Neseniai užsienio spaudoje pasirodė pranešimų apie tai, kad Antarktidoje, Vostoko ežero teritorijoje, aptikta magnetinė anomalija. Iškart atsirado manančių, kad būtent tai ir yra įėjimas į Žemės gelmes. Ar tai gali būti tiesa?

 

poliai

Švyturiai svečiams iš kitų visatų

 

Pasak paranormalius reiškinius tyrinėjančių specialistų, Vostoko ežero teritorijoje yra kažkas, kas į aplinką skleidžia elektromagnetinių, galbūt iki šiol net nežinomų gravitacinių bangų. Matavimai, atlikti palydovuose esančiais specialiais prietaisais, rodo, kad tai gali būti savotiškas po ledu (ne po žeme) esantis radijo švyturys. Būtent šis magnetinis įtaisas ir sukuria magnetinę anomaliją Antarktidoje. Yra duomenų, kad dar prieš gerą šimtmetį šis įrenginys buvo ne po ledu, o po žeme, dėl to ir atsirado hipotezė apie tuščiavidurę planetą bei jos požemio gyventojus. Manoma, kad būtent šio įėjimo ir ieškojo visi ten keliavę drąsuoliai. Jų esminė klaida buvo ta, kad įėjimą į žemės gelmes įsivaizdavo kaip tunelį arba šachtą. Iš tikrųjų tai gali būti tik energijos darinys, kurio neįmanoma pačiupinėti.

 

Žinomi ufologai ne kartą minėjo, kad NSO dažnai pasirodo virš Antarktidos ir prie jos besišliejančių vandenynų teritorijose. Manoma, kad NSO pas mus atskrenda ne iš atviro kosmoso, o per slaptus vartus-portalus. Magnetinės anomalijos – tarsi švyturiai kosminiams laivams iš kitų planetų. Jie neva nurodo vietą, per kurią gali grįžti į savo galaktikas. Manoma, kad galingi spinduliai, kuriuos skleidžia Antarktidoje esantis šaltinis, gali pakelti itin sunkius skraidymo aparatus ir nugabenti juos į bet kurį planetos tašką. NSO neskraido atmosferoje degindami degalus kaip lėktuvai. Juos neva pergabena energetinių bangų spinduliai, kuriuos skleidžia teleportalai.

 

Vartai į paralelinius pasaulius – ne tik Antarktidoje

 

Yra manančių, kad Vostoko ežero teritorijoje yra teleportalas, energetiniai vartai į paralelinius pasaulius. Pro juos neva galima patekti į paralelinę visatą arba atsidurti bet kuriame kosmoso kampelyje. Galima keliauti laiku ir gauti bet kokią informaciją.

 

Manoma, kad tokių teleportalų, panašių į esantį Antarktidoje, gali būti skirtinguose mūsų planetos taškuose. Esą vieni jų – materialūs ir matomi, kiti – energetiniai dariniai, kurių neįmanoma pačiupinėti, tačiau jie egzistuoja. Yra portalų, kuriuos sukūrė pati gamta, yra ir tokių, kuriuos sukūrė žmonės. Pastarieji gali būti senovės Egipto arba inkų piramidės, Stounhendžasir kt. Pastaruoju metu vis daugiau aptinkama magnetinių anomalijų. Tokių užfiksuota šiek tiek piečiau Menorko salos Viduržemio jūroje, Didžiajame kanjone JAV, Grenlandijos šiaurėje, prie Čilės krantų. Gali būti, kad būtent šiose vietose ir yra teleportalų. Visus duomenis, taip pat ir tikslias portalų buvimo koordinates, visų šalių vyriausybės stengiasi įslaptinti, kaip ir duomenis apie NSO.

 

Žemė – tuščiavidurė?

 

Seniai žinoma hipotezė, teigianti, kad Žemė – tuščiavidurė, o jos poliuose yra įėjimų į požeminį pasaulį, kuriame gyvena protingų būtybių. Šios teorijos pirmtakai buvo anglų astronomas bei matematikas Edmondas Halley ir vokiečių mokslininkas Athanasius Kircheris. Šveicarų matematikas Leonhardas Euleris teigė, kad Žemės viduje yra ertmė, iš kurios veda du išėjimai. Vartai iš Žemės vidaus į išorę yra Šiaurės ir Pietų poliuose. 1838 m. amerikiečių vyriausybė nusprendė bent vieno įėjimo į Žemės ertmę paieškoti Antarktidoje. Nors tuomet tyrinėtojai jokios ertmės nepamatė (iš laivų jos ir negalėjo matytis), tačiau patvirtino, kad Antarktida – ne tik poliaus ledo kepurė, bet ir atskiras žemynas.

 

Pirmoji kelionė į Žemės gelmes

 

Viena ryškiausių asmenybių, ieškojusių įėjimo į Žemės gelmes, buvo amerikiečių lakūnas Richardas E. Byrdas. Tai buvo bebaimis lakūnas, tautos didvyris, praėjusio amžiaus viduryje pirmasis perskridęs Atlanto vandenyną ir pasiekęs Pietų ašigalį. Neva jis pirmasis Antarktidoje aptiko ir portalą – vartus į Žemės gelmes. Iš kelionės grįžęs lakūnas pasakojo, kad jo lėktuvas pakeliui į polių nesuprantamu būdu pateko į Žemės planetos vidų. Žemės viduje neva jo lėktuvą lydėjo skraidančios mašinos, kokių anksčiau niekuomet nebuvo matęs. Tais laikais lakūno pasakojimais iš Žemės gelmių niekas netikėjo. Todėl jo regėtus vaizdus bei patirtus įspūdžius palaikė fantastiniais pasakojimais ir nė nepatikėjo, kad jis buvo tikrai nuskridęs iki Pietų ašigalio. Oficialiai pranešta, kad R. E. Byrdas iki ten nė nenuskrido, neva tik sakėsi tai padaręs. Po šio skrydžio nuo 1946 m. apie šio tautos numylėtinio pasiekimus niekur neužsimenama. R. E. Byrdas savo buvimą Žemės gelmėse smulkiai aprašė dienoraščiuose.

 

Lakūnas-fantastas skiriamas ekspedicijos vadovu

 

Tačiau 1946 m. R. E. Byrdas, oficialiai vadintas fantastu, buvo paskirtas JAV laivyno kontradmirolu ir mokslinės ekspedicijos į Antarktidą vadovu. Tiesos, kodėl būtent šiai ekspedicijai skirtos milžiniškos karinės jūrų laivyno pajėgos, amerikiečiai neatskleidžia iki šiol. Šioje ekspedicijoje dalyvavo lėktuvnešiai, kreiseriai, lydintieji, povandeniai laivai, tanklaiviai. Ekspedicijos flagmanas buvo karinis laivas „Mount Olympus“ – to meto technikos stebuklas, kuriame buvo įranga, skirta stambioms karinėms operacijoms koordinuoti ir vykdyti. Tačiau milžiniška mokslinė ekspedicija – operacija „High Jump“ – netikėtai buvo nutraukta 1947 m. vasario mėnesį, t. y. 6 mėn. anksčiau negu buvo suplanuota. Operacijos nutraukimo priežastis niekada nebuvo paviešinta. Dalis šioje mokslinėje ekspedicijoje dalyvavusių žmonių ir technikos niekuomet negrįžo, dalis laivų buvo paprasčiausiai išregistruoti iš apskaitos dokumentų. Oficialiai paskelbta, kad lėktuvai ir malūnsparniai patyrė avarijas dėl techninių gedimų bei lakūnų klaidų.

 

Netikėtos ekspedicijų vadų mirtys

 

Operaciją „High Jump“ globojo (yra manančių, kad ir inicijavo) labai ramus bei pragmatiškas žmogus, JAV gynybos ministras, admirolas Jamesas Forrestalis. Kai ši operacija buvo nutraukta, ilgai negyveno ir jis. Pasakojama, kad vyrui buvo diagnozuota depresija ir paranoja. Netrukus JAV gynybos ministras atsidūrė psichiatrijos klinikoje, kur gydytas šoko terapija ir psichoterapiniais pokalbiais. Atidžiai gydytojų stebimas kruopščiai saugojamoje klinikoje J. Forrestalis iššoko pro langą. Tiesa, prieš tai mėgino pasismaugti chalatu. Prieš mirtį paliko laišką, kuriame buvo parašyti žodžiai iš Sofoklio tragedijos. Grečiausiai raštelį kažkam diktavo, nes vėliau paaiškėjo, kad jis parašytas ne J. Forrestalio ranka. Mažai tikėtina, kad ši mirtis – paranojiko savižudybė.

 

Po ekspedicijos ir J. Forrestalio mirties admirolas R. E. Byrdas dar bandė keletą sykių perspėti žmones, kad gali kilti karas, per kurį JAV puls skraidantys objektai, galintys akimirksniu įveikti atstumą nuo vieno Žemės poliaus iki kito. Niekas nenustebo, kad po tokių pareiškimų žymus lakūnas, neva pabuvojęs Žemės gelmėse, irgi buvo paguldytas į ligoninę, kur jam diagnozuota depresija. Šio karininko gydymas buvo sėkmingesnis. Tačiau jam uždrausta rengti spaudos konferencijas ir daryti viešus pranešimus. Vėliau R. E. Byrdas buvo ir vėl paskirtas vadovauti dar vienai operacijai „Deep“, kurios tikslas irgi buvo ieškoti įėjimo į Žemės gelmes. Tačiau ši operacija buvo nutraukta dar neprasidėjusi. Daugelį nustebino tas faktas, kad netrukus po to visiškai sveikas R. E. Byrdas mirė namie tiesiog miegodamas. Jo mirties priežastis – infarktas.

 

Naujausias bandymas pasiekti Žemės vartus

 

XXI a. Jutos turizmo įmonės vadovas S. Curry irgi įtikėjo teorija apie tai, kad mūsų planeta yra tuščiavidurė. Po 40 m. darbo patirties, organizuojant rizikingus žygius kalnų upėmis, jis nusprendė surengti ekspediciją į Šiaurės ašigalį, turėdamas tikslą – rasti portalą. Tik jam žinomu būdu S. Curry netgi nustatė jo buvimo vietą – apie 400 km į šiaurės vakarus Elsmyro salos.

 

„Negarantuoju, kad ekspedicijos metu ką nors rasime, bet net jei to nepavyks padaryti, žmonės aplankys Šiaurės ašigalį ir Sibiro salas“, – savo socialinio tinklapio paskyroje rašė S. Curry. Tuomet iš Rusijos rezervavo atominį ledlaužį „Jamal“, kuriame galėjo tilpti 108 keleiviai. Šis laivas 2008 m. turėjo plukdyti tuos, kurie Šiaurės ašigalyje ketino rasti įėjimą į požemių pasaulį. „Sulaukiu po 3–4 skambučius per dieną iš norinčių dalyvauti šioje ekspedicijoje. Kiekvienas keleivis už kelionę turės susimokėti 18 950–20 950 JAV dolerių (apie 16 700–18 460 Eur),“ – savo sėkminga idėja didžiavosi vyras. Deja, staiga ir visiškai netikėtai įspūdingos ekspedicijos organizatorius mirė nuo smegenų vėžio.

 

Skeptikų žvilgsnis

 

Skrydžiai į Šiaurės ašigalį Rusijoje seniai tapo eiline „naujųjų rusų“ pramoga. Vieni jų gebėjo ten nuskraidinti muzikos grupę, kuri sutiko už nemenką sumą pagroti -27 laipsnių šaltyje. Ašigalius skersai ir išilgai tyrinėja mokslininkai. Šalia jų nuolatos sukiojasi dreifuojančios stotys, amerikiečių povandeniniai laivai plaukioja po ledynais, rusų oro patruliai viską stebi iš dangaus. Nejaugi vis dar kažkas tiki, kad čia gali slypėti vartai į Žemės gelmes?

 

Tik faktai

 

  • JAV atliktos apklausos rodo, kad apie 4 % mormonų tiki, jog Žemė – tuščiavidurė.
  • Tuščiavidurės Žemės teorija tikėta ir Trečiajame reiche. Yra manančių, kad A. Hitleris ne nusižudė, bet pasislėpė Žemės planetos viduje, kur iki šiol ramiai gyvena.
  • Vienos hipotezės teigimu, dalis kitų planetų proto atstovų gyvena ne tolimose galaktikose, o mūsų planetos gelmėse.
  • Tuščiavidurės Žemės teoriją labiausiai išpopuliarino fantastinė literatūra. Geodeziniai tyrimai parodė, kad tuščiavidurės Žemės teorija yra neteisinga.