Kartais nauja pažintis neišsivysto į romantinius santykius. Rodos, negalima pasakyti apie žmogų nieko blogo, tačiau širdis nemeluoja ir akys nemato bendros ateities. Kai sieja draugystė, sunku dėti paskutinį tašką.

 

„Ne“ santykiams, o ne žmoguiMoment,Of,Weightless.,Two,Human,Hands,Trying,To,Touch,Each

 

Yra daugybė būdų, kaip pasakyti vaikinui ar merginai, kad nedomina tolesni santykiai, tačiau išlikti jautriu ir pagarbiu žmogumi. Įsivaizduokite pokalbį kaip verslo derybas, sutelkite dėmesį į faktus ir valdykite situaciją. Galite ieškoti kitų draugystės formų, kurios tiktų abiem pusėms, tačiau atvirai nubrėžkite ribas ir atsiribokite nuo romantinių santykių perspektyvos. Asmuo, kuris atstumiamas, neturėtų jaustis kaltas. Kadangi imatės iniciatyvos, perkelkite atsakomybę ant savo pečių. Galima vartoti frazes: „Šiuo metu manęs nedomina santykiai“ arba „nesu pasiruošęs įsipareigoti“.

 

Kalbėti pirmu asmeniu

   

Svarbu, kad santykių baigtis nevirstų ginču. Kalbėkite apie savo jausmus ir poreikius, o ne vardinkite kito asmens ydas ir klaidas. Vakarų Australijos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad laikantis pirmo asmens pozicijos pašnekovas nesijaučia spaudžiamas, kaltinamas, sumenkinamas, apskritai mąžta konfliktų rizika. Reikėtų numatyti, jog vaikinas ar mergina bandys įkalbinėti palaukti ir pažiūrėti, kas iš to išeis. Užuot sakius „manau, kad klysti“, geriau pabandyti taip: „Jaučiu, kad šie santykiai man netinka“ arba „tikiu, kad gerbsi mano sprendimą“.

 

Trumpai ir aiškiai

 

Vadinamoji sumuštinio technika siūlo kartu su liūdnomis naujienomis pasakyti kažką linksmo ir pozityvaus. Popieriuje idėja atrodo patraukli, tačiau ne atveju, kai ketinama baigti pasimatymų epopėją. Per ilga įžanga ir humoras trukdo perduoti pagrindinę žinutę. Gali susidaryti nuomonė, kad pokalbis nėra rimtas. „Kalbėkite tiksliai, glaustai ir be užuolankų, – pataria psichologas Rogeris Schwarzas. – Įsivaizduokite, jog kalbatės su prekių platintoju, iš kurio neketinate pirkti. Suteikite griežtą grįžtamąjį ryšį“. Venkite pernelyg asmeniškų ir jausmingų komentarų, tokių kaip „tu – nuostabus žmogus, bet manęs nedomini“ arba „linkiu tau laimės, bet ne su manimi“.

 

Sąžinės balsas

 

Pasak socialinės psichologės Kendros Cherry, išsiskyrimas sudėtingas dėl prisirišimo ir baimės įskaudinti kitą žmogų. Smegenys veidrodiniu būdu priskiria sau pašnekovo skausmą. Nėra nieko blogiau, nei meluoti ir suteikti klaidingų vilčių. Daugelis intuityviai nujaučia santykių pabaigą, tačiau vengia pripažinti tiesą. Atvirumas skaudina, tačiau geriau nuplėšti pleistrą nuo žaizdos staiga, o ne lėtai kankintis. „Nors atstumti sunku, ilgainiui suprasite, kad tai gerumo forma, nes galiausiai išlaisvina iš santykių be ateities. Abu atgaunate galimybę patirti naują meilę, kurios nusipelnote“, – teigia šeimos terapeutė Lisa Seid. Pašnekovui palengvės paaiškinus, kad sprendimo tikslas – ne susirasti naują simpatiją, t. y. pakaitalą, o pabūti be partnerio, apmąstyti gyvenimą, skirti laiko tik sau.

