų baimių, traumų, neišsipildžiusių svajonių. Man labai patiko vienas posakis: „Blogiausia, ką gali padaryti kitam žmogui, yra patarti.“ Suprantu, kad aplinkiniai padeda geriau pamatyti situaciją iš šalies, galbūt turi daugiau patirties, įžvalgų, tačiau galiausiai visa tai – tavo gyvenimas ir tavo sprendimai.

 

KAIP atrodo kasdienė grožio rutina?

 

Su metais prie veidrodžio norisi praleisti vis mažiau laiko. Dėl to daug dėmesio skiriu ne tik kokybiškoms priemonėms, kurias kasdien naudoju, bet ir gyvenimo būdui – subalansuotai mitybai, sporto ir poilsio ritmui, psichologinei higienai, nes tai visa ko pagrindas. Taip pat mėgstu reguliariai pasilepinti grožio procedūromis, pirtimi ir viso kūno masažais. Visa tai puoselėja natūralumą, kuris šiandien man yra didelė vertybė.

 

KOKIE daiktai visada yra jūsų rankinėje?

 

Kasdienybės neįsivaizduoju be muzikos, todėl nesvarbu, einu į darbo susitikimą, senamiestyje geriu kavą ar lieju prakaitą sporto salėje, – su savimi turiu ausines. Vienu šūviu nušaunu du zuikius: įsikraunu energijos ir ieškau naujų dainų pasirodymams. Taip pat rankinėje – kvepalai, rankų kremas, užrašų knygelė, saulės akiniai, sveikas užkandis ir dezinfekcinis skystis. Neseniai gimtadienio proga pasidovanojau mažytį fotoaparatą – mėgstu įamžinti įvairiausias akimirkas. Vaizdo kokybė ne pati geriausia, bet tai prideda savotiško žavesio.

 

KOKĮ drabužį dažniausiai vilkite?

 

Visada stengiuosi rinktis stilingus daiktus, nebijau būti nemadinga, nes tik aš sprendžiu, kas esu ir ką noriu pasakyti apranga. Jei savo stilių reikėtų apibūdinti dviem žodžiais, tai būtų MASCULINE-FEMININE. Esu įsimylėjusi puikiai pasiūtus oversized kostiumus, paltus didintais pečiais, švarkus ir marškinius. Tačiau nors oversized drabužiai mano mėgstamiausi, nepamirštu kurti kontrasto – prie vyriško švarko didintais pečiais renkuosi raudonas lūpas, išskirtinius auskarus arba aukštakulnius. Aprangos visuma man itin svarbi, todėl siekiu, kad šukuosena, makiažas, aksesuarai, net kvepalai sudarytų harmoniją. Nėra nieko gražiau, kai drabužiai dera su asmenybe ir dar įdomiai atrodo.

 

KĄ kolekcionuojate?

 

Pasimatymus su savimi. Kartais jiems skiriu vos 10 min., kartais – visą dieną. Darau pagal jausmą. Arba susiplanuoju solo kelionę į kokį nors Europos miestą. Kiekviena tokia kelionė turi savo istoriją, baimes, kurias nugaliu, atradimus ir šviežią požiūrį į gyvenimą. Sakoma, tam, kad suprastum, kas patogu, pirmiausia turi būti nepatogu – keliauti vienam ne visada patogu, bet labai įdomu, tai padeda atrakinti vis naujas savęs pažinimo duris. Man svarbu puoselėti santykį su savimi. Esu tikra, kad tik tokiu būdu įmanoma kurti visus kitus santykius su partneriu, šeima, draugais, kolegomis ir pasauliu.

 

KOKIĄ savybę savyje labiausiai vertinate, o kurią norėtumėte pakeisti?

 

Labiausiai vertinu savo tikslumą, atkaklumą ir užsispyrimą. Taip pat autentiškumą, tikrumą ir empatiją – tai galioja ne tik man, bet ir kitiems. Tikiu, kad išorinis grožis neatsiejamas nuo vidinės būsenos, darnos su savimi ir emocinės pusiausvyros pojūčio – kai skleidžiamos vertybės, elgsena ir mintys dera. Šalia tokio žmogaus tiesiog norisi būti. Tokiu žmogumi būti gera. Pati tai stengiuosi nuolat puoselėti, manau, tai nuolatinis procesas ir viso gyvenimo darbas.

 

Norėčiau mažiau galvoti, ką apie mane galvoja kiti. To mokausi jau ne pirmi metai ir, manau, tikrai gerai sekasi. Tačiau kartais dar save pagaunu situacijose, kai noriu pasirodyti geresnė, nei iš tiesų esu. Tuomet paklausiu savęs – Simona, kam tau tai? Ir tai padeda.

 

KO labiausiai bijote?

 

Vorų, pelių ir gyvačių. Ir aukščio. Ir nežinomybės. Bijau netekti krypties, todėl būtent tam ir skiriu aukščiausią prioritetą – turiu žinoti, ko link einu, o tada jaučiuosi net pernelyg drąsi.

 

KOKIA tobula jūsų diena?

 

Tokia, kai niekur nereikia skubėti, bet esu motyvuota kurti įkvepiančius dalykus – tekstus, muziką, santykius, save. Tokią dieną ir dirbčiau, ir ilsėčiausi tuo pačiu metu, daug bendraučiau su šeimos nariais, draugais, galbūt sutikčiau naujų žmonių, kažko išmokčiau, kažkuo pasidalinčiau. Mano tobula diena prasidėtų anksti ryte, patekant saulei, su kavos puodeliu rankose ir mintimis. Tuomet sektų fizinė veikla – sportas, meditacija. Gal ir sunku įsivaizduoti, ką tiksliai tokią dieną veikčiau, tačiau tiksliai žinau, ką norėčiau jausti – ramybę ir smalsumą. Ramybę dėl to, kas esu, kur esu, apie ką esu, o smalsumą – dėl to, kas bus toliau, ką dar patirsiu gyvenime.

 

KOKIA knyga sukrėtė, pakeitė, įkvėpė?

 

Svarbiu gyvenimo etapu, kai ieškojau patarimo ir įkvėpimo, netyčia į rankas pateko Dmitrijaus Trockio „Kol aš nesu aš“. Daug apie ją nepasakosiu, tiesiog reikia paskaityti. Prisipažinsiu, iš pradžių į šią knygą ir net autorių žiūrėjau skeptiškai – nesu linkusi į metafiziką, dvasines, metafizines praktikas (nors ir medituoju). Keista, kad pradėjus skaityti autorius iškart perspėjo, kad ši knyga kitokia. Nors jis vadovaujasi delnotyra, išvados ir įžvalgos puikiai argumentuotos praktiniais pavyzdžiais. Ši knyga apie santykius, šeimą, likimą, priežasties ir pasekmės ryšius, pašaukimą, įsiklausymą į save. Autorius tai apibrėžia sąvoka „likimo transformacija“. Juk šis gyvenimas – apie mus pačius, mūsų patirtį, todėl gerai save pažinti turėtų būti kiekvieno žmogaus pirmasis tikslas.

 

Autorius Laima Samulė