Vis dažniau girdime apie aminorūgščių svarbą organizmui – baltyminę mitybą, sportininkų geriamus specialius kokteilius. Net 20 % mūsų kūno sudaro baltymai, dalyvaujantys beveik visuose biologiniuose procesuose, o aminorūgštys – baltymų statybinė medžiaga. Būtent todėl jų turime gauti kasdien.

 Healthy,Food,Guide,Concept.,Vector,Flat,Illustration.,Infographic,Of,Amino

Svarbiausios funkcijos

 

Kaip riebalai ar angliavandeniai, aminorūgštys – irgi energijos šaltinis. Ypatingos tuo, kad dalyvauja formuojant audinius, vidaus organus, raumenis, odą ir plaukus. Dauguma kūno ląstelių, raumenų ir audinių sudaryta būtent iš aminorūgščių grandinėlių, vadinamų baltymais.

 

Aminorūgštys atlieka daug svarbių funkcijų:

  •  Suteikia ląstelėms struktūrą
  •  Perneša ir kaupia maistines medžiagas
  •  Padeda užtikrinti tam tikrų organų, liaukų, sausgyslių ir arterijų funkciją
  •  Gerina nervų sistemos veiklą, miego kokybę
  •  Svarbios gyjant žaizdoms, stiprėjant raumenims, kaulams, odai ir plaukams
  •  Prisideda prie tvirtesnio imuniteto
  •  Dalyvauja šalinant nereikalingas medžiagas.
 

Kai aminorūgščių trūksta

 

Valgant baltymingą maistą, į virškinimo traktą patekę baltymai suskaidomi į atskiras aminorūgštis ir jungiasi prie aminorūgščių grandinėlių – taip sukuriami nauji baltymai. Tai pagrindinė statybinė daugumos kietųjų audinių medžiaga: odos, akių, širdies, žarnų, kaulų ir, žinoma, raumenų. Naujų baltymų kūrimas organizme vadinamas baltymų biosinteze. Ji vyksta sklandžiai, jei aminorūgščių vartojama nuolat.

 

Jei vienos ar daugiau aminorūgščių trūksta, silpnėja ne tik baltymų biosintezė, bet ir bendra medžiagų apykaita. Medikai atkreipia dėmesį, kad nepakankamas organizmo aprūpinimas svarbiomis aminorūgštimis gali lemti svorio problemas, plaukų slinkimą, odos bėdas, miego sutrikimus, nuotaikos svyravimus, sutrikusią erekciją, artritą, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių sistemos problemas (aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, aukštą kraujospūdį), menopauzės nusiskundimus (nereguliarios menstruacijos, karščio bangos, nuotaikų svyravimai, pagreitėjęs širdies ritmas ir kt.), neurologinius simptomus (blogėja atmintis, sunku susikaupti ir išlaikyti dėmesį).

 

Gauti su maistu

   

Svarbių aminorūgščių galime gauti su maistu. Greičiausiai organizmas jas įsisavina iš gyvūninio maisto. Daugiausia jų yra kiaušiniuose (net 48 %) ir mėsoje: vištienoje (18–22 %), jautienoje (19–20 %), avienoje (16–20 %), kiek mažiau – kiaulienoje (apie 14,5 %). Verta žinoti, kad daugiau aminorūgščių būna liesoje mėsoje ir žuvyje (nors šios vertė dažnai skaičiuojama riebumu – kuo riebesnė, tuo sveikiau). Atkreiptinas dėmesys, kad to paties gyvūno skirtingose dalyse slypi skirtingas kiekis aminorūgščių: liesesnėje vištienos krūtinėlėje jų gerokai daugiau nei sparneliuose, o jautienos papilvėje mažiau nei išpjovoje.

 

Daug aminorūgščių galime gauti vartodami pieno produktus: sūryje jų yra 25–31 %, varškėje – 18–20 %. Taip pat gausu sojų varškėje ir ankštinėse daržovėse: žirniuose, pupelėse, lęšiuose, avinžirniuose. Norint nepristigti aminorūgščių, į meniu privalu įtraukti ankštinių daržovių.

 

Aminorūgščių turinčius baltyminius maisto produktus rekomenduojama valgyti su daržovėmis – jos turi natūralių enzimų, padedančių virškinimo procesui.

 

Per daug – nesveika

 

Mūsų organizmui itin svarbi dermė, todėl net tokių svarbių komponentų kaip aminorūgštys negali būti per daug. Medikai ragina nepersistengti siekiant gauti kuo daugiau aminorūgščių, nes jų perteklius gali lemti inkstų bei kitų organų funkcijų sutrikimus, greitesnį kalcio ir vitaminų šalinimą. Tai ypač pavojinga augančiam organizmui ir sportuojantiems žmonėms. Verta įsidėmėti, kad baltymų perteklius organizme verčiamas į cukrų, o tuomet į riebalus, todėl galimas nepageidaujamo svorio augimas. Per didelis aminorūgščių suvartojimas gali lemti mieliagrybių perteklių organizme, o tai sukelia nemažai nemalonių simptomų: blogą burnos kvapą, raugėjimą, dujų kaupimąsi, pilvo skausmus, vidurių užkietėjimą ar viduriavimą, nusilpusią imuninę sistemą, prostatitą, varginantį makšties niežulį ir kt. Aminorūgščių perteklius gali skatinti insulino šuolius. Taigi, jų vartoti reikia saikingai. Visgi specialistai atkreipia dėmesį, kad dažniau aminorūgščių trūksta, nei yra per daug.

 

Kodėl pritrūkstama?

 

Teoriškai organizmas užtektinai aminorūgščių turėti gauti su baltyminiu maistu. Tačiau nemažai veiksnių trukdo tinkamai įsisavinti aminorūgščių gausų maistą. Tai didelė oro tarša, mėsai ir pienui auginamų gyvulių šėrimas hormonais bei antibiotikais, intensyvus trąšų ir įvairių chemikalų naudojimas žemės ūkyje. Negana to, aminorūgščių įsisavinimą trikdo žalingi įpročiai – rūkymas, alkoholio vartojimas. Padėtį sunkina ir terminis maisto apdorojimas, nes kepant ir verdant prarandama dalis maistinių medžiagų, tarp jų ir aminorūgščių. Mažas skrandžio rūgštingumas, inkstų, kepenų ir širdies sutrikimai irgi trukdo įsisavinti aminorūgštis. Jei organizme vyksta uždegiminiai procesai, imuninė sistema veikia aktyviai. Tam reikia daug baltymų atsargų visoms imuninės sistemos ląstelėms pagaminti, todėl aminorūgščių privalu gauti papildomai. Daugiau aminorūgščių reikia ir aktyviai sportuojantiems.

 

Aminorūgščių stokos požymiai

 

Jei kažko trūksta, organizme tuoj pat vyksta nepageidautinų reakcijų, verčiančių susirūpinti. Apie tai, kad suvartojama per mažai aminorūgščių, išduos šie simptomai:

  •  Dažnos infekcijos, peršalimo ligos
  •  Ilgas sveikimas
  •  Nykstantys arba neaugantys raumenys, nors aktyviai sportuojama
  •  Ilgalaikis raumenų skausmas po fizinio krūvio
  •  Prasta nuotaika
  •  Potraukis prie saldumynų
  •  Sutrikęs virškinimas
  •  Dažnesnės alergijos, jautrumas buitinei chemijai
  •  Miego sutrikimai
  •  Silpni, trapūs kaulai, slenkantys plaukai.
 

Įtarus, kad trūksta aminorūgščių, rekomenduojama keisti mitybą – įtraukti daugiau baltyminių produktų. Naudinga vartoti aminorūgščių papildus, kad organizmas nepritrūktų svarbios statybinės medžiagos, būtume sveiki bei stiprūs.

 

Svarbu

 
  •  Yra 20 standartinių aminorūgščių.
  •  Aminorūgščių organizmas nekaupia, todėl jų gauti reikia nuolat.
  •  Jų poreikis mažėja su amžiumi.
  •  Maždaug 15 % suvartojamų kalorijų turi sudaryti aminorūgštys.

 

Autorius Laima Samulė