Tikrasis grožis slypi savivertėje

Šventėms artėjant galvosūkiu tampa ne tik dovanos artimiesiems, bet ir kuo pasipuošti. Mados tendencijų analitikė Marija Palaikytė-Franchini sako, kad jai šventės visuomet asocijuojasi su žaismingu spindesiu. „Kada daugiau, jei ne tuomet, kai spindi viskas aplink?“, – šypsosi pašnekovė. Marija sutiko pasidalinti tiek mados tendencijomis, tiek šiuo tuo daugiau.

Marija Palaikytė-Franchini, Gabijos Vainiūtės nuotrauka.

Kaip ruošiatės didžiosioms metų šventėms? Kas jums svarbiausia?

Švenčiant man svarbiausia – tikrumas ir šeimos tradicijos. Visus metus skubame, kartais atrodo, kad stengiamės pralenkti laiką, kuo daugiau patirti, atrasti. Tad kaip džiugu simboliniu metu sustoti, prisiminti tai, kas svarbiausia, būti kartu su šeima, mėgautis su niekuo nesulyginamu ir laikui nepavaldžiu tradicijų žavesiu.

Man šeima – tiesiog kultinė sąvoka. Be to, esu sentimentali, nepaprastai vertinu ir saugau mūsų šeimos tradicijas. Gražiausias metų šventes visada sutinkame taip pat ir man tai nepaprastai svarbu: Kūčių vakarą švenčiame pas Močiutę, džiaugiamės stalais, lūžtančiais nuo tradicinių patiekalų gausos, džiaugiamės būdami kartu, prisimename išėjusius, nekukliai ragaujame nekintančius, mūsų šeimos artumą ir tarpusavio šilumą atspindinčius skonius. Vėlai vakare keliaujame į bažnyčią, o tuomet jau lieka laukti Kalėdų ryto. Šv. Kalėdas visuomet švenčiame pas Mamytę, iš po eglutės traukiame Kalėdų Senelio dovanas, skaitome nuostabius palinkėjimus vieni kitiems. Šventė tęsiasi tęsiant ir mūsų fantastiškai skanias tradicijas. Su dideliu džiaugsmu ir meile stebiu, kaip nuoširdžiai šeimos tradicijas puoselėja ir mano vyras, kartu papildydamas jas savo kultūrinio paveldo atributais. Šeima yra svarbiausia, o tradicijos primena, kaip svarbu nepamesti savęs, savitumo, savųjų vertybių ir autentiškumo – kitaip tariant, tikrojo tikrumo.

Kokios šių metų kalėdinės tendencijos, ar reikėtų jomis sekti?

Šventės man visada asocijuojasi su žaismingu spindesiu. Kada daugiau, jei ne tuomet, kai spindi viskas aplink. Tai laikas, kai galima žaisti su rūbų blizgesiu, suspindėti renkantis makiažo sprendimus – tik svarbiausia nepamesti saiko ir išlaikyti skoningą įvaizdžio visumą. Būtent visuma – sėkmingo šventinio įvaizdžio esmė. Neužtenka tik šventinio drabužio, reikėtų rinktis vakarinę avalynę, mažą rankinę, įvaizdį užbaigti šukuosena, makiažu, apgalvotu manikiūru, kvepalais… Kartais esmė – ne papuošalai ar išlaidos, skirtos naujam drabužiui, bet detalės ir visuma.

Kalbant apie naujausias mados tendencijas, jos labiausiai matomos pasirinkus aktualias spalvas. Šiemet tai ruda, žalia, plytų oranžinė, Burgundijos vyno. Labai gražu stebėti dekoratyvias tendencijas, kurios kviečia puoštis reljefiniais audiniais, kutais ar kitais judesį kuriančiais efektais. Be to, ypač madingi galvos apdangalai.

Visuomet sakau, kad mados tendencijas žinoti tikrai verta, bet iš visos pasiūlos rinktis tik tai, kas iš tiesų tinka būtent jums. Tuomet daiktas džiugins ilgai, o svarbiausia – įkvėps jaustis geriausia savo versija!

Kaip puoštis į darbo vakarėlį?

Kuo toliau, tuo dažniau patys organizatoriai kviesdami nurodo aprangos kodą: tai būna tam tikra šventinė detalė, spalvos akcento rekomendacija, kvietimas suspindėti blizgesiu ar pan. Nurodytas aprangos kodas – didelis palengvinimas svečiui, sykiu ir pridėtinė vertė renginiui. Svečiai nėra tik stebėtojai – jie yra renginio dalis ir tiesiogiai prisideda prie galutinio įspūdžio. Apranga yra pagarbos ženklas šventės statusui, organizatoriams, kitiems svečiams.

