Pastebima, kad vis dažniau išsiskiria keletą dešimtmečių kartu praleidusios poros. Tokios vyresnių žmonių skyrybos gavo sidabrinių pavadinimą. Kodėl pusę gyvenimo kartu nugyvenę sutuoktiniai nusprendžia sukti skirtingais keliais? Nejaugi tikisi viską pradėti iš naujo?

 

skyrybos

Antroji jaunystė

 

Sociologai atkreipia dėmesį, kad dabar skyrybos socialiai priimtinesnės nei prieš kelis dešimtmečius. Todėl tik dėl vaikų gyvenusios poros, jiems suaugus ir palikus lizdą, nebedvejoja dėl skyrybų. Šiuolaikiniame pasaulyje akcentuojama individo laisvė ir laimė. Tad nelaimingi žmonės nebijo radikaliai keisti gyvenimo. Prieš 30 metų vyresnės poros sprendimas išskirti būtų pasmerktas visuomenėje. Ankstesnės kartos mokytos šeiminius nesutarimus spręsti tyliai. Skyrybos galėjo netgi užtraukti gėdą visai giminei. Šiandien tai visiškai normalus dalykas.

 

Sidabrinėms skyryboms įtaką daro ne tik kintantis visuomenės požiūris. Svarbi ir vis ilgėjanti gyvenimo trukmė. XX a. 60-metis jau laikytas senu. O šiandien įkopusieji į septintą dešimtį dažniausiai dar kupini energijos. Geresnė gyvenimo kokybė, šiuolaikinė medicina ir kosmetologija lemia puikią vyresnių žmonių išvaizdą ir savijautą. 60-mečiai nesijaučia seni, nes jų dar laukia turiningas gyvenimas. Tad užauginęs vaikus dažnas ima mąstyti: ar viskas yra taip, kaip nori? Ar sutuoktinis atliepia jo poreikius? Kartais daug metų kartu praleidę sutuoktiniai pasijunta nutolę. Tuomet nebijo vienas su kitu atsisveikinti ir žengti į naują etapą.

 

Neretai sidabrinių skyrybų iniciatorėmis tampa moterys. Visą gyvenimą besirūpinusios namais, vaikais ir vyru, vyresnės supranta, ko iš tikrųjų nori. Atradusios save suvokia, kad visai netrokšta likusį gyvenimą ir toliau tupinėti apie sutuoktinį. Kai nebereikia rūpintis vaikais, moterys atranda pomėgių, naujų draugų. Galiausiai supranta, kad yra dar gana jaunos į širdį įsileisti naujus jausmus. Psichologai pastebi, jog dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės gerokai vėlesnė ir vidutinio amžiaus krizė. Anksčiau vyrus ji aplankydavo sulaukus 40–50 metų. Tačiau šiais laikais žmonės vėliau kuria šeimas. Todėl vidutinio amžiaus krizė prasideda 56–60-ies. Supratęs, kad santuoka jo netenkina, toks vyras gali užsimanyti palikti žmoną dėl perpus jaunesnės moters.

 

Tikrasis gyvenimas prasideda 50-ies?

 

Šiuolaikinis pasaulis įdomus ir dar vienu aspektu. Šiandien dauguma moterų finansiškai nepriklausomos. Tad nebijo, kad išsiskyrus teks gyventi kukliau. Todėl pajutusios, kad visiškai nutolo nuo sutuoktinio, vis dažniau ryžtasi skyryboms. Tyrimai rodo, kad sidabrines skyrybas gali paskatinti ir skirtingi seksualiniai interesai. Pastebima, kad vyrai ir moterys seksualinį piką pasiekia skirtingu metu. Vyrams seksas labiausiai rūpi jaunystėje. Su amžiumi jų aistra ir gebėjimas susijaudinti blėsta, atsiranda erekcijos problemų. Moterų seksualumas metams bėgant tik stiprėja. Jos seksualinį piką dažniausiai pasiekia 30–40 metų. Pagaliau iš tikrųjų pažįsta savo kūną ir supranta, kas patinka miegamajame.

 

Kai kurių seksologų teigimu, geriausiai lovoje jaučiasi 50–60 m. moterys. Jos jau nebijo pastoti, tad gali visiškai atsipalaiduoti. Be to, vyresnės damos savanaudiškesnės. Mat žino, kaip patirti pasitenkinimą. Tad sekso tikslas nebėra tik patenkinti vyrą, kaip dažnai pasitaiko jaunystėje. Dėl šios priežasties vyresnių porų seksualiniai poreikiai kartais nesutampa. Moterys gali norėti daugiau sekso nei vyrai, linkusios labiau eksperimentuoti. Žinoma, visa tai išsprendžiama pokalbiais ir abiejų partnerių pastangomis. Tačiau jei pora jau spėjo atitolti, gali atrodyti, kad paprasčiau tiesiog ieškoti naujo partnerio.

 

Pasak psichologų, pakito ir santuokos kaip ekonominės sutarties suvokimas. Anksčiau finansiškai aprūpintą gyvenimą buvo galima kurti tik šeimoje. Tačiau šiandien moterims kur kas lengviau išsilaikyti pačioms. Tad jos ima klausti savęs – ką gaunu iš šios santuokos? Ar jaučiuosi laiminga? Žmonės nebenori kentėti netenkinančių santykių, todėl tampa lengviau išsiskirti. Londono Kingstono universiteto tyrimas rodo, kad vyresniame amžiuje išsiskyrę vyrai dažniausiai ieško naujų partnerių. Moterys neretai laimingos jaučiasi ir vienos. Jos santykiams su vyru jau atidavė didžiąją dalį gyvenimo. Tad paskutinius dešimtmečius nori užsiimti hobiais, keliauti. Mokslininkė Deirdre Bair pastebi, kad vyresni vyrai tiesiog desperatiškai nori šalia turėti moterį. Jie įpratę, kad kas nors sutvarko namus ir paruošia vakarienę. Moterys po sidabrinių skyrybų mėgaujasi ramiais vakarais su vyno taure vienumoje.

 

Pensininko sindromas

 

Įdomus fenomenas, vadinamas į pensiją išėjusio vyro sindromu, stebimas Japonijoje. Šios šalies vyrai itin atsidavę karjerai, todėl retai mato žmoną ir vaikus. Tad išėję į pensiją abu sutuoktiniai pasijunta lyg gyventų su nepažįstamu žmogumi. Visa tai japonėms sukelia didžiulį stresą. Nuo pat jaunystės jos auklėtos atliepti visus vyro poreikius. Sutuoktiniui nuolat būnant namie moterys pervargsta. Galiausiai ima galvoti apie skyrybas. Išėjimas į užtarnautą poilsį neigiamai paveikia ir vyrus. Dirbdami retai leisdavo laiką namuose, todėl nesupranta šeimos gyvenimo ritmo, nemoka bendrauti su žmona ir vaikais. Visa tai lemia susvetimėjimą ir mintis apie skyrybas. Dėl šios priežasties vyresnių japonų skyrybų procentas per pastaruosius dešimtmečius ženkliai išaugo. Tokia situacija stebima ir kitose šalyse, kur vyrai beprotiškai daug dirba.

 

Panaši situacija nutiko ir 63-ejų Renatai. Su vyru Kostu moteris pragyveno 35 metus. Tačiau jam išėjus užtarnauto poilsio, poros santykiai pakriko. Kostas visada daug dirbdavo ir dažnai važiuodavo į komandiruotes. Todėl Renata dažniausiai leisdavo viena su vaikais namie. Pora nesipyko, partneriai vienas kitam jautė šiltus jausmus. Vis dėlto, kai Kostas išėjo į pensiją ir visą laiką ėmė leisti namuose, prasidėjo barniai. „Pamatėme, kad tiesiog negalime gyventi kartu. Mane erzino viskas – kad jis iki išnaktų visu garsu žiūri televizorių, vonioje pritaško vandens, o nešvarius indus tiesiog sukrauna į krūvą kriauklėje. O jam atrodė, kad tvarką namuose pernelyg sureikšminu. Tokių kivirčų anksčiau nekildavo, nes retai kartu praleisdavome daugiau nei dvi savaites. Pagalvojus, kad nuo šiol Kostas nuolat kiurksos namie ir sukritęs į fotelį žiūrės televizorių, mane krėtė šiurpas. Po pusmečio nusprendėme, kad protingiausia išsiskirti. Vaikai jau užauginti, bendrų interesų nebeturime. Pardavėme namą ir abu nusipirkome po butą skirtingose miesto pusėse. Niekada nesijaučiau laimingesnė“, – pripažįsta ji.

 

Skirtingi interesai skirtis paskatino ir Moniką. Vaikams užaugus ir sukūrus savo šeimas, 58-erių moteris tarsi įgavo naują kvėpavimą. Anksčiau daug laiko darbui ir šeimai skirdavusi Monika dabar galėjo užsiimti savais hobiais. Ji norėjo eiti į koncertus, muziejus, galerijų parodas. Šioms veikloms moteriai reikėjo kompanijos. Tačiau jos vyras Robertas tokių pramogų nemėgo. Grįžęs iš darbo tiesiog žiūrėjo televizorių ir pasyviai ilsėjosi. Monika suprato jo norą pailsėti, juk vyras sunkiai dirba. Tačiau gal bent kas antrą savaitgalį galėtų su ja išeiti pasižmonėti? Deja, tai namisėdai Robertui atrodė per sunki užduotis. „Kai susipažinome, jis toks nebuvo. Su Robertu daug keliaudavome po Lietuvą, eidavome į diskotekas. Tačiau metams bėgant per anksti suseno. Aš jaučiuosi dar jauna ir kupina jėgų. O jis laisvalaikiu nori tik šiltai gulėti lovoje. Galiausiai išsiskyrėme. Trokštu kompaniono, kuris spėtų su manimi žengti koja kojon“, – atskleidė Monika.

 

Tragedija ar galimybė?

 

Daugėjant sidabrinių skyrybų, moralės sergėtojai griebiasi už galvos. Nejaugi tikrai verta skirtis su ilgamečiu sutuoktiniu vien dėl noro atrasti save? Vis dėlto, pasak psichologų, kai kuriais atvejais skyrybos tėra vienintelė išeitis. Dalis vyresnių porų stengiasi toliau gyventi kartu, kad netraumuotų atžalų, ir nedraskytų dešimtmečius kurtų santykių. Tačiau jei partneriai išties nebemyli vienas kito, toks gyvenimas lems tik kančias ir vienišumą. Todėl jei santuokos išgelbėti neįmanoma, verčiau gražiai išsiskirti. Išties liūdna, kai 30 metų trukusi santuoka baigiasi pykčiais ir nuoskaudomis. Todėl patariama su buvusiu partneriu stengtis išlaikyti šiltą ryšį. Juk vis vien jungia bendri vaikai ir daugybė gražių prisiminimų. Psichologai atkreipia dėmesį, kad besiskiriantys tėvai kartais užmiršta pagalvoti apie suaugusius vaikus. Nors jie jau seniai paliko gimtuosius namus, skyrybos atžalas vis tiek paveiks. Tad svarbu nepamiršti su vaikais pasikalbėti apie jų jausmus, ramiai ir atvirai paaiškinti susiklosčiusią padėtį.

 

Pasak psichologų, sidabrinės skyrybos tikrai nėra tragedija. Jos kaip tik gali tapti puikia naujo gyvenimo pradžia. Juk šiais laikais, sulaukus 50–60 m., gyvenimas neretai tik prasideda. Tiesa, kad ir kaip trokštumėte skyrybų, jos vis tiek turės neigiamą poveikį. Juk su šiuo žmogumi pragyvenote daug metų. Tad specialistai rekomenduoja neužsidaryti savyje. Verta apsilankyti pas psichologą, kuris padės susidėlioti mintis, daugiau bendrauti su artimaisiais ir bičiuliais.