Turbūt nėra nė vieno žmogaus, kuris nudžiugtų savo namuose ar jų teritorijoje pamatęs patogiai įsikūrusį skruzdėlyną arba piktų vapsvų lizdą. Norint atsikratyti nemalonios draugijos, galima ne tik kreiptis į specialistus, bet ir veikti savarankiškai!

 

shutterstock_168875036

Misija – išvyti smagures skruzdėles

 

Pasaulyje yra apie 12 tūkst. skruzdėlių rūšių. Jos yra vertinamos kaip darbininkės – gyvendamos gamtoje skruzdės ne tik kuopia aplinką, bet ėda parazitinių vabzdžių (blusų, blakių, musių ir kandžių) lervas. Deja, kartais skruzdėlės pačios tampa parazitais. Jos ima ir susigundo apsilankyti žmogaus namuose ar kieme, kad ten paieškotų skanėstų: saldumynų, mėsos, riebių maisto produktų. Pasmaguriavusios skruzdėlės nusprendžia apsistoti aptiktoje skanėstų karalystėje. Pastebėjus nelauktas viešnias, nereikėtų skubėti kreiptis į įmones, kurios vabzdžius naikina chemikalais. Skruzdėlių galima atsikratyti ir natūraliais būdais.

 

Neignoruoti pavienių skruzdėlių

 

Pamačius virtuvėje ar kitoje vietoje lakstančias pavienes skruzdėlės, vadinamas žvalgais, jau reikėtų susirūpinti. Jos ateina į virtuvę ar kitas patalpas paieškoti tinkamo maisto, o tuomet pasikviečia visą koloniją gentainių. Pastebėjus žvalges, reikėtų kuo skubiau sutvarkyti patalpas, visą maistą sudėti į sandarius indus. Taip pat neturi likti neplautų indų, lipnių stiklainių. Medaus ir uogienių stiklainius netgi patartina sudėti į indą su vandeniu, kad skruzdės ne tik negalėtų prie jų prieiti, bet ir neužuostų. Įvairius paviršius naudinga nuvalyti su actu, kuris turi dezinfekcinį poveikį. Šiukšliadėžės turi būti sandariai uždarytos.  Po skruzdžių-žvalgių pasirodymo tokią sterilią tvarką būtina palaikyti bent 3–7 dienas. Grįžusios skruzdės neberas maisto ir iškeliaus ieškoti skanėstų kitur.

 

Užsandarinti namuose esančius plyšelius

 

Kruopščiai sutvarkius namus, reikėtų paieškoti vietų, pro kurias skruzdės patenka į vidų. Naudojant silikoninius ar kitokius klijus, kamšalą, glaistą ar tinką, reikėtų užsandarinti visus įtarimą keliančius plyšelius. Daugiausia dėmesio reikėtų skirti plyšeliams, esantiems ties grindimis. Pasirinkus laikinas sandarinimo priemones, pavyzdžiui, popierių, reikia skubiai įsigyti kokybiškų priemonių, kurios suteiktų ilgalaikę apsaugą nuo mažųjų įsibrovėlių.

 

Panaudoti muiluotą vandenį

 

Užliejus skruzdėlių okupuotą teritoriją muiluotu vandeniu, išnyks įsibrovėlių pėdsakai ir kvapas, o jos pačios žus. Taip ne tik bus išnaikintos jau įsibrovusios skruzdėlės, bet ir užkirstas kelias didesnei jų invazijai. Taikant šį paprastą skruzdėlių naikinimo metodą, galima pasitelkti ne tik muilą, bet ir skystą indų ploviklį. Šaukštelį ploviklio reikėtų supilti į butelį su purkštuku. Tuomet buteliuką pripildyti vandens, suplakti ir pastebėjus skruzdėles, jas apipurkšti. Tai padės išvengti muiluoto vandens balų namuose ir medinių paviršių sugadinimo. Norint sustiprinti muiluoto vandens poveikį, į buteliuką galima įdėti citrusinių vaisių žievelių, įlašinti citrusinių vaisių ar mėtų eterinio aliejaus.

 

Statyti atbaidančias kliūtis

 

Jeigu skruzdėlės plūsta per slenksčius ar kitas vietas, kurių neįmanoma užsandarinti, galima statyti atbaidančias kliūtis. Kliūtis turėtų būti apie 0.5 cm pločio, tačiau tęstis be pertrūkių. Kitaip skruzdėlės atras spragą ir pro ją sėkmingai žygiuos į uždraustą teritoriją. Kliūtis galima supilti iš anglies miltelių, maltų ciberžolių arba cinamono, raudonos aistriosios paprikos miltelių, kūdikiams skirtos pudros, citrusinių vaisių aliejaus, balto acto ir vandens mišinio. Taip pat gali būti naudojamas vazelinas. Ši priemonė bespalvė, o nubrėžta kliūtis išsilaiko gana ilgai. Jeigu nesinori nieko barstyti, skruzdėlių pėdsakus ir kelius galima apšlakstyti joms nemalonų kvapą skleidžiančiomis medžiagomis – kamparu ar pipirmėčių eteriniu aliejumi. Skruzdžių pamėgtose teritorijose naudinga laikyti medžiaginius maišelius su mėtomis, pipirmėtėmis, levandomis, lauro lapais. Jeigu skruzdės karaliauja kieme, šiuos augalus galima tiesiog pasodinti.

 

Pagaminti jaukus

 

Parduotuvėse galima įsigyti stipraus poveikio cheminių jaukų, tačiau juos pasigaminti galima ir namuose, naudojant boro rūgštį. Tereikia ant plokščios lentelės ar šaukšto užpilti šiek tiek klevų sirupo ar kito skruzdėms patiksiančio saldėsio ir apibarstyti jį boro rūgštimi. Skruzdėms, vaikštant ant paviršių, apibarstytų boro rūgštimi, prie kojyčių prilimpa rūgšties dalelių. Tuomet skruzdėlės, valydamosi savo kojas arba antenas, rūgštį nuryja. Patekusi į skrandį, boro rūgštis veikia kaip nuodas ir skruzdėlės nugaišta. Tiesa, šiuos masalus labai svarbu laikyti atokiai nuo vaikų ir naminių gyvūnų. Taip pat taikant šį metodą reikia kantrybės, nes kartais jo efektyvumas pasimato tik po savaitės.

 

Vapsvoms sakome LAUK!

 

Šie vabzdžiai nedaro žalos, tačiau trikdo savo zvimbimu ir taikymusi įbesti savo aštrią geluonį. Bijantiems geliančių vabzdžių arba turint alergiją jų įkandimams, vapsvų draugija gali sukelti įtampą ir trukdyti atlikti įprastus darbus. Laimei, taikant tinkamus metodus, piktųjų vabzdžių galima lengvai atsikratyti.

 

Sučiupti pavienes vapsvas

 

Siekiant sugauti namuose skraidančias vapsvas, pirmiausia reikėtų apžiūrėti visas patalpas. Tas, kuriose vapsvų nėra, uždaryti. Tuomet patalpose, kuriose skraido vapsvos, padėti neuždengtus indelius su trupučiu medaus, uogienės arba džemo. Netrukus vapsvos suskris į indus su skanėstu. Belieka uždengti indelius ir išnešti nenaudėles lauk. Jei vapsvos indo su skanėstu nepastebi, reikėtų pasiimti popierinį rankšluostį ir nuvyti vapsvas arčiau stiklainio. Taikant šį metodą labai svarbu, kad medaus ar džemo būtų tik stiklainio viduje. Jeigu jo bent kiek yra ant išorinės indo sienelės, vapsvos skanaus nutūpusios būtent ant jo.

 

Išvaryti širšes iš lizdo

 

Svarbu žinoti, kad vapsvos savo lizdą aršiai gina, todėl artintis prie jo gali būti pavojinga. Siekiant sunaikinti lizdą, šį darbą reikėtų patikėti žmogui, kuris neturi alergijos vapsvų įkandimui. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kokiame aukštyje įkurtas vapsvų būstas. Jeigu jis aukštai ir norint jį pasiekti reikėtų naudoti kopėčias, geriau kreiptis į specialistus, kurie vapsvas išvaiko naudodami dūmus. Jeigu šiuo atveju bandoma išvaikyti vapsvas savarankiškai, joms sujudus, žmogus gali išsigąsti, nukristi nuo kopėčių žemėn ir rimtai susižeisti. Jeigu lizdas pasiekiamas be kopėčių, tuomet išvijimas gerokai saugesnis. Tuomet jau galima pasirūpinti specialiu purkštuvu ir pesticidais arba flakonėliu nuodų, taip pat tinkama, nuo įgėlimų apsaugančia apranga. Patartina rinktis storo audinio džinsus, tankaus audinio kojines ir ilgus guminius batus. Viršutinis drabužis turėtų būti su gobtuvu. Svarbu nepamiršti ir pirštinių. Kaklą ir veidą reikėtų apvynioti skara, taip pat užsidėti apsauginius akinius (gali būti skirti slidinėjimui). Naikinti vapsvų lizdą geriausia naktį, nes tuomet vapsvos būna pasyvesnės, o jų reakcijos laikas lėtesnis. Patartina nenaudoti dienos šviesos žibintuvėlio, nes jis patrauks vapsvų dėmesį. Verčiau rinktis raudonos arba geltonos spalvos lempą. Naudojant pesticidus arba specialius nuodus, reikia pasirūpinti, kad kelių metrų spinduliu aplink vapsvų lizdą bent 24 val. niekas nevaikščiotų (ypač maži vaikai ir naminiai gyvūnai). Vėliau ant žemės gulinčias negyvas vapsvas būtina surinkti ir išmesti. Kitu atveju, negyvas vapsvas gali suėsti šuo ar katinas ir smarkiai apsinuodyti. Beje, jeigu vapsvų atakų sulaukiama kasmet, lizdus geriau naikinti kuo anksčiau pavasarį, kai kolonija yra mažesnė ir ne itin agresyvi. Vapsvų vijimas lauk vasaros pabaigoje – pats pavojingiausias. Tuomet jau būna gimusi paskutinė vapsvų vada. Joje gimsta patinėliai ir kitų metų karalienės, kurias visa vapsvų kolonija labai saugo, todėl tampa itin agresyvi pašaliniams.

 

Irmina Žukauskaitė