Pagrindinė sėkmingo įvaizdžio taisyklė – visada būti laiku ir vietoje. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šventėje pasipuošti reikia. Kita vertus, nepersistengti, nes tai darbo kolegų susibūrimas. Jeigu nėra nurodyto aprangos kodo, atkreipkite dėmesį į renginio vietą, programą ir paros metą. Vakaro renginiui, žinoma, galite rinktis puošnesnį sprendimą. Darbo renginiuose geriausiai dera laikui nepavaldi Coco Chanel rekomendacija – prieš išeinant iš namų žvilgtelėti į veidrodį ir nusiimti vieną akcentą.

Kokios didžiausios aprangos ir etiketo klaidos darbo vakarėliuose?

Kalbant apie aprangą, didžiausia klaida – perteklinis nuogumas, seksualumas. Vyrams – puoštis tais pačiais drabužiais, kuriuos dėvi dirbdami. Bent jau akcentai turėtų būti puošnesni, pavyzdžiui, papildyti įvaizdį švarko kišenėlės fantazija (dekoratyvia nosinaite). Pagrindinės elgesio klaidos: pernelyg atsipalaiduoti, atvirauti, elgtis pernelyg familiariai ir galiausiai užsibūti per ilgai (šypteli).

Jums tenka dalyvauti daugybėje vakarėlių. Ar esate iš tų moterų, kurios apsivelka tą pačią suknelę? Kiek apskritai svarbus tvarumas madoje?

Sąmoningas vartojimas – vienas svarbiausių mano aprangos formavimo principų. Gerbiu madą, tad oriai ir noriai dažnai dėviu tuos pačius drabužius, nes jie man iš tiesų patinka. Neretai sakau, kad vienintelis rūbas, kurio nereikėtų dėvėti dar kartą, yra vestuvinė suknelė. Mėgstu siūtis vienetinius daiktus, bet irgi visada apgalvoju, kaip ateityje tą drabužį galėčiau pritaikyti kasdienybėje. Esu didelė vintažo gerbėja: ypač mėgstu seges, turiu daug kitų vintažinių aksesuarų, kuriuos keičiu ir taip turimiems rūbams kaskart suteikiu kitą nuotaiką. Vintažas man ne tik reti mados kūriniai – tai tiltas į mados istoriją. Domiuosi savo kolekcijos rankinių ar kitų aksesuarų istorija, laikmečiu, iš kurio jie atkeliavo, tuometine tų mados namų istorija. Taip šie mano drabužinės elementai įgauna visai kitą vertę. Tad, žinoma, noriu jais puoštis dar ir dar kartą.

Moteriškumas – daugiau nei suvokimas, kaip pasipuošti. Kaip jį suprantate ir puoselėjate?

Moteriškumas, mano akimis, slypi savivertėje, charakterio savybėse, savitume, vertybėse, tuomet eina laikysena, elgesio subtilybės, empatija, galingas švelnumas, kuris yra ne silpnumo požymis, o žavingas prigimtinis išskirtinumas. Tik tada ateina laikas drabužiams. Bet jie neturi būti tradiciškai „moteriški“, nes tikrai ne rūbas moterį daro moterimi, daro moterišką. Moteriškumas slypi energijoje, kuri glūdi mumyse ir kurią skleidžiame aplink save. Lygiai tos pačios taisyklės galioja ir vyrams – rūbai gali padaryti vyrą patrauklesnį, bet tikrai ne drabužiai daro vyrą vyrišką.

Moterys ir vyrai, jų santykiai – dažnos temos jūsų tinklalaidėje. Apie ką dar įdomu kalbėtis?

Mūsų su Ineta Stasiulyte tinklalaidė „Nusirenk iki pusės“ – tokia pat dinamiška, kaip ir mes pačios. Kalbame su įvairiausiais žmonėmis, įvairiomis temomis ir tikrai iš skirtingų perspektyvų. Kartais labai rimtai, o kartais juokdamosi iki ašarų. Bet juk toks ir yra gyvenimas – jis įvairus ir visko jame reikia. Su Ineta esame labai skirtingos, mus domina įvairūs dalykai ir esame drąsios, kai ateina laikas leistis į avantiūras. Mane žavi tikri žmonės, įkvepiančios vertybės, asmenybės, talentas, charizma, pasiekimai ir už viso to slypinčios istorijos. Tačiau laidoje kalbiname ne tik tuos, kuriais žavimės, kalbiname ir tuos, kuriais žavisi kiti. Štai tada atsiranda intriga pažinti kitą istorijos pusę, prisibelsti į širdį žmogui, kurį iki tol matei per išankstinio įsivaizdavimo prizmę. Tinklalaidės žanras buvo ir yra didis atradimas, kuris keičia ir mane pačią.

