Vieno didžiausių Lietuvos prekybos centrų atlikta apklausa parodė, kad 49 proc. tautiečių į savo mitybą įtraukia grūdinius produktus ir pusryčiams dažnai renkasi košes (27,3 proc.). Dietologai taip pat rekomenduoja košes valgyti ryte, nes jose esantys lėtai įsisavinami angliavandeniai ilgai palaiko reikiamą gliukozės kiekį kraujyje ir išsaugo darbingumą.Viena iš populiariausių rytinių košių – manų košė. Išnagrinėjus užsienio literatūrą, apie manų kruopas galima sužinoti daug naujų netikėtų faktų. Turbūt retas iš mūsų žino, iš kur atsirado manų kruopos, kas pirmieji pradėjo jas naudoti? Taip pat, kad manų kruopose gausu vitaminų, mineralų ir jos turi gydomųjų savybių.

 

 

Manų kruopų istorija nuo Bizantijos laikų

 

Bizantijos laiku Egipto kuskusas (couscous)

 

Sumalus kviečius ir atsijojus stambesnes miltų kruopeles gaunami manai. Šių tikrai visi esame ragavę vaikystėje, bet ar bent vienas iš mūsų susimąstė, kur atsirado manų kruopos ir kas sugalvojo jas naudoti ruošiant maistą? Manoma, kad manų kruopos yra kilusios iš Pietų Viduržemio jūros baseino regiono ar Etiopijos. Manai buvo gaminami Bizantijos laikų Egipte ir naudojami tokiems patiekalams, kaip kuskusas (berberų k. couscous) ir salotos (arab. tabbouleh) ruošti.

 

Bizantijos laiku Egipto salotos (tabbouleh)

 

Žodis „manų kruopos“ kilęs iš italų termino „semola“, tai reiškia „miltai“, o Graikijoje vadinamas žodžiu „griess“ (kuris taip pat reiškia „kruopos“). Anglijoje, Bosnijoje manų kruopos žinomos kaip „semolina“. Įvairiose šalyse manų kruopos yra lyginamos su kuskuso kruopomis, dėl to literatūroje dažnai pastebimas šis terminas, nors turima omenyje manų kruopas.

 

Pasaulio virtuves užkariauja manai

 

Iš manų kruopų patiekalai gaminami daugelyje pasaulio virtuvių. Šios kruopos populiarios Šiaurės ir Vakarų Europoje bei Šiaurės Amerikoje dažniausiai naudojamos desertams, kurie gaminami su pienu ir patiekiami kaip pudingas. Tokie desertai neretai būna pagardinti vanile.

 

Basboussa tai tradicinis Rytu saliu pyragaitis

 

Švedijoje, Estijoje, Suomijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje manų kruopos dažniausiai valgomos pusryčių metu, iš jų gaminama košė su pienu, ji pagardinama razinomis, uogiene. Italijoje manų kruopas naudoja makaronų ir picų padų gaminimo procese. Kitame pasaulio krašte, Artimuosiuose Rytuose, iš manų gaminami desertai: „Basboussa“ (tradicinis Rytų šalių pyragaitis) ir „Halva“, kuri gaminama iš sumaltų riešutų ar saulėgrąžų, manų kruopų ir cukraus. Azijoje paplitęs manų kruopų ir jogurto griežinėlių pikantiškas desertas. Indijoje taip pat populiarūs saldžių manų kruopų saldumynai, kurie patiekiami ypatingomis progomis, pavyzdžiui, Indų festivaliuose. Daug dėmesio sulaukiantis patiekalas iš manų kruopų yra „Upma“, tai manų košė su daržovėmis ir įvairiais prieskoniais, kuri gaminama iš Pietų Indijos manų. Dažniausiai šis patiekalas valgomas pusryčiu metu arba patiekiamas kaip užkandis.

 

Indiska Halva is manu kruopu

 

Košėje esančių vitaminų ir mineralų jėga

 

Užsienio literatūroje rašoma, kad manų kruopose yra labai daug baltymų, todėl tai gali būti idealus miltų pakaitalas, ypač tinkantis vegetarams. Manų kruopos yra dviejų žmogui gyvybiškai svarbių E ir B grupės vitaminų šaltinis. Žinoma, jog šie du vitaminai stiprina žmogaus imunitetą.

 

Manuose gausu mineralinių medžiagų: kalio, kalcio, magnio, geležies, fosforo. 100 gramų manų yra 350 kcal, baltymų – 9 proc., riebalų – 1 proc., daugiausiai angliavandenių – 75 proc. (įvairiose kitose kruopose jų yra nuo 65 iki 77 proc.), tačiau manai turi mažai ląstelienos – 0,2 %. Tiems, kurie gyvena aktyviai, daug sportuoja, manų kruopos yra greitas ir sotus energijos šaltinis.

 

Upma - tai manu kose su darzovemis ir ivairiais prieskoniais

 

Gydomosios manų savybės

 

Žmogaus organizmas manus greitai virškina ir lengvai įsisavina, todėl košė tinka mažų vaikų mitybai. Lietuvos tėvų nuomone, manų košė – pats geriausias maistas vaikams: ji skani, kaloringa, joje gausu lengvai įsisavinamų angliavandenių, baltymų ir riebalų, be to, ją nesunku paruošti.