 

Svarbiausia – pagarba

 

Remiantis socialine žiniasklaida, šiais laikais įprastas modelis nutraukti santykius nepranešus, nepaaiškinus, tiesiog nustojus bendrauti. Čikagos universiteto psichologų tyrimas atskleidė, kad apie ketvirtadalis žmonių taiko vaiduoklio metodą. Kita apklausa pateikė dar didesnius skaičius, esą dingsta be žinios net 65 %. „Paklauskite savęs, ar norėtumėte, kad partneris taip pasielgtų su jumis. Civilizuoti žmonės net išsiskirdami komunikuoja žodžiais, o ne prapuola skradžiai žemę. Abu investavote į santykius, todėl gerbkite save ir antrąją pusę. Polinkis dingti be žinios gali atsisukti bumerangu pasklidus kalboms, kad esate nepatikimas, nenuspėjamas, manipuliuojantis“, – perspėja K. Cherry.

 

Nekaltinti savęs

 

Kartais žmonės patenka į spąstus manydami, kad padarė klaidą mėgindami būti pora arba kad buvo nepakankamai geri. Jeigu kankina sąžinė, verta kalbėti apie savo jausmus, atitraukiant dėmesį nuo antrosios pusės. Galima sakyti, kad „santykiai nebuvo tokie, kokius įsivaizdavau“ arba „man reikia pertraukos nuo pasimatymų“. Šiek tiek lengviau atstumti simpatiją, jei bendravimas truko kelias savaites ir jausmai nespėjo suliepsnoti. Tačiau net keli pasimatymai gali suteikti vilčių. Baisu nuvilti, tačiau nereikia teisintis ir kurti neįtikėtinų priežasčių, kodėl nedomina tolesni santykiai. Visada galima sakyti, kad „žvelgiame į gyvenimą skirtingai“ arba „šiuo metu mano prioritetai kitokie“. Normalu remtis poros nesuderinamumu.

 

Akis į akį

 

Ydinga praktika išsiskirti parašius atsisveikinimo laišką ar žinutę. Ne ką geriau – kalbėtis telefonu. „Įsivaizduokite save to asmens vietoje ir nesielkite lengvabūdiškai. Sunku susidurti su kito emocijomis, tačiau tokius dalykus reikia aptarti asmeniškai ir gyvai. Taip parodote, kad gerbiate žmogų ir vertinate kartu praleistą laiką, – aiškina R. Schwarzas. – Problemų kyla, jei antroji pusė buvo pernelyg prisirišusi ar kontroliuojanti, nes gali nepriimti atstūmimo. Tuomet verta parašyti kalbą ir parepetuoti su geru draugu. Tai padidins pasitikėjimą savimi.“ Jeigu partneriui sunku priimti santykių baigtį, svarbu kalbėti trumpai ir glaustai. Vietoj frazės „manau, kad netinkame vienas kitam“ sakyti „aš nenoriu daugiau bendrauti“. Normalu liūdėti, jausti kaltę, gailestį, tačiau venkite guosti ir liesti.

 

Atvirumas – aukščiau visko

 

Idealiu atveju po pokalbio pašnekovui neturėtų likti dviprasmiškų jausmų. Nemanipuliuokite („tu man patinki, bet…“), nekelkite hipotetinių teorijų („jeigu būtume susitikę anksčiau…“), neapsimeskite, kad žinote geriau („tau reikia kitokios merginos“), neįtraukite pašalinių asmenų („man sakė, kad netinkame vienas kitam“). Pasiūlymas palaikyti ryšius ar bendrauti mokslo, darbo reikalais skamba kaip alternatyva, tačiau nebūtinai sušvelnina atstūmimo skausmą. Ar tikrai verta planuoti bendrą laisvalaikį? Geriau išlaikyti saugų atstumą. Žinoma, galima pagirti simpatiją už asmeniškus dalykus, pavyzdžiui, „ačiū, kad buvai dėmesingas“ arba „tavo mamos pyragas – skaniausias“. Natūralu, kad kiekviena situacija skirtinga, todėl reikia įvertinti, kas tinka geriausiai.

 

Nebūtina likti draugais

 

Nujaučiant, kad antroji pusė – įsimylėjusi ir santykių baigtis yra skaudi, neverta siūlyti bendrauti lyg nieko nebuvo. Verčiau leiskite įvykiams vystytis natūraliai. Galite bendrauti per bendrus draugus, tačiau suteikite laiko ir erdvės. Tikėtina, kad pasakius, jog nedomina meilės reikalai, buvo suduotas smūgis ego. Kai bus pasiruošęs ir norės, atstumtasis prieis pirmasis. Nesistenkite sužinoti, kaip buvęs partneris jaučiasi, nes iš tiesų kankina sąžinė, o ne natūralus rūpestis. Jeigu nenorite eiti į pasimatymus, susilaikykite ir nuo šnipinėjimo socialiniuose tinkluose.

 

Jokio atsiprašymo

 

„Išklausykite antrąją pusę, tačiau nekeiskite pozicijos. Atvirumas skatina gailestį, bet prasta idėja – susitikinėti tik dėl to, jog gaila palikti. Gali kilti spontaniškas noras atsiprašyti, tačiau kategoriškai nerekomenduojama. Pirma, negalite pakeisti sprendimo. Santykiai baigėsi. Antra, atsiprašymas suteikia klaidingą viltį, esą jaučiate kažkokius jausmus“, – pataria K. Cherry. Leiskite išsikalbėti, o paskui tylėdami pasitraukite nepalikdami jokių abejonių. Jeigu norisi pagrįsti savo sprendimą, iš anksto sugalvokite neutralią priežastį, nesusijusią su santykiais, pavyzdžiui, „noriu daugiau laiko skirti karjerai“ arba „turiu pasirūpinti sergančiais tėvais“.

 

Suprasti savo jausmus

 

Kitas būdas susidoroti su bet kokia kalte – sutelkti dėmesį į tikrąsias priežastis ir atsakyti į klausimą, kodėl žmogus netiko. „Svarbu suteikti pašnekovui teisę supykti, susijaudinti, nusivilti. Pripažinkite, kad jis turi laisvę į savo jausmus, o tie jausmai nėra jūsų atsakomybė, – pabrėžia L. Seid. – Verčiau susitelkite į savo emocijas. Štai kodėl užuojauta ir atleidimas sau – svarbiausia šioje situacijoje. Priminkite sau, kad esate geras žmogus, padarėte viską, ką galėjote, jog pasakytumėte žinią maloniai ir jautriai. Visada atsiminkite, kad norite gyventi savo gyvenimą, priimate sau naudingus sprendimus, paisote savo poreikių, išlikdami sąžiningi su kitais.“

 

Tinkama vieta ir laikas

   

Labai svarbu rasti tinkamą aplinką pokalbiui. „Pasirinkite ramią, atokią vietą, kurioje galėsite nepertraukiamai ir nuoširdžiai diskutuoti. Venkite viešų vietų ar situacijų, kai kitas asmuo gali jaustis nepatogiai ar nesaugiai. Nekalbėkite prie liudininkų“, – rekomenduoja R. Schwarzas. Užuot sėdėjus sausakimšoje kavinėje ar šėliojant draugų vakarėlyje, pasivaikščioti parke ar susitikti viešoje poilsio erdvėje, pavyzdžiui, bibliotekoje. Svarbu iš anksto pranešti pokalbio temą. Rizikinga susitikti asmeninėje teritorijoje: namuose, darbe ar mokslo įstaigoje, automobilyje. Verta numatyti pasitraukimo kelią – kokia kryptimi judėsite, kai baigsis pokalbis. „Visada išeikite pirmi. Tegul kitas asmuo lieka apmąstyti to, ką išgirdo. Nesigręžiokite atgal nei tiesiogine prasme, nei perkeltine. Pasiaiškinę turite teisę neatsakinėti į skambučius ir žinutes“, – aiškina psichologas.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė