Kuo įvairių pasaulio šalių gyventojai skiriasi vieni nuo kitų? Kalba, manieromis, papročiais, tradicijomis. Nesunkiai peržengus svetimos kalbos barjerą, lengviau galima perimti ir kitos šalies gyvenimo būdą.

   

Kanada: sveiki atvykę!

 

Kanada – imigrantams svetinga šalis. Jos gyventojai tolerantiški atvykėliams, nes beveik kas antras žmogus čia yra imigrantas arba turintis jų savo giminėje. Imigrantai šią valstybę išlaiko jau ne vieną dešimtmetį, kelia jos ekonomiką ir didina populiaciją. Save vietiniais gyventojais laiko prancūzų, anglų ir airių palikuonys, kurie prieš 200 metų atvyko į Kanadą.

 

Trys šios šalies miestai – Vankuveris, Torontas ir Kalgaris – yra didžiausi traukos centrai. Kanadoje užregistruotos 34 etninės grupės. Didžiausios – vokiečių, italų, kinų, ukrainiečių, olandų ir lenkų. Šalis suinteresuota pritraukti kuo daugiau darbo jėgos. Daugiausia imigrantų atvažiuoja su kvalifikacijos kėlimo vizomis, kurios suteikia tokias pačias teises kaip ir Kanados gyventojams, tik atvykusieji neturi balsavimo teisės.

 

Teigiamą požiūrį į svetimšalius rodo tai, kad tik 5 % žmonių teigia nenorintys gyventi šalia imigrantų. Daug daugiau žmonių nepageidauja homoseksualų (30 %), alkoholikų (55 %) ir emociškai nestabilių žmonių (30 %) kaimynystės.

   

Brazilija: gražiai atrodyti neuždrausite

 

Vasara čia trunka ištisus metus, maudymosi kostiumėlis – beveik visų metų „uniforma“. Pagal pasaulio reitingus, Brazilijoje gyvena vieni patraukliausių žmonių. Prisiminkite šios šalies gražuoles supermodelius Žizelę Bundchen, Aleksandrą Ambrosio, Adrianą Limą. Ir kitos Brazilijos merginos savo grožiu neatsilieka nuo jų. Atvykę į San Paulą žavėsitės dailiais brazilių kūnais, tačiau dauguma jų pakoreguoti chirurgų. Plastinė chirurgija čia itin klesti. Per paskutinius porą metų plastinių operacijų padaryta dvigubai daugiau negu anksčiau. Pačios populiariausios – krūtų ir sėdmenų didinimo. Jos tapo beveik būtinos. Sakoma, kad prieš karnavalus krūtų implantų atsargos šalyje baigiasi, mat dėl vizito pas plastinės chirurgijos specialistą dauguma net neabejoja. „Mis Brazilija 2001“ atvirai prisipažįsta, kad iki 22 metų jai buvo atliktos 23 operacijos: riebalų nusiurbimo, krūtinės didinimo, skruostikaulių korekcijos ir kt. O kaip kitaip tapti grožio karaliene, kai aplinkui tiek daug konkurenčių?

 

Brazilių visada idealus pedikiūras, spindinti šypsena (pavalgiusios pietus jos eina valytis dantų). Neatsitiktinai kai kurios kosmetologinės procedūros vadinamos braziliškomis.

 

 

Švedija: didžiausia vertybė – sąžiningumas

 

Švedų tauta turi daug nekintančių vertybių, viena jų – sąžiningumas. Jeigu autobusų stotelėje paliksite rankinę, grįžę ją rasite toje pačioje vietoje arba pas vairuotoją. Blogiausiu atveju jums paskambins iš dingusių daiktų biuro. O gal muziejuje pamatėte tarpą, pro kurį galima patekti be bilieto (jis kainuoja nepigiai – daugiau negu 10 eurų)? Tarpą mato visi, tačiau tvarkingai stoja į eilę prie bilietų kasos. Žmogus, kuris nesusimokėjęs įeitų į muziejų, visiems švedams sukeltų pasigailėjimą. Švedai susimoka visur, kur privalo. Tai nerašyta taisyklė. Automobilių stovėjimo aikštelėje vairuotojai patys pažymi savo atvykimo laiką. Prie įėjimo į sporto salę stovi išrikiuoti gėrimai, vaisiai, padėtas kainoraštis ir niekas nestebi, ar tikrai kiekvienas susimoka už prekes.

   

Italija: laimė slypi kąsnyje

 

Galbūt tik italams būdingas itin savitas požiūris į maistą ir virtuvę. „Ką tu šiandien valgei pusryčių, brangioji?“ – taip prasideda vaikino pokalbis su mergina. Šnekėtis apie maistą yra įprasta. Maistas Italijoje reiškia kur kas daugiau negu valgymą. Tai kiekvienos dienos įvykis: „Ar jums patiko bandelės iš naujosios Alfredo kepyklos?“, „Vakarieniauti su visa šeima važiavome į restoraną kalnuose“. Maistas ir bendravimas – vienodos vertybės, neatsiejamos viena nuo kitos. Žinoma, su draugais keliais žodžiais persimesti galima ir prie puodelio kavos. Tačiau jeigu laiką praleisti ketinate su artimesniais žmonėmis, be rimtos vakarienės neapsieisite. Tai puikus šeimos bendravimo būdas. Viena pusseserė atsineša deserto, kita – spagečių padažo. Visi susėda prie stalo, nuo kurio pakilti nemandagu, kol nesuvalgytas ketvirtas patiekalas. O jį suvalgius pakilti jėgų nebelieka…

   

Australija: namai – mano tvirtovė

 

Australijos gyventojai laisvą laiką paprastai leidžia namie. Įsigyti namus jiems nesunku. Užtenka turėti pastovų darbą paskutinius 6 mėnesius ir gali gauti paskolą 30 metų. Nusipirkęs butą arba namą australas jaučiasi tvirčiau stovintis ant kojų. Nekilnojamasis turtas – puiki investicija. Galintieji sau leisti perka du, tris butus arba namus, juos išnuomoja ir atiduoda paskolą. Butų ir namų pasiūla didelė – kur nori, ten gyveni. Tai reiškia, kad nėra jokių kliūčių norint persikelti į kitą vietą: pasimokai Sidnėjuje, padirbi Perte, tada gali grįžti į gimtąją Adelaidę. Vyresnio amžiaus žmonės, sumokėję paskolą, parduoda namą, nusiperka pigesnį būstą, o likusius pinigus investuoja į pensijų fondus arba keliauja.