Širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis Lietuvoje. Specialistai pastebi neraminančią tendenciją – šios ligos užklumpa vis jaunesnius žmones. Kaip išvengti šių sveikatos problemų ar bent jau nutolinti vėlesniam amžiui?

 

Stethoscope,And,Red,Heart,On,Wooden,Table.,Cardiology,Concept

Pacientai jaunėja

 

Visai neseniai infarktas ir kitos pavojingos širdies bei kraujagyslių ligos (ŠKL) sietos su senyvu amžiumi. Šiandien kas penktas ŠKL pacientas yra jaunesnis nei 40-ies. Nuo 2000 m. iki dabar rizika patirti infarktą jauname amžiuje kasmet augo vidutiniškai po 2 %. Situacija ypač pablogėjo COVID-19 pandemijos metais. Pastebėta, kad sergamumas ŠKL tarp 25–44 m. grupės žmonių per tuos porą metų išaugo beveik 30 %! Prie to prisidėjo sumažėjęs fizinis aktyvumas, prasti mitybos įpročiai, gryno oro trūkumas, prevencinės sveikatos patikros atidėliojimas. Įrodyta, kad neigiamai paveikti širdį ir kraujotakos sistemą galėjo ir pati COVID-19 liga: maždaug 4 % prasirgusiųjų diagnozuojamos įvairios su širdimi bei kraujotaka susijusios komplikacijos. Tai pakitęs kraujospūdis, nereguliarus širdies ritmas, uždegiminiai procesai širdyje bei kraujagyslėse ir kt.

 

Kaip stiprinti širdį?

 

Siekiant sumažinti riziką patekti tarp ŠKL pacientų gretų, pirmiausia reikėtų rūpintis kasdiene sveika gyvensena. Štai keletas patarimų, kaip stiprinti savo širdį bei gerinti kraujotaką.

 

Būti fiziškai aktyviems. Fizinis krūvis stiprina širdį ir kraujagysles, mažina mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio (dar vadinamas bloguoju) ir trigliceridų kiekį kraujyje, insulino rezistenciją, saugo nuo metabolinių sutrikimų, cukrinio diabeto, padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Fiziškai aktyvūs žmonės dvigubai rečiau serga ŠKL. Teigiamam poveikiui pasiekti reikėtų kasdien fiziniam aktyvumui skirti bent po 30 min. Deja, per 70 % žmonių juda per mažai.

 

Sveikai maitintis. Širdis bus dėkinga, jeigu valgysite įvairų, subalansuotą ir kuo natūralesnį maistą. Derėtų riboti gyvūninius riebalus, nepiktnaudžiauti cukrumi, druska ir riebiais produktais. Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 35 % paros maisto energinės vertės. Svarbu vengti pusgaminių, nes juose gausu sveikatai žalingų cheminių priedų. Turint antsvorio būtina sekti suvartojamų kalorijų normą, mat papildomi kilogramai kenkia širdies ir kraujotakos sistemai. Ypač pavojinga didelė riebalų sankaupa pilvo srityje. Labai svarbu valgant gauti užtektinai maistinių medžiagų. Širdžiai ypač svarbus magnis ir kalis. JAV atlikti tyrimai rodo, kad net iki 80 % sergančiųjų ŠKL organizme šių mikroelementų yra per mažai. Nuolatinis jų stygius didina infarkto, insulto, trombozių riziką. Kasdien su maistu turi būti gaunama apie 2,5 g kalio ir 300 mg magnio. Jeigu šių skaičių natūraliai maitinantis pasiekti nepavyksta, rekomenduojama vartoti maisto papildus.

 

Atsisakyti žalingų įpročių. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių. Dalis jų, ypač nikotinas, skatina širdį greičiau plakti (10–20 papildomų dūžių per minutę), spazmuoti kraujagysles, didina kraujospūdį, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, skatina kraujo krešėjimą, sykiu ir krešulių susidarymą. Per dieną surūkant 20 ar daugiau cigarečių moterims infarkto rizika išauga šešis, o vyrams – tris kartus. Didėja ir insulto, aterosklerozės bei jos komplikacijų, aortos aneurizmos ir kitų pavojingų būklių rizika. Alkoholis veikia ne ką geriau. Nesaikingas jo vartojimas silpnina širdies raumenį, didina kraujospūdį ir trigliceridų kiekį kraujyje.

 

Vengti streso. Įrodyta, kad ilgalaikis stresas – vienas svarbiausių ŠKL veiksnių, todėl svarbu rasti būdų atsipalaiduoti, kasdien skirti laiko pomėgiams, išsikalbėti, prireikus kreiptis į psichologą.

 

Gydyti padidėjusį kraujospūdį. Tyrimai rodo, kad vos 10 mm Hg nuo rekomenduojamos normos padidėjęs kraujospūdis apie 30 % didina ŠKL riziką. Padidėjęs kraujospūdis sunkina širdies darbą ir sukelia kraujagyslių aterosklerozę. Todėl svarbu tinkamai vartoti gydytojo paskirtus vaistus ir paisyti gyvensenos pokyčių rekomendacijų.

 

Gydyti dislipidemiją. Tai padidėjusi blogojo cholesterolio koncentracija kraujyje. Padidėjęs blogųjų riebalų kiekis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, mažina jų spindį ir didina krešulių formavimosi riziką. Dėl to sutrinka įvairių organų kraujotaka, atsiranda širdies ritmo sutrikimų, didėja infarkto bei insulto rizika. Sergant dislipidemija būtina paisyti gydytojo nuodytų dietos rekomendacijų ir vartoti paskirtus vaistus.

 

Natūrali pagalba. Įrodyta, kad kai kurie augalai stiprina širdį bei kraujotaką ir padeda užkirsti kelią ŠKL. Viena geriausių gamtos dovanų – gudobelė. Ištirta, kad gudobelių preparatai gerina kraujotaką, širdies aprūpinimą deguonimi bei maistinėmis medžiagomis, stiprina širdies raumenį, padeda normalizuoti kraujospūdį ir gelbsti mažinant blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Gudobelės veikia raminamai, todėl mažina neigiamą streso poveikį. Gelbsti net jau sergant ŠKL.

 

Kada sunerimti?

 

Įspėjamieji ženklai, kad su širdimi ne viskas gerai:

 
  • Diskomfortas ar skausmas krūtinės srityje, galimas tempimas, spaudimas ar aštresnis skausmas. Gali plisti į kairę ranką, petį. Skausmas nepriklauso nuo kūno padėties, gali intensyvėti fizinio krūvio metu.
  • Jaučiamas bendras silpnumas, nuovargis, kartais lydimas pykinimo, galvos svaigimo.
  • Apsunkęs kvėpavimas, oro stygius, ypač fizinio krūvio metu.
  • Garsus knarkimas, kuris gali būti miego apnėjos požymis.
  • Gausus šalto prakaito išmušimas be jokios priežasties.
  • Dažnas kojų tinimas.
  • Širdies ritmo sutrikimai.
  • Nepastovus arba padidėjęs kraujospūdis.
 

Pastebėjus bent vieną šių simptomų, kai jie kartojasi reguliariai, privalu kreiptis į gydytoją profilaktiniams sveikatos tyrimams. Visiems, sulaukusiems 30 m., rekomenduojama pasitikrinti cholesterolio kiekį kraujyje. Nuo 40-ies patartina kasmet atlikti profilaktinius širdies tyrimus, ypač jeigu tarp artimų giminaičių yra sergančių ŠKL arba jeigu žmogus patenka į didesnę rizikos grupę susirgti – rūko, turi genetinį polinkį, padidėjusį kraujospūdį, antsvorį.

 

Įdomu

 
  • Lietuvoje beveik 30 % neįgalumo ir 20 % visų apsilankymo pas gydytoją priežasčių lemia ŠKL.
  • Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje nuo ŠKL kasmet miršta apie 17,9 mln. žmonių.
  • Iš viso išskiriama apie 200 rizikos veiksnių, galinčių didinti ŠKL riziką.
  • Apie 90 % visų Lietuvoje nuperkamų receptinių vaistų skirti gydyti ŠKL.
 

Autorius Jūratė Survilė