Sustiprinta pasienio apsauga

Nerimą sukėlę įvykiai Latvijoje paskatino Lietuvą sustiprinti sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą. Nors Lietuvos pasienyje situacija išlieka rami, gyventojams verta žinoti, kodėl ten gali būti daugiau pasieniečių ir karių bei kaip saugiai elgtis pasienio teritorijose. Tai ypač aktualu rudenį, kai žmonės vis dar grybauja, vaikšto miškuose ar ilsisi pajūryje.

Kas įvyko Latvijoje?

Spalio 6-ąją Latvijos ir Baltarusijos pasienyje mažiausiai 20 migrantų grupę į šalį bandė įvesti kaukėti ir ginkluoti asmenys. Latvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų teigimu, jie grasino kariams ir aktyviai stūmė migrantus Latvijos link. Po kelių valandų tie patys kaukėti asmenys pateko į Latvijos teritoriją, apgadino elektros skirstomąją dėžę ir pavogė vaizdo stebėjimo kameras. Reaguodama į šį incidentą ir bendrą saugumo situaciją regione, Lietuva sustiprino sienos su Kaliningrado sritimi apsaugą. Vidaus reikalų ministerija paskelbė, kad į pagalbą Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT) pasitelkiama kariuomenė. Pabrėžiama, kad tai yra prevencinė priemonė – Lietuvos pasienyje šiuo metu situacija rami, o gyventojams pagrindo nerimauti nėra.

Ką tai reiškia gyventojams?

Daugiau pareigūnų pasienyje nereiškia, kad žmonėms uždrausta lankytis pasienio teritorijose. Tačiau tokiose vietose galioja specialios taisyklės, todėl prieš vykstant grybauti ar pasivaikščioti verta pasitikrinti, ar pasirinkta vieta nėra valstybės sienos apsaugos zonoje ar pasienio ruože. Svarbu nepainioti šių sąvokų. Pasienio ruožas – tai iki 5 km pločio teritorija Lietuvos pusėje nuo valstybės sienos. Patekimo į jį tvarka priklauso nuo konkrečios vietos ir asmens veiklos. Pavyzdžiui, į Lietuvos pasienio su Rusija ruožą sausumoje atskirų leidimų daugeliu atvejų nereikia, o Neringos, Šilutės, Pagėgių ir kitų pasienio savivaldybių teritorijose leidimas laikomas išduotu. Tačiau ši išimtis netaikoma pasienio vandenims.

Jei einate grybauti

Rudens grybavimo sezonas dar nesibaigė, todėl pasienio miškuose gali būti nemažai žmonių. VSAT priminė, kad tokiose vietovėse būtina būti ypač atsargiems. Šalčininkų rajone pasieniečiams neseniai teko ieškoti miške pasiklydusios 80-metės grybautojos – moterį padėjo aptikti pasienyje įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Prieš einant į mišką verta artimiesiems pasakyti, kur maždaug ketinate grybauti ir kada planuojate grįžti. Telefonas turi būti įkrautas, o būnant pasienio ruože su savimi privaloma turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Geriau neiti gilyn į nepažįstamą mišką, įsidėmėti aplinkos orientyrus ir neatsiskirti nuo kartu einančių žmonių. Jeigu pasiklydote, nesistenkite klaidžioti toliau ieškodami kelio – skambinkite 112 ir kuo tiksliau nurodykite paskutinę žinomą savo buvimo vietą.

Atsargiau ir prie sienos

Ypatingo dėmesio reikia Kuršių marioms ir kitoms vietoms, kur valstybės siena eina vandeniu. Čia galioja papildomi reikalavimai. VSAT nurodo, kad norint būti Kuršių marių pasienio ruože būtina iš anksto sutvarkyti reikalingus dokumentus ir būti įtrauktam į nustatytus sąrašus. Pasienio vandenyse galiojanti tvarka skiriasi nuo patekimo į pasienio ruožą sausumoje. Todėl vien tai, kad žmogus gali laisvai vaikščioti paplūdimiu ar Kuršių nerijos takais, nereiškia, jog galima savavališkai artintis prie valstybės sienos, eiti į pažymėtas riboto patekimo teritorijas ar plaukti į pasienio vandenis. Visada būtina atkreipti dėmesį į ženklus ir laikytis pareigūnų nurodymų.

Pastebėjus nepažįstamų žmonių, kurie elgiasi įtartinai, slepiasi, juda neįprastoje vietoje ar galimai ginkluoti, nevalia prie jų artintis, kalbinti ar bandyti sulaikyti. Saugiausia atsitraukti ir apie situaciją pranešti 112. Sustiprinta sienos apsauga skirta būtent tam, kad tokiose situacijose profesionaliai reaguotų pareigūnai, o gyventojams svarbiausia – nekelti pavojaus sau.

Projektą „Ramus puslapis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4000 Eur).

Autorė Eglė Stratkauskaitė