Šiaurės citrinos – spanguolės

Daugeliui gerai pažįstama spanguolė dažnai vadinama laumių uoga ar šiaurės citrina. Kaip gražiai legendoje pasakojama, ant samanų kilimo laumės pamiršo karolius iš rubino – raudonojo brangakmenio. Tie karoliai buvo užburti ir pavirto spanguolėmis – laumių uogomis. Na, o šiaurės citrinos pavadinimas atsirado dėl mažiau romantiškų priežasčių – šiose uogose gausu vitamino C. Tačiau tai tikrai ne vienintelė spanguolių naudingoji savybė.

Auga ne tik pelkėse

Lietuvoje aptinkama paprastoji spanguolė (lot. Vaccinium oxycoccus) priklauso erikinių (lot. Ericaceae) šeimai. Anksčiau ji buvo laikoma atskira gentimi (Oxycoccus), tačiau dabar kaip pogentė Oxycoccus įtraukta į šilauogių (Vaccinium) gentį. Spanguolės – visžaliai krūmokšniai. Jų stiebas šliaužiantis, plonas, o ten, kur susiliečia su substratu – įsišaknija. Lapai smulkūs, ovališki, pražanginiai. Žiedai rožiniai, susitelkę kekėse ant siūliškų žiedkočių, todėl atrodo labai trapūs. Spanguolės pražysta gegužės pabaigoje, o uogos prinoksta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjį. Iš pradžių jos būna gelsvos, vėliau – tamsiai raudonos. Ant stiebelių gali išsilaikyti iki pat pavasario. Įdomu tai, kad spanguolių uogos turi mažas „kišenėles“, pro kurias įsiskverbęs oras leidžia joms plūduriuoti. Todėl visus metus jas galima matyti pūpsančias ant samanų paklotės.

Natūralioje gamtoje spanguolės auga drėgnuose, vietomis užpelkėjusiuose durpinguose dirvožemiuose. Daugiau negu prieš šimtą metų laukinės spanguolės buvo sukultūrintos ir išvesta stambiauogių spanguolių veislė, kuri pirmiausia pradėta auginti JAV ir Kanadoje. Lietuvoje stambiauogės kultūrinės spanguolės pradėtos auginti tik nuo praėjusio šimtmečio 7-ojo dešimtmečio. Šios sukultūrintos stambiauogės spanguolės gali būti auginamos įvairiose vietose, ne tik pelkėse ar durpynuose. Žinoma, reikia nepamiršti, kad spanguolės mėgsta rūgščią, gerai vėdinamą dirvą, todėl būtina tinkamai paruošti dirvožemį. Kultūrinės spanguolės nuo drėgnose, pelkėtose vietovėse augančių spanguolių skiriasi ne tik uogų išvaizda, bet ir auginimo būdu. Spanguolių plotus galima įrengti nederlinguose, rūgščiuose dirvožemiuose, kur kiti kultūriniai augalai neaugtų.

Geriausi būdai išsaugoti maistinę vertę

Tiek spanguolynuose, tiek pelkėse surinktos spanguolės tinka ne tik kisieliui virti. Jas reikėtų valgyti kuo mažiau apdorotas, nes tuomet galima gauti daugiausia galingo antioksidanto – vitamino C. Spanguolės gerai išsilaiko šaltame vandenyje beveik mėnesį, o gal ir ilgiau, todėl nedidelį jų kiekį galima išlaikyti sandariame inde, užpylus švariu vandeniu. Tačiau paruošti šias raudonas ir vertingas uogas žiemai galima ir kitaip. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas apdorojimo būdas skirtingai veikia uogų maistinę vertę.

Užšaldymas – pats paprasčiausias ir kartu veiksmingiausias metodas. Užšaldytos spanguolės išlaiko daugiausia vitamino C bei antioksidantų, nes šaltis sustabdo fermentų veiklą ir oksidacinius procesus. Tokias uogas galima naudoti desertams, sultims ar padažams net po kelių mėnesių. Vienintelis trūkumas – reikalinga šaldiklio vieta.

Rauginimas – tradicinis būdas, kurį naudojo senoliai. Spanguolės užpilamos šaltu virintu vandeniu, kartais pridedant truputį cukraus ar medaus, ir laikomos vėsioje vietoje. Tokios uogos gali išsilaikyti iki pavasario, išlaiko gaivų skonį ir turi papildomą probiotinę vertę. Moksliniai tyrimai rodo, kad raugintos spanguolės pagerina žarnyno mikroflorą.

Džiovinimas leidžia spanguoles laikyti be šaldymo iki metų. Vis dėlto šis metodas sumažina vitamino C kiekį, nors antioksidantai išlieka. Džiovintos uogos patogios naudoti kepiniams, arbatai ar kaip sveikas užkandis.

Konservavimas cukrumi ar sirupu suteikia ilgaamžiškumą ir patogumą – stiklainiai gali stovėti metus ar ilgiau. Tačiau šiuo būdu prarandama dalis vitaminų, o dėl didelio cukraus kiekio tokios uogos labiau tinka desertams nei kasdieniam vartojimui.

Daugybė naudų sveikatai

Remiantis PSO ir dietologų rekomendacijomis, uogos turėtų būti vartojamos kuo dažniau – kaip ir vaisiai bei daržovės. Bent viena porcija (pusė stiklinės) iš rekomenduojamų 2–3 porcijų vaisių per dieną turėtų būti uogos. O šiuo metų laiku geriausia valgyti būtent spanguoles, nes jos teikia daugybę naudų sveikatai.

Nustatyta, kad spanguolės neleidžia daugintis bakterijoms ir padeda išvengti šlapimo takų infekcijų. Jos pasižymi antiokcidacinėmis savybėmis – spanguolėse gausu antioksidantų, saugančių ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio. Taip pat jos gausios medžiagų, stabdančių dantenų ligas. Burnos ertmėje plinta mikroorganizmai, galintys sukelti dantenų uždegimą ir lemti periodontitą, todėl užkandžiauti šviežiomis spanguolėmis labai naudinga.

Šios uogos liaudies medicinoje naudojamos žaizdoms, viduriavimui, cukriniam diabetui, virškinimo sutrikimams, šlapimo takų ligoms gydyti. Spanguolėje esanti benzenkarboksirūgštis žmogaus organizme mažina rūgimo ir puvimo procesus, naikina įvairius mikrobus. Šiose uogose aptinkami apie 25 cheminiai elementai: kalis, kalcis, cinkas, varis, geležis, aliuminis, boras, manganas ir kt. Spanguolėse yra organinių rūgščių, fruktozės, gliukozės, vitaminų P, B₁, B₂, B₃, B₆, C.

Spanguolių uogos ir jų sultys malšina troškulį, tonizuoja, didina darbingumą, gerina apetitą, tinka vartoti sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui ir karščiuojant. Taip pat spanguolės gali padėti kontroliuoti cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje – uogose esančios netirpios skaidulinės medžiagos, tokios kaip celiuliozė ir hemiceliuliozė, nėra suskaidomos žmogaus organizme, todėl padeda mažinti blogojo ir didinti gerojo cholesterolio kiekius.

Svarbu prisiminti

• Ypač atsargiai spanguoles į savo mitybą turėtų įtraukti asmenys, vartojantys kraują skystinančius preparatus, ypač varfariną. Ilgesnį laiką ir didesniais kiekiais vartojant šių uogų gali padidėti kraujavimo rizika.
• Daug spanguolių vartoti netinka ir turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Kita vertus, šiose uogose esantis A tipo proantocianidinas padeda slopinti Helicobacter pylori infekciją, kuri dažniausiai sukelia skrandžio opas ir vėžį.
• Atsargūs turėtų būti ir vaistus vartojantys žmonės, nes spanguolėse esantys flavanoidai gali paveikti daugelį medikamentus metabolizuojančių fermentų, ypač citochromą P450. Dėl gausesnio šių uogų vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
• Turintiems riziką oksalatiniams akmenims susidaryti šlapimo išskyrimo sistemoje taip pat nerekomenduojama vartoti spanguolių, nes jose, ypač jų koncentratuose, gausu oksalatų. Riziką galima sumažinti kartu su uogomis vartojant daugiau vandens.

Maistingumas                            100 g

Angliavandeniai                                                     12,2 g

Baltymai                                      0,4 g

Riebalai                                                                  0,13 g

Maistinės skaidulos                    4,6 g

Folio rūgštis                                1 µg

Vitaminas A                                60 mg

Vitaminas C                                 13,3 mg

Vitaminas E                                 1,20 mg

Vitaminas K                                5,1 µg

Natris                                                                      2 mg

Kalis                                                                        85 mg

Kalcis                                                                      8 mg

Geležis                                                                    0,25 mg

Magnis                                                                    6 mg

Manganas                                    0,36 mg

Fosforas                                                                  13 mg

Beta karotinas                             36 µg

Liuteinas ir zeaksantinas            91 µg

Kalorijos                                     46 kcal

Amerikietiškas spanguolių padažas

6 porcijos

100 g 263 kcal

Ruošti 40 min.

• 350 g spanguolių (šviežių arba šaldytų)
• 100 g cukraus
• 50 g rudojo cukraus
• 200 ml šviežiai spaustų apelsinų sulčių
• 2 šaukštai tarkuotos apelsino žievelės
• Šaukštelis vanilinio cukraus
• Pusė šaukštelio malto muskato
• Pusė šaukštelio cinamono

GAMINIMAS. Spanguoles nuplauti ir lengvai sutraiškyti. Supilti visą cukrų ir gerai išmaišyti. Laikyti bent 10 min., kad uogos išleistų sultis, o cukrus pradėtų tirpti. Įmaišyti apelsinų sultis, žievelę ir prieskonius. Virti ant vidutinės kaitros vis pamaišant apie 15 min. Kai skysčio pradės mažėti, kaitrą sumažinti ir virti dar apie 10 min. Prieš patiekiant padažas turi būti atvėsintas ir tirštos tekstūros.

Spanguolių glotnutis

2 porcijos

100 ml 120 kcal

Ruošti 10 min.

• 200 g spanguolių (šviežių arba šaldytų)
• 2 bananai
• 100 ml avižų gėrimo
• 2 šaukštai medaus
• Mėtų puošti

GAMINIMAS. Spanguoles nuplauti, nulupti bananą ir stambiai supjaustyti. Sudėti produktus į elektrinį plaktuvą ir trinti apie 4 min. Supilti avižų gėrimą ir pagardinti medumi. Trinti dar apie 3 min. arba kol masė taps vientisa. Patiekti papuošus mėtomis.

Autorė Eglė Stratkauskaitė