Tūkstančius metų žmonija bando įminti visatos atsiradimą, ištirti neįtikėtinas kosmoso platybes ir moksliškai įrodyti daugybę egzistencinių klausimų. Tačiau ne visada reikia keliauti toli. Susižavėjimą kelianti nuostaba ar stulbinantis netikėtumas gali slypėti visiškai čia pat. Reikia tik apsidairyti aplinkui ir atidžiau patyrinėti gamtą.

 

Fotolia_5325307_Subscription_XL

Miškas po vandeniu

 

Žemėje apstu neseniai atrastų dalykų, kurie stebina smalsuolius bei daug ko mačiusius tyrėjus. Dažnai kalbama apie gamtą kaip motiną ar deivę kūrėją, tačiau retai susimąstoma, kad šalia nuostabių saulėlydžių, žaibų, audros liežuvių, vaivorykščių ar ledinio lietaus egzistuoja ir kitų, kvapą gniaužiančių gamtos reiškinių. Suformuoti saulės, vėjo, lietaus, erozijos, atmosferos pokyčių, jie žavi, stebina, keri ir atima žadą.

Vienas tokių – Kazachstano kalnuose esantis Kaindy ežeras.1911-aisiais įvykus žemės drebėjimui, milžiniškos uolienų nuošliaužos užblokavo kalnų tarpeklį, taip suformuodamos natūralią užtvanką. Prisirinkus lietaus vandeniui, šioje vietoje atsirado ežeras, iš kurio dugno į saulę stiebiasi šimtai medžių kamienų. Iš pirmo žvilgsnio stiebai atrodo nudžiūvę, bet pažiūrėjus po vandeniu galima išvysti vešlų, samanomis apaugusį mišką. Ši vieta turistus vilioja ypatingu gamtovaizdžiu ir baugiais medžių kamienais, styrančiais virš vandens bei po juo. Todėl nieko keisto, kad šiurpoka teritorija apipinta legendų apie piratų laivus, mat medžių kamienai primena laivų stiebus ar laukinės gamtostyrlaukiuose pasiklydusius kovotojus.

 

Užšalę burbulai

 

Burbulai… Atrodo, įprastas ir kasdienis dalykas prausiantis rankas arba mėgaujantis dušo procedūromis. Tačiau burbulai Kanadoje esančiame Abrahamo ežere – visiškai kitokie. Jie – sušalę. Šie melsvi, nuostabaus grožio burbulai matomi tada, kai užšąla vanduo, ir ežeras pasidengia ledu. Vizualiai jie taip traukia akį, kad fotografai tiesiog medžioja akimirkas ir ruošia prekybai atvirukus. Tačiau burbulai nėra tokie nekalti. Jie pavojingi ir netgi gali sprogti. Šie neįtikėtinai įspūdingi dariniai – ne kas kita kaip degios metano dujos, užstrigusios užšalusiame ežere. Tirpstant ledui, metano dujų burbulai kyla į paviršių. Ledui įtrūkus, dujos prasiskverbia pro jo plyšius ir išnyksta atmosferoje. Kad ir kaip būtų keista, panašus fenomenas nutinka ne tik Abrahamo ežere, bet ir Arkties sniegynuose.

 

Milžiniški kristalai

 

Neapsakomai grakštūs kristalai ne visada būna itin trapūs. Meksikoje po Naikos kalnu neseniai atrastas neįtikėtinas gamtos fenomenas – kristalų urvas, kuriame gausu milžiniško dydžio selenito darinių. Tai didžiausi kada nors pasaulyje rasti kristalai. Jų ilgis siekia iki 12 m, o sunkiausias sveria net 55 tonas! Nors kristalai dažnai asocijuojasi su šalčiu ir žiemos išdaigomis, jų buveinėje labai karšta. Temperatūra čia siekia iki 58 °Cšilumos, o itin didelė drėgmė suteikia palankią terpę kristalams augti.

 

Spindintys paplūdimiai

 

Šiandieniai filmai žiūrovus stebina įspūdingomis, kompiuteriu apdirbtomis scenomis, per kurias gamta įgauna magišką švytėjimą ar kitokį stulbinantį poveikį. Po vandeniu šviečiančios medūzos ar melsvai spindintys medžių lapai primena filmo „Pi gyvenimas“ arba tris „Oskarus“ laimėjusio „Avataro“ vaizdus. Sakysite, fantastika? Tokią pat fantazijų karalystę galima išvysti ir Maldyvuose, Vadhu saloje. Čia vanduo nušvinta magiška mėlio šviesa jį perbraukus ranka arba bangoms atsimušus į krantą. Šviečiančio vandens lašeliai tampa veidrodžiu dangaus žvaigždėms, todėl ši vieta vadinama „žvaigždžių jūra“. Mokslininkai šį gamtos fenomeną aiškina labai paprastai – tai jūros mikroorganizmai, fitoplanktonas, kuriuose vyksta tam tikros šviesą skleidžiančios cheminės reakcijos. Jungiantis atitinkamoms medžiagoms, išskiriama energija ir generuojama šviesa. Tai ir sukelia paslaptingą švytėjimą. Kuo daugiau planktono, tuo šviesos lašelių koncentracija toje vietoje būna didesnė. Vaizdas toks nuostabus, kad netgi šiandieniam turistui nardytojui ir visiškai pradedančiajam rengiamos specialios nardymo ekskursijos naktį. Jeigu nardymas gąsdina, švytinčius paplūdimius galima išvysti tiesiog vaikštinėjant naktį prie jūros.

 

Vaivorykštiniai medžiai

 

Žaliame miške akį traukia itin spalvoti medžiai, tarsi nuspalvinti dažais. Tačiau tai ne dažai, o pašėlusios gamtos išdaigos. Vaivorykštinis eukaliptas iš tiesų stebina plačia spalvų palete: milžiniškame medžio kamiene mirguliuoja žalia, raudona, oranžinė, violetinė ir kitos spalvos. Taip yra dėl to, kad augalo žievė kasmet lupasi. Po sena žieve matosi nauja, o senoji įgauna kitokių spalvų, todėl medis primena vaivorykštę. Vaivorykštiniai eukaliptaiauga šiaurės pusrutulyje ir Havajuose, o Filipinuose itin paplitę popieriaus pramonėje.

 

Kraujo kriokliai

 

Dar vienas neįprastas reginys – akinamo baltumo sniegynai, spindintis ledas ir krauju nusidažę kriokliai. Antarktidos Teiloro ledyne šis gamtos reiškinys sulaukia daugybės turistų ir mokslininkų dėmesio. Pragaro buveinė aiškinama moksliškai: ledo luitai prieš milijonus metų pasiglemžė ežerą, kuriame buvo gausugeležies oksidų. Jie išteka pro atsiveriančius plyšius lede, suformuojančius neįprastą gamtos fenomeną. Nuo 1911-ųjų, kai pirmą kartą šį reiškinį išvydo australų geologas Griffith’as Taylor’as, šiurpą keliantys kraujo kriokliai buvo apipinti įvairiomis legendomis apie pragaro egzistavimą, apokalipsę ir pasaulio pabaigą.

 

Nešvari audra

 

Nešvaria audra įvardijamas dvigubas gamtos fenomenas – pelenų debesyse dangų čaižantys žaibai. Apie ugnikalnių išsiveržimus ir audras kalbama labai daug. Tačiau kartais šie du gamtos reiškiniai nutinka vienu metu. Išsiveržus ugnikalniui, smulkios uolienų ir mineralų dalelės išmetamos pro jo angą, vėliau susidaro pelenai. Pastarieji suformuoja kūgį, kuriame pastebimi žaibai. Po išsiveržimo susidarę pelenai labai skiriasi nuo degimo procesu susidariusių pelenų. Jie netirpsta vandenyje ir praleidžia elektros srovę. Būtent dėl to pelenų debesyje pasirodo žaibų ir pasigirsta griaustinių, kad ir kaip keistai tai skambėtų.

 

Įdomu

 

  • Tikra turistų žvaigžde tapęs Meksikos Ik Kil požeminis ežeras susiformavo įgriuvus uolienoms. Iš viršaus į vandenį krinta ne tik keli šniokščiantys kriokliai, bet ir nutįsusios vynmedžių lianos.
  • 2010-aisiais Pakistaną užtvindė stiprus potvynis. Gyvūnai, bandydami apsisaugoti, ieškojo aukštesnių vietų. Milijonai vorų sulindo į medžius ir ausdami tinklus pavertė juos milžiniškais voratinklių kokonais. Tačiau viskas išėjo į gera: vorai gaudė uodus ir gerokai sumažino maliarijos riziką žmonėms.
  • Žiemą virš Maskvos pastebimos vertikalios šviesos kolonos. Tai unikalus gamtos reiškinys, susidarantis dėl šviesos atspindžių nuo ledo kristalų. Kita fenomenui įgyvendinti būtina sąlyga – šalia esantys horizontalūs paviršiai, pavyzdžiui, stogai.
  • „Lietaus ragu“ vadinamas natūralus vandens fontanas, trykštantis Kauaipakrantėje, vienoje iš Havajų salų. Atrodytų keista, kodėl vienoje vietoje vandens liežuviai iššoka net iki 15 metrų, kai tuo tarpu aplink ritasi ramios bangos. Taip yra dėl to, kad būtent toje vietoje lūžta bangos. Pastarosios, nuolatos ardydamos pakrantėje esančias lavos uolienas, jose išgraužia siauras angas. Būtent tai ir lemia aukštai besispjaudančio fontano fenomeną.

 

 

Jurgita Miciulevičiūtė-Smeu