Drauge praleistas laikas kuria prisiminimus, todėl smalsu žinoti, ar keturkojų draugų atmintyje, panašiai kaip žmonių, išlieka linksmos akimirkos ir svarbūs gyvenimo įvykiai. Jei augintiniai prabiltų, turėtų ką papasakoti.

 

Koks elgesys rodo, kad šuo atsimena?French,Bulldog,Lying,Comfortably,And,Happy

 

Vienas akivaizdžiausių požymių yra tai, kad augintinis puikiai skiria šeimininką ir jo šeimą bei visiškai svetimus žmones. Atpažįsta namiškius ir gentainius net po ilgo išsiskyrimo, džiaugiasi vėl susitikę. Daugeliui augintinių patinka slėpti kaulus, skanėstus ir žaislus, tačiau randa slėptuvę net po kelių savaičių. Dar vienas atmintį ir kognityvines funkcijas įrodantis faktas – gebėjimas mokytis. Šunys lengvai įsimena žodines ir vizualines (gestų) komandas, susieja žodį ir daiktą, įsimena pasivaikščiojimų maršrutus, perpranta šeimos gyvenimo ritmą ir gali nuspėti rutiną. Aišku viena, kad keturkojų polinkis mokytis ir įsiminti yra genetiškai užprogramuotas evoliucionuojant nuo vilko prijaukinimo laikų, tačiau informacija, kuri užfiksuojama, ir atminties trukmė kinta.

 

Ar šunys išsaugo prisiminimus?

   

Šunų gebėjimas prisiminti praeities įvykius domina mokslininkus daugelį metų. JAV Auburno universiteto Veterinarinės medicinos koledžo tyrėjai nagrinėjo trumpalaikę ir epizodinę atmintį, ėdimo elgesį, lygino vilkų ir naminių šunų atmintį. Rezultatai leidžia teigti, kad šunys turi labai gerą atmintį, panašią į žmonių. Tačiau nežinoma, ar keturkojai atgaivina prisiminimus ramybės būsenoje. Mažai tikėtina, kad svajoja apimti nostalgijos. Šunų atmintis aktyvuojasi patiriant tą pačią situaciją, būnant toje pačioje vietoje, su tais pačiais žmonėmis, gyvūnais, daiktais. Gali būti, jog augintinis, gulėdamas guolyje, neprisimins, kaip vakar žaidė parke, tačiau nuvežtas ten po penkių dienų atpažins vietovę bei anksčiau patirtas emocijas (tiek teigiamas, tiek neigiamas).

 

Kiek gera šuns atmintis?

 

Epizodinė atmintis ištirta daugeliui gyvūnų rūšių. Ji siekia praeityje įvykusį įvykį, net kai esamuoju laiku nebuvo pastangų prisiminti / išmokti specialiai. Šis gebėjimas išbandytas su šunimis, skatinant imituoti žmogaus veiksmus. Projekto sumanytoja, gyvūnų elgsenos tyrėja Claudia Fugazza iš Eötvös Loránd universiteto (Vengrija) paprašė 17 šeimininkų išmokyti savo augintinius triuko, vadinamo „daryk kaip aš“. Pavyzdžiui, šunys žinojo, kad pamačius, kaip šeimininkas šokinėja į orą, jie turi daryti tą patį nuskambėjus komandai „daryk tai“. Deja, šis elgesys dar neatskleidė tikrosios epizodinės atminties. Per kitą etapą šeimininkai išmokė šunis atsigulti po to, kai žmogus užlipa ant kėdės. Taigi, gyvūnai neprivalėjo pamėgdžioti. Tada sujungtos abi situacijos: šeimininkas užlipo ant kėdės, šuo atsigulė, žmogus sukomandavo „daryk tai“. Augintinis turėjo prisiminti, ką matė veikiant šeimininką, nors nesitikėjo, kad jam reikia prisiminti veiksmą. Keturkojai teisingai atliko 33 bandymus iš 35. C. Furgazza pastebėjo, kad kuo ilgiau šuo laukia (˃ 24 val.), tuo sunkiau prisimena veiksmą. Tai panašu į žmogaus epizodinę atmintį, kuri nyksta greičiau, jei įvykis nėra tyčia užfiksuotas. Pavyzdžiui, labiau tikėtina prisiminti pirmąjį bučinį, nei savaitės senumo apsikabinimą su partneriu. JAV Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai atskleidė, jog 5–8 mėnesių šuniukai įsimena naujas komandas per 2 minutes. Jei praktikuojama reguliariai, pavyzdžiui, dvejus metus, bręstant gyvūnui susiformuoja ilgalaikė atmintis. Nustojus naudoti komandas šuo vis tiek prisimena iki gyvenimo pabaigos. Pavyzdžiui, keturkojai, pirmus metus augę gerose šeimose, vėliau dėl įvairių priežasčių patekę į prieglaudą, galiausiai po kelerių metų atsidūrę naujuose namuose pakartoja dalykus, kurių išmoko su pirmais šeimininkais.

 

Ką prisimena šunys?