Daug ruošiatės laidoms ar jose daugiau improvizacijos?

Sakyčiau, mūsų laidose tikrai dominuoja improvizacija, nes pokalbis įprastai vystosi natūraliai. Visgi visada atsakingai apgalvoju laidos temos kryptį, kuri tiesiogiai susijusi su pašnekovu. Pasidomiu svečių istorijomis, bet nenoriu kartotis, tad, nors ir apgalvotai, galiausiai leidžiuosi į spontanišką pokalbio kelionę. Be to, laidose gausu ir mūsų su Ineta asmeninio gyvenimo aktualijų, o jų nesuplanuosi ir nesurežisuosi (šypteli).

Kiek improvizacijos jūsų gyvenime, o gal viską kruopščiai planuojate?

Esu aistringas žmogus. Viską, ką darau, noriu daryti su meile. Kažkada sakiau, kad aistringai gyvenu, aistringai svajoju, aistringai dirbu, bet lygiai taip pat aistringai ir ilsiuosi. Myliu savo darbą, kuris visada buvo tiesiog mano gyvenimo būdas, myliu žmones plačiąja prasme, esu dėkinga už viską, ką turiu.

Daug metų gyvenu tarp dviejų šalių, tad šiek tiek kontrolės mano gyvenime turi būti tam, kad paprasčiausiai viską suspėčiau. Lietuvoje būnu kiekvieną mėnesį, bet per dešimt dienų turiu nuveikti visus mėnesio darbus, kurių negaliu nudirbti nuotoliu. Taigi mano šūkis – viskas arba nieko. Moku susikoncentruoti ir pasiekti norimą rezultatą. Bet viskas tik dėl to, kad nuoširdžiai jaučiuosi laiminga tiek save realizuodama, tiek puoselėdama asmeninį gyvenimą.

Artėjant didžiosioms šventėms visi pagalvojame apie norus, palinkėjimus, galbūt ir pokyčius. Ką norėtumėte pakeisti savyje, Lietuvoje, pasaulyje?

Esu reikli ir sau, ir kitiems, bet keisti savyje nenoriu nieko – turiu tvirtus pamatus ir noriu žingsnis po žingsnio gerinti tai, ką turiu. Būtent „gerinti“ man artimesnė sąvoka nei „keisti“. Noriu visą gyvenimą tobulėti, puoselėti savo aplinką. Dabar svajoju mokytis prancūzų kalbos, norėčiau dažniau gaminti namuose. Gal ir smulkmenos, bet gyvenimas susideda iš daugybės skirtingų detalių.

Lietuvoje viena pagrindinių mano profesinių misijų – kalbėti apie kitokį požiūrį į grožį. Apie ypač žalingas grožio standartų stigmas, atgyvenusį jaunystės kultą, medijų kuriamą įspūdį, kaip turėtume gyventi ir atrodyti – visa tai, iš ko turėtume pagaliau išsivaduoti. Aš kalbu apie sąmoningą savo kūno priėmimą, apie tai, kad, užuot užsiėmę saviplaka ir negailestingai kritikavę kitus, turėtume pagaliau suprasti, kad tikrasis grožis – tai savivertė, įvairovė, pasitikėjimas savimi, individualus žavesys. O pasitikėti savimi galėsime pradėti tik tuomet, kai atrasime pusiausvyrą tarp vidaus ir išorės, kai nustosime save lyginti su kitais, ieškoti trūkumų, kai pagaliau atrasime, kas mumyse patinka labiausiai ir su mados pagalba išryškinsime geriausią savo versiją. Manęs dažnai prašo kalbėti išskirtinai apie madą, bet tol, kol žmonės bus nelaimingi savo kūnuose, mada nepadės pasijausti geriau. Aš jaučiu pareigą apie tai kalbėti.

Pasaulyje dabar reikia gerinti pamatinius dalykus. Šv. Kalėdos ir yra vilties, susitelkimo, šilumos, tikrumo, gerumo šventė. Būtent to, ko dabar labiausiai visiems reikia.

Autorė Laima Samulė