 

Gydytojai skystą manų košę skiria net suaugusiems, kurie serga skrandžio ir žarnyno trakto ligomis, ją rekomenduojama valgyti po skrandžio bei žarnyno operacijų. Manų kruopos gerina inkstų funkciją, nes jose yra kalio. Svarbu paminėti, kad šios kruopos turi žemą glikemijos indeksą, t.y. gliukozė, gaunama iš manų, yra suskaidoma ir absorbuojama lėčiau skrandyje ir žarnyne nei gauta iš įprastų miltų. Ši savybė ypač svarbi tiems, kurie nori sumažinti savo svorį, taip pat sergantiems diabetu ar norintiems kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

 

Manų kruopose yra labai mažai sočiųjų riebalų, cholesterolio ir natrio, šios kruopos yra puikus tiamino, folio rūgšties ir seleno šaltinis. O įsisavintų antioksidantų junginių nauda yra stiprėjantis imunitetas ir širdis, manai padeda užkirsti kelią net vėžio atsiradimui.

 

Netradiciniai patiekalai iš manų kruopų

 

Manų kruopos naudojamos ruošiant pyragus, košes ir net sriubas. Dėl turimų savybių manai yra naudojami kepyklose, kaip „dulkių“ miltai, kuriais dekoruojama duona.

 

Daugelis manų kruopas naudoja tik košei virti, tačiau iš manų galima pasigaminti įvairesnių patiekalų, kaip antai braškių putėsiai su manų kruopomis ir gydomoji sriuba su koldūniukais iš manų kruopų.

 

Braškių putėsiai su manų kruopomis

 

Braskiu putesiai su manu kruopomis

 

Ingredientai:

  • 2 stiklinės pieno
  • 4 šaukštai AB „Kauno Grūdai“ manų kruopų
  • 200 gramų braškių
  • 4 šaukštai cukraus

 

Gaminimas:

 

AB „Kauno Grūdai“ manų kruopos užpilamos ½ pieno, palaukiama kol manai išbrinks. Likusį pieną naudosime virimui. Pienas pakaitinamas ir užpilamas ant išbrinkintų kruopų. Maišant košę, ji dar paverdama ant mažos ugnies. Išvirtą masę būtina palaikyti karštoje orkaitėje 30 min. ir atvėsinti.

 

Trintuvu braškės susmulkinamos iki vientisos masės, į masę įdedami 4 šaukštai cukraus ir įpilama atvėsinta košė. Visa masė trinama kol virsta putomis, tada atšaldoma ir patiekiama. Skanaus!

 

Gydomoji Bosniška sriuba su manų kruopų koldūniukais

 

Sanda Vuckovic Pagaimo

 

 

Neseniai Lietuvoje viešėjo Bosnijoje gerai žinoma maisto fotografė, tinklaraštininkė Sanda Vuckovic Pagaimo, kuri rašo tinklaraštį http://sandapagaimo.blogspot.lt. Ji ypatingai domėjosi ne tik mūsų šalies kultūra, mitybos įpročiais, bet ir tradiciniais ar ypač populiariais patiekalais. Labiausiai jai namus priminė – manų košė, tad Sanda nutarė pasidalyti savo mamos receptu, kuris vėstant orams „gydo“ ir skrandį ir sielą.

 

4 porcijoms reikės šių ingredientų:

 

Gydomoji-sriuba-su-kolduniukais-is-manu-kruopu

  • 4 nedideli veršienos šonkauliukai
  • 2 morkos
  • 1 saliero stiebas
  • 1 mažas svogūnas
  • 1 raudona saldžioji paprika
  • 1 pomidoras
  • 1 kuokštas petražolių
  • 1 nedidelis žiedinis kopūstas

 

Koldūniukams pagaminti reikės:

  • 50 g AB „Kauno Grūdai“ manų kruopų
  • žiupsnelio druskos
  • 1 kiaušinio

 

Gaminimas:

 

Pirmiausia ruošti sultinį. Veršienos kaulus nuplauti, nusausinti ir sudėti į puodą. Sultiniui naudosime vieną morką, saliero stiebą, svogūną, saldžiąją papriką, pomidorą. Daržoves nulupti, supjaustyti kubeliais, o ¾ petražolių šakelių susmulkinti, viską suberti į puodą, kur jau sudėti šonkauliukais. Įpilti į puodą vandens, kad viską apsemtu ir virti. Užvirus puodui, ugnį sumažinti iki vidutinės ir virti dar 50 minučių, kad atsiskleistų visų daržovių ir veršienos skonis.

 

Kai sultinys paruoštas, susmulkinama likusi morka ir sudedama į puodą. Tuomet dedamas susmulkintas žiedinis kopūstas ir viskas verdama ant vidutinės ugnies dar 5 minutes. Kol verda sriuba, laikas imtis koldūniukų gamybos. Į dubenį įmušti kiaušinį, palengva suberti AB „Kauno Grūdai“ manų kruopų ir šiek tiek druskos, viską išplakti šakute. Palikti 2-3 min, tešla turi būti minkšta ir nelipti prie pirštų. Jeigu masė lipni, papildomai įberkite dar manų kruopų. Naudodami valgomąjį šaukštą formuokite koldūniukus ir įdėkite juos į sriubą. Virkite, kol koldūniukai padidės tris kartus, ir iškils į paviršių. Tada puodą su sriuba nuimkite nuo ugnies. Prieš patiekdami sriubą, leiskite jai 5 min atvėsti. Sriubą dekoruokite likusiomis kapotomis petražolių šakelėmis.

 

 

Karolina Datkūnienė