 

Stokholmo universiteto (Švedija) tyrimas atskleidė, kad šuns trumpalaikė atmintis nėra susijusi su paties įvykio prisiminimu, tačiau orientuota į informacijos, kaip išgyventi, kaupimą. Keturkojams būdinga asociatyvi atmintis, o tai reiškia, kad prisimena žmones, kitus gyvūnus, vietas, daiktus ir patirtis pagal asociaciją su jais. Augintinis supranta, kad kiekvieną kartą, kai šeimininkas paima pavadėlį ir apsiauna batus, jis eis į lauką, bet nebūtinai prisimena ankstesnius pasivaikščiojimus. Šuo neprisimins svečio, kuris neužmezgė ryšio, tačiau jeigu pavaišins skanėstais, kiekvieną kartą pasitiks su dideliu džiaugsmu. Jei gyvūnas elgiasi netinkamai, o šeimininkas bara, susieja veiksmą su neigiamomis pasekmėmis ir klaidos nekartoja. Dresūra pagrįsta asociatyvia atmintimi. Šunys gerai jaučia tam tikrų įvykių ir laiko ryšį, pavyzdžiui, kada gauna ėsti, kada šeimininkas išeina ir grįžta, kada eina į lauką. Kai kurie šeimininkai, priversti išsiskirti su šunimi ilgam, nerimauja, ar augintinis prisimins. Dalykai, tokie kaip kvapas, balsas, paglostymai, siejami su komfortu, saugumu, meile, maistu, todėl asociatyvi atmintis sukels ilgesį.

 

Ar pamena jaunas dienas?

 

Šuo nesuvokia savęs kaip individo, o atmintis yra asociatyvi, todėl sunku nuspėti, nuo kokio amžiaus pradeda formuotis prisiminimai. Išvadas galima daryti tik pagal elgesį. Nors skiriasi veislė ir temperamentas, patirtis jauname amžiuje įrodo socializacijos svarbą. Šuniukai, kurie nuo mažų dienų auga saugioje aplinkoje, gali susipažinti su įvairiomis aplinkomis ir situacijomis, užauga emociškai stabilūs (nebailūs, neagresyvūs), reaguoja į dirgiklius adekvačiai. Gyvūnai, kurie buvo apleisti, grūmėsi dėl išgyvenimo, patyrė smurtą, įgyja prisitaikymo mechanizmus, kuriuos vėliau sunku pakeisti dresuojant. Taigi, negalima sakyti, kad šunys prisimena „vaikystę“ tiesiogiai. Patirtį išduoda tik atitinkamas elgesys.

 

Ar gali prisiminti (ne)gerus dalykus?

 

Pastebėta, kad neigiamoje aplinkoje gyvenę šunys dažniau patiria nerimą ir stresą. Pavyzdžiui, skriausti, išduoti, izoliuoti keturkojai, papuolę pas naujus švelnius šeimininkus, gali elgtis kliaudamiesi neigiamais prisiminimais. Išlieka konkrečių dalykų (pakeltos rankos, lazdos, garsų, tamsos) baimė, agresyvumas į alkoholio kvapą arba nekoordinuotą eiseną. Apsipratęs naujoje šeimoje šuo gali patirti išsiskyrimo nerimą. Atvirkščiai – malonūs prisiminimai, susiję su konkrečiais žmonėmis ar įvykiais, lemia teigiamą elgesį. Pavyzdžiui, šuo žino, kad smagu važiuoti automobiliu, skiria, su kokiu gentainiu galima žaisti, o kokio vengti, nutuokia, kokioje spintoje slepiami skanėstai, jaučia, kada šeimininkas yra gerai nusiteikęs ir pakasys paausius.

 

Kaip atmintis lemia elgesį?

 

Šuns gebėjimas prisiminti – gerus ar blogus dalykus – tiesiogiai lemia dabartinį ir būsimą elgesį. Pavyzdžiui, petardų, fejerverkų sprogimai, griaustinis gąsdina, todėl įsimena neigiamas asociacijas. Baimę kelia visi panašūs garsai: plojimas rankomis, automobilio signalas, statybinis grąžtas. Jei gyvūnas buvo persekiojamas, gąsdina judantys objektai – nuo dulkių siurblio roboto iki dviratininko. Tokiu atveju rekomenduojama patyrusio dresūros specialisto konsultacija. Reikia daug kantrybės ir laiko, norint pakeisti šuns prisiminimus ir suformuoti naujas teigiamas asociacijas. Tai vadinama desensibilizacija. Planuojant paimti gyvūną iš prieglaudos, svarbu atsižvelgti, kad vyresnio amžiaus šunims būdingas specifinis elgesio mechanizmas į tam tikrus dirgiklius, pavyzdžiui, agresija kerpant nagus, vienatvės baimė, gentainių vengimas ir pan. Jų beveik neįmanoma pakeisti. Kartais lieka tik susitaikyti ir vengti situacijų, kurios gyvūnui asocijuojasi su nemaloniais prisiminimais. Atvirkščiai – jei šuo mylimas, jaučiasi saugus, patenkinami visi poreikiai, užmezga su žmogumi stiprų ir glaudų ryšį. Malonūs prisiminimai skatina paklusti, elgtis tinkamai, nusipelnyti gerumo ir dėmesio.

 

Kokie gyvūnai, be šunų, perpranta žmones?

 

Pasak dr. Briano Hare’o iš Djuko universiteto (JAV), šunų atmintis nėra grįsta tik pakartojimu ir atlygiu, kitaip tariant, sąlyginiais refleksais. Jie įsimena naudingą informaciją savarankiškai, be žmogaus iniciatyvos. Tai vadinama kopijavimu. Pavyzdžiui, jeigu moteris apsirengė sportiniu kostiumu, augintinis žino, kad netrukus eis į lauką pasivaikščioti. Jeigu šeimininkė vilki kostiumėlį ir aukštakulnius, šuo atsigula į guolį, nes supranta, kad netrukus liks vienas. Tokių dalykų niekas specialiai nemoko. Gebėjimas įsiminti dėsningumus ir rutiną, kartoti žmonių elgesį būdingas ne tik keturkojams, bet ir primatams, didžiosioms papūgoms, delfinams. Tai rūšys, kurios nėra prijaukintos, tačiau geba sąveikauti ir bendradarbiauti.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė