Saugus maistas – nebūtinai ir sveikatai palankus
2015-11-17 11:21Prekybos centrai, parduotuvės, turgūs ir kitos prekyvietės „lūžta“ nuo maisto, jis visas atitinka maistui keliamus Europos sąjungos ir nacionalinius teisės aktus ir yra saugus. Tačiau nereiškia, kad sveikatai palankus. Daugelis žmonių galvoja, jei jau yra maisto produktas parduotuvėje, tai pasirūpinta ne tik jo sauga, kokybe, bet ir palankumu sveikatai. Nieko panašaus, tad kviečiame susimąstyti ne tik vartotojus, kad kuo rečiau būtų renkamasi sveikatai nepalankus maistas, bet ir gamintojus, būti atsakingus ne tik už maisto saugos ir kokybės reikalavimus, bet ir atsižvelgti į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas, sveikatai palankios mitybos principus ir pritaikyti tai savo gaminamuose maisto produktuose.
Iš tikrųjų maisto pramonė sprendžia, ką mums gaminti, kad kuo daugiau nupirktume. Jie rūpinasi, ką mums pagaminti, kad kuo daugiau suvalgytume, o jei persivalgome į „pagalbą“ atskuba farmacija ir pasiūlo vaistų, kurių šiai dienai jau galima gauti ir maisto prekių parduotuvėse. Taigi problemų nėra? Vis dėlto kodėl tiek daug reikalavimų keliama maisto saugumui ir kokybei, o sveikos mitybos principai lieka kažkur šalia? Argi tai neturi būti susiję?
Maisto technologo kasdienybė
„Dirbdama maisto pramonėje, keldavau klausimą, kodėl mes laikomės teisės aktų, reglamentuojančių maisto gaminimo technologinius etapus, bet nesilaikome PSO rekomendacijų bei sveikatai palankios mitybos principų. Kodėl nenurodome ant rūkytos dešros ar bulvių traškučių pakuočių, kad „nėra palanku sveikatai”, ar „valgyti saikingai”? Dar besimokant maisto technologijos gudrybių universitete, buvo iškilęs šis klausimas, kai maisto priedas mononatrio glutamatas (E621) buvo pristatytas kaip „technologų stebuklas“, kuris gali padėti (nesvarbu iš kokių žaliavų), pagaminti skanų ir perkamą produktą. Ką tai rodo? Jau tada mums buvo diegiama, kad turime gaminti pagal teisės aktus, kad būtų skanu, pigu, valgytų ir kuo daugiau suvalgytų. Mes tą ir darėme. Tačiau laikui bėgant, vis gaminant tokį maistą, kuris atitiko teisės aktus, sąžinės jausmas prabildavo, kam tai naudinga?
Padirbus vienoje maisto pramonės įmonėje ir perėjus į kitą, tikėtasi, kad kursime sveikatai palankius maisto produktus, bent jau sveikatai palankesnius, bet, žinoma, ta užduotis maisto technologo nesikeitė nei vienoje iš įmonių. Ji visuomet buvo: maisto produktas turi atitikti teisės aktus, turi būti saugus, sąlyginai kokybiškas, skanus, pigus ir kad paragavus jo norėtųsi daugiau, tai reiškia būtina technologo darbo sąlyga – pardavimų augimas. Bet visa tai juk turi ribas taip pat?!“, – patirtimi dalinasi sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
Kodėl maisto pramonė neatsižvelgia į sveikos mitybos rekomendacijas?
„Daugumos gyventojų mityba nėra sveikatai palanki ir viena iš priežasčių, kad maisto gamintojai neskuba keisti maisto produktų sudėties ir gamybos technologijų pagal PSO rekomendacijas. Nepakankamai gaminama sveikatai palankių maisto produktų, kuriuose mažiau riebalų, pridėtinio cukraus, druskos, daugiau skaidulinių medžiagų, be maisto priedų. Ypač nepakankamas dėmesys skiriamas vaikų maitinimui viešojo maitinimo įstaigose“, – teigia VšĮ „Tikra mityba” direktorė Danguolė Gasparavičienė.
„Maisto pramonė siekia gaminti kuo pigiau. Primityvų skonį pasiekti galima pridedant riebalų, cukraus, pasūdant, suteikiant „dūmo“ aromatą, įdedant skonio stipriklių ir pan. Žinoma, tai pigu. Subtiliam skoniui gauti nenaudojant šių ingredientų tektų gerokai pagalvoti ir padirbėti, o to rezultatas būtų didesnė kaina, galimai sumažėtų pardavimai. Sveikatos apsaugos ministerija inicijavo simboliu „Rakto skylutė“ pažymėtų produktų kūrimą ir gamybą, tačiau jie rinkoje atsiranda vangiai”, – pasakoja Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Visa viešoji erdvė kalba apie tai, kas sveikatai palanku, o kas ne, tuo tarpu parduotuvėse situacija gal ir keičiasi, bet nežymiai. Visi esame šios planetos gyventojai ir turime reikalauti galimybių valgyti ne tik saugų maistą, t.y. be mikrobiologinės, cheminės ir fizinės taršos, bet ir sveikatai palankų. Nejaugi nėra paklausos? Paklausa yra, tik kai kurie piliečiai dar nežino, kad nori valgyti sveikatai palankų maistą, nes maisto perteklius, skonių gausa ir chemijos pramonės stebuklai išderino natūralią maisto atrankos sistemą, pripratino prie dirbtinių, šimtus kartų „skanesnių“ produktų, praplėtė skrandžius ir užtemdė smegenis.
„Žinoma, vartotojui nėra lengva išlikti motyvuotam ir išlaikyti valią, juk norima valgyti ne mažiau nei tris kartus per dieną, ne tik dėl mažo pasirinkimo sveikatai palankaus maisto, bet ir dėl to, kad vyrauja didelis komercinis spaudimas, reklama, raginanti vartoti sveikatai nepalankius maisto produktus bei viešojoje erdvėje, internetiniuose portaluose ir spaudoje gausybė klaidinančių, komerciškai angažuotų straipsnių”, – sako Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
Maistas saugus ir kokybiškas, bet retai ir sveