Šiltnamis – sodininkų itin mėgstama vieta. Dėl lengvai kontroliuojamos drėgmės, temperatūros ir dirvožemio kokybės jame gali užderėti įvairios daržovės: nuo ridikėlių ir salotų ankstyvą pavasarį iki arbūzų ar kitų egzotinių vaisių.Ką būtina atlikti, kad derlius džiugintų?

 

Vietos dilemaPortrait,Of,A,Young,Female,Gardener,Standing,With,Seedling,Tray

 

Šiltnamius žmonės paprastai montuoja pavasarį arba rudenį. Naują šiltnamį galima įrengti vos išeina įšalas ir išdžiūsta žemė. Paprastai tai atliekama kovo pradžioje. Tačiau suręsti šiltnamį nėra per vėlu netgi įpusėjus balandžiui. Tad norintieji šįmet užsiauginti daržovių dar tikrai spės tai padaryti. Tiesa, būtina parinkti tinkamą vietą. Mat tai lemia didelę dalį sėkmės. Egzistuoja net atskira pasaulio šalių teorija, pritaikyta būtent šiltnamiams. Kinijos sodininkai tikina, kad rytų ir vakarų kryptis šiltnamiui palanki, jeigu zona pavėsinga. Šiltnamis, šonu pasuktas į pietus, be abejo, sukaupia daugiau saulės energijos. Nors tai pasiteisina tik pavasarį ir idealiai tinka nebent daigynui. Vasarinį nešildomą šiltnamį geriau orientuoti kaip ir lysves – iš pietų į šiaurę. Tada jį geriausiai apšviečia rytinė ir vakarinė saulė, o vidurdienį lengviau užtemdyti. Šiltnamis, turintis kapitalinę sieną prie namo, paprastai būna su nuolydžiu į pietus. Vis dėlto protingiau statyti jį rytinėje arba pietrytinėje pusėje. Pietinė pusė vasarą perkaista ir šiltnamį tenka saugoti nuo saulės. Rytinėje pusėje jo užtemdyti nereikia ir saulės šviesos užtenka visą sezoną. Idealu statyti taip, kad jo niekas neužstotų – medžiai, dideli ūkiniai pastatai ar namas. Svarbu prisiminti, kad šiltnamiui reikalinga užuovėja. Jeigu šis lengvos konstrukcijos statinys įrengiamas atvirame lauke, būtina pasirūpinti tvirtesniais pamatais, antraip papūtus stipresniam vėjui galimi dideli nuostoliai. Nors šiltnamius galima tvirtinti prie išlieto pamato, dabar dauguma gaminami apgalvotai, turi pamatėlius, prie kurių pritvirtintos specialiai paruoštos kojelės įkasamos į žemę, tad betonuoti pamato visai nereikia – tokios konstrukcijos vėjas neišraus. Nerekomenduojama statyti ant sunkios molingos žemės.

 

Ruoštis dar ankstyvą pavasarį

 

Jau įsirengus šiltnamį ekspertai rekomenduoja juo pasirūpinti dar rudenį ir tinkamai paruošti žiemai. Po vasaros išvalyti ir išrauti visus perderėjusius augalus, užsilikusias žoles ir padengti žemę mulčiu. Kitaip tariant, žiemą šiltnamis turi likti tuščias, kad neliktų augalų likučių ir žemė galėtų pailsėti. Tręšti siūloma ankstyvą pavasarį – likus maždaug 2 savaitėms iki sodinimo. Prieš kelias dienas iki pirmųjų augalų sėjos gausiai palieti dirvožemį. Ruošiant šiltnamį sezonui, svarbu iš anksto numatyti, kokie augalai augs konkrečiose vietose, nes nuo to priklausys žemės paruošimas. Ekspertai pataria kasmet keisti sodinimo vietą, kad gautų visų dirvožemyje esančių medžiagų. Ne mažiau svarbu atnaujinti dirvą – rinktis pagal tai, kokius augalus sodinsite. Jei šiltnamyje augs tik pomidorai, vertėtų rinktis jiems skirtą žemę, o sodinant skirtingus augalus labiausiai tiks universalus žemių mišinys. Norint džiaugtis gausiu derliumi, patariama dirvožemį keisti kas 2–3 metus. Jei žemė pasidarė kietesnė, nebe tokia puri, o derlius kasmet mažėja, tai ženklas, kad laikas atnaujinti. Keičiant žemę nukasti 10–15 cm seno grunto ir jį pakeisti nauju dirvožemiu. Ruošiant šiltnamį vasarai, reikėtų atidžiai apžiūrėti – po žiemos kartais lieka vorų, erkučių ar kitų parazitų, kurie gali pažeisti augalus. Dezinfekcijai naudoti sodo muilą arba techninę sierą, tik ne dažnai, nes gali sugadinti šiltnamio konstrukciją. Jei šiltnamis stovi ne pirmus metus, patariama išvalyti ant plėvelės susikaupusius nešvarumus, kad nesulaikytų saulės spindulių.

 

Džiuginantys sėjos ir sodinimo darbai

 

Atlikus visus šiltnamio paruošimo darbus, metas pradėti sėją. Anot ekspertų, jau ankstyvą pavasarį šiltnamyje gali augti šalnoms atsparūs augalai – salotos, ridikėliai, krapai. Sėjant svarbu atsižvelgti į informaciją ant sėklų pakuotės: paskubėjus ir pasėjus į per šaltą dirvožemį sėklos gali nesudygti. Daugelis daržininkų jau kovo mėnesį, atšilus orams ir pražydus šalpusniams, pradeda darbus šiltnamyje. Pražydę šalpusniai – ženklas, kad jau galima sėti žalumynines daržoves. Visgi dažniausiai sezonas pradedamas dirvai šiltnamyje įšilus iki 4–5 °C. Optimali aplinkos temperatūra ankstyviausiems žalumynams šiltnamyje yra 12–16 °C. Kuo dirvos ir oro temperatūra aukštesnė, tuo greitesnis dygimas ir derlius. Salotas ir ridikėlius sėti ne vienu metu, o palaipsniui. Taip ilgiau pavyks mėgautis šviežiomis daržovėmis. Žalumynus geriausia sėti dalimis, maždaug 5–7 dienų intervalais, tuomet salotos ir ridikėliai neperaugs. Taip pat į vazonėlius galima sėti pomidorus ir paprikas, kad gegužę jų daigai tiktų persodinti. Nors balandį daugelyje šiltnamių jau auga žalumyninės daržovės, dar galima suskubti jas sėti. Tiesa, ridikėliams tai paskutinė galimybė. Mat tuomet, kai diena ilgesnė nei 14–15 val., užauga ne tokie kokybiški ir skanūs. Kai dirvos temperatūra šiltnamyje pasiekia ne mažiau kaip 18–20 °C, jau galima galvoti apie agurkų, pomidorų, paprikų daigų sodinimą. Tiesa, specialistai pataria nepersistengti ir apskaičiuoti, kiek derliaus iš tiesų reikia. Štai nuo įprasto pomidoro daigo galima nuskinti 6–8 kg, nuo agurko – 3–5 kg. Neplanuojant šių daržovių konservuoti, pakaks vos kelių pomidorų ir agurkų daigų. Tarp jų būtina palikti didelius tarpus. Tuomet pomidorai ir agurkai ves didesnius, sveikesnius vaisius. Beje, agurkų ir pomidorų kaimynystė viename šiltnamyje nėra ideali. Didelė drėgmė, šiluma ir kondensaciniai lašai, kurie naudingi agurkams, gali būti pražūtingi pomidorams.

 

Geriausia kaimynystė

 

Pomidorams tinkamas mikroklimatas (dažnas vėdinimas, skersvėjis, kuo sausesnis oras) visiškai netinka agurkams. Taigi, jei nėra galimybės agurkų ir pomidorų auginti atskiruose šiltnamiuose, juos būtina perskirti plėvelės siena ir skirtingose šiltnamio dalyse sukurti kiekvienai daržovei kuo tinkamesnes sąlygas. Be to, agurkai visai gerai dera lauke po priedangomis. Svarbu atsižvelgti į tai, kad ne visos daržovės gali duoti gerą derlių dėl blogos kaimynystės. Skiriami du šiltnaminių augalų tipai. Sausieji – tai pomidorai, melionai, arbūzai. Jie geriausiai apsidulkina, kai oro drėgnis labai mažas. Drėgnesnėje aplinkoje jų žiedadulkės sulimpa, derlius mažėja. Drėgnieji – tai agurkai, paprikos, baklažanai. Jų žiedadulkės, atvirkščiai, greitai perdžiūsta, kai per sausa, ima kristi žiedai ir vaisių užuomazgos. Paprikos ir baklažanai – išties puikūs kaimynai. Svarbiausia sąlyga – neturi augti vienoje lysvėje. Tad reikėtų sodinti skirtingose šiltnamio pusėse arba skirtinguose galuose. Visiems bus gerai šiltnamyje palaikant maždaug 28 °C. Greta paprikų ir baklažanų augantys pomidorai juos užgožia, todėl visada geriau auginti atskirai. Šalia nevalia sodinti saldžiųjų ir aitriųjų paprikų. Susimaišius žiedadulkėms užsimezgę saldžiųjų paprikų vaisiai gali apkarsti. Jei šiltnamyje auginami pomidorai, su jais tinka auginti petražoles, salierus, bazilikus, porus, česnakus, ridikus, pupeles, melionus, arbūzus. Bazilikai ir česnakai apsaugo pomidorus nuo daugelio ligų, o bazilikai gerina jų skonį. Su pomidorais galima auginti ankstyvuosius burokėlius. Pomidorams augant po truputį rauti ir vartoti maistui.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė