Žaliosios oazės namuose – ramybės, jaukumo ir harmonijos šaltinis. Manoma, kad būtent dailiuose vazonuose susodinti augalai gerina nuotaiką, teigiamai veikia fizinę sveikatą. Tad kokių augalų verta įsigyti bei kaip pritaikyti aplinkoje, kad ne tik džiugintų akį, bet ir klestėtų ilgus metus?

 

Lėtai kintančios madosPouf,And,Brown,Rug,Near,White,Cupboard,In,Natural,Dining

 

Viskas, kas susiję su estetika, yra vienos milžiniškos mados pramonės dalis. Visgi tiek sodai ar terasos, tiek ir kambariniai augalai – gyvoji interjero dalis, tad permainingi mados vėjai čia pučia silpniau. Apželdinimo ir interjero specialistai užsimena, kad savotiškas atsinaujinimas įvyksta maždaug kas penkerius metus. Mat būtent per tiek laiko daugelis augalų subręsta ir formuojami iš naujo ar atnaujinamos jų kompozicijos. Jau gerą dešimtmetį interjere vyrauja klasikinis, minimalistinis ar modernus skandinaviškas stilius. Tokiuose nuosaikiuose namuose vis dažniau atsiranda stambialapių augalų. Tai puikus būdas atnaujinti interjerą ir suteikti gyvenamosios ar darbo erdvėms daugiau gyvybės, jaukumo. Vis daugiau dėmesio skiriama ir šviesai. Mat kambariniams augalams paprastai reikia bent kelių valandų natūralios šviesos per dieną. Specialistai sako, kad slopsta susižavėjimas žydinčiais augalais. Šiuo metu vyrauja lapiniai. Tai, kad į namus parsinešama vis daugiau kambarinių augalų, jie tampa vis didesni, lemia susižavėjimas natūralumu ir gamtiniu stiliumi. O tai diktuoja ne tik medžiagų – medžio, metalo, terakotos, kamštinių ąžuolų plokščių pasirinkimą, tačiau ir reikalauja gyvų interjero elementų. Ryškiausia pastarųjų metų tendencija – tradiciniai augalai puošniuose terakotos induose. Išdėstomi ne kaip kadaise ant palangių, tačiau randa vietos ant grindų, darbo ar valgomųjų stalų, greta puošnių aksominiu audiniu aptrauktų sofų ar net gerai izoliuotose balkonų erdvėse, kurios virsta savotiškomis mini oranžerijomis. Visgi specialistai primena, kad kambarinio augalo puoselėjimas – ilgalaikis įsipareigojimas. Tad svarbu išsirinkti ne tik gražų, bet ir gebėsiantį prisitaikyti namų aplinkoje.

 

Į ką svarbu atkreipti dėmesį?

 

Tiek interjero dizaineriai, tiek ir sodininkai mėgėjai prieš renkantis augalą ragina įvertinti esamas sąlygas. Svarbu atsižvelgti į šviesos kiekį ir iš anksto numatyti vietą, kurioje bus statomas kambarinis augalas. Rytinėje ir pietinėje pusėje visada būna daugiau natūralios šviesos, o štai per į vakarus ar šiaurę nukreiptus langus krintančios šviesos gali ir nepakakti, ypač turintiems minkštus, gležnus lapelius. Patariama išmatuoti drėgmės lygį patalpose. Augalus svarbu reguliariai laistyti pagal rekomendacijas skirtingoms rūšims. Nemažai drėgmės jie gali susirinkti ir iš oro. Tačiau to reikia tikrai ne visiems. Mat yra tokių, kurie klesti būtent sausose patalpose. Tad tuo būtina pasidomėti dar prieš įsigyjant augalą. Taip pat derėtų įvertinti šildymo tipą. Jeigu namuose įrengtos šildomosios grindys, augalus teks statyti ant specialių stovelių. Mat kaitra iš apačios tinka tik nedaugeliui kambarinių augalų. Nedera planuoti žaliosios oazės prie pat radiatorių ar statyti augalų po kondicionieriumi. Taip namuose įkurdintas žaliasis grožis bus trumpalaikis. Visgi nereikia nusiminti, jeigu atrodo, kad augalui ir juolab stambiam, kokie dabar madingiausi, neturite vietos. Iš tiesų specialiuose prekybos centruose įsigyti kambariniai augalai veikiausiai išgyvens netgi neidealiomis sąlygomis:

 
  •  Vienas tokių didelių ir lengvai prižiūrimų augalų – monstera. Turi daugybę variacijų, pasižymi lapų margumo įvairove, pakanti sausesniam orui patalpose. Beje, monsteros gali užaugti išties didžiulės. Puikiai tinka planuojantiems turėti tik vieną kambarinį „medelį“.
  •  Prie paprastų sąlygų mielai prisitaiko alokazijos. Interjero dizaineriai mėgsta šiuos augalus įkomponuoti į minimalistinius interjerus. Jie tampa nuostabiu akcentu. Mat užauga dideli. Mėsingi ir išraiškingi lapai vadinami dramblio ausimis. Visgi alokazijos – atogrąžų augalai, tad geriausiai vešės ten, kur nestinga drėgmės ore.
  •  Nepasitikintiems savo jėgomis arba norintiems kuo mažiau laiko praleisti rūpinantis dideliu kambariniu augalu geriausiai tiks stambialapis fikusas ‘Robusta‘. Dar vadinamas elastiniu arba guminiu fikusu. Iš tiesų iš toli gali atrodyti it dirbtinis, mat stambūs ir tvirti lapai beveik nejuda. Šie fikusai auga greitai ir gali pasiekti net 0,5 metro aukštį. Tvirtą odą primenantiems lapams nereikia tiesioginių saulės spindulių, tad galima statyti ne prie pat lango.
 

Mažos gudrybės – didelis skirtumas

 

Pagyvinti interjerą kambariniais augalais – visada gera mintis. Visgi dera paisyti kelių pagrindinių taisyklių, kad žaliosios puošmenos iš tiesų atrodytų harmoningai. Specialistai ragina grupuoti augalus pagal lapų spalvą. Kuo panašesnio žalio atspalvio lapai, tuo puošnesniu namų akcentu jie taps. Taip pat kuriant darnią kompoziciją rinktis skirtingo aukščio augalus ir nesistengti jų išdėlioti viena tiesia linija. Kaip ir gamtoje, taip ir namuose turėtų būti išdėstomi pakopomis. Klasikiniu deriniu laikomi šie augalai: aukštaūgė palmė (tamsiais vėduoklės formos lapais), vėzdūnė, kurios lapai paprastai dideli ir tamsiai žali, tačiau perpus mažesnė už palmę. Klasikinį trejetą užbaigia lyralapis fikusas. Jo lapai paprastai šiek tiek šviesesni, o pats augalas kiek žemesnis už du pirmuosius. Kartu jie pasidalija erdvę ir natūralią šviesą. Interjero dizaineriai kuriant klasikines kompozicijas ragina rinktis su aplinka susiliejančius vazonus. Juos galima derinti prie sienų spalvos, akcentinės sofos ar kito elemento. Išsiskirti tokioje kompozicijoje turėtų augalai, o ne vazonai. Jeigu namuose vyrauja griežtos formos, derėtų rinktis kvadrato, rombo formos vazonus bei gėlių stovelius. Geriausiai gėlės atrodo tuose vazonuose, kurie atkartoja vyraujančias formas ir spalvas. Šalia aptakių formų darniau atrodys ovalūs, burbulo pavidalo vazonai. Beje, kambariniai augalai įspūdingai gali atrodyti ne tik dieną, kai per langus srūva saulės šviesa. Nukreipus į stambius lapus apšvietimą vakaro valandomis, jie įgauna visiškai kitokią išvaizdą ir tampa dar ryškesniu patalpos akcentu.

 

Ne tik gražūs, bet ir naudingi

 

Mokslininkai jau seniai įrodė, kad natūrali žaluma patalpose naudinga psichikos sveikatai. Ir tas poveikis tikrai ženklus. 2017 m. atlikus eksperimentą nustatyta, kad natūralaus citrinmedžio kvapo aplinkoje dirbant kompiuteriu padaroma 70 % mažiau klaidų, o psichologai tikina, kad augalai itin teigiamai veikia dėmesio sutrikimų turinčius vaikus. Manoma, kad kambariniai augalai turi panašų raminamąjį poveikį, kaip ir augintiniai. Vien matant gyvą žalumą mažėja nerimas. Taip pat ištirta, kad lapiniai kambariniai augalai į aplinkos orą išskiria fitoorganinių medžiagų, kurios, anot mokslininkų, skatina lengvųjų jonų susidarymą ore. O būtent nuo jų skaičiaus priklauso savijauta. Kuo šių daugiau, tuo energingesni ir sveikesni žmonės. Skaičiuojama, kad idealiomis sąlygomis viename kubiniame centimetre oro turėtų būti maždaug 4000–5000 šių jonų. Deja, natūraliai tokios sąlygos susidaro miške. Namuose ar biuruose dėl aplinkos taršos ir elektronikos prietaisų jonai neutralizuojasi, tad sunkiau kvėpuoti ir sukaupti dėmesį. Kambariniai augalai ne tik gausina jonų kiekį ore, tačiau ir prisideda prie drėgmės reguliavimo patalpose. Drėgmės lygį didina dažnai laistomos viksvuolės. Dar viena kambarinių augalų galia – šalinti kenksmingus mikroorganizmus. Alavijai mažina mikroskopinių grybų, fikusai – streptokokų skaičių ore. Nors visiškai mikroorganizmų nesunaikina, bet trukdo jiems daugintis. Mokslininkai mano, kad rūpinimasis gėlėmis gali pagerinti emocinę sveikatą panašiai, kaip ir buvimas gamtoje. Beje, ne šiaip sau gydytojų ir slaugytojų apranga būna ne tik baltos, bet ir žalios spalvos. Ji siejama su ramybe, draugyste ir atsidavimu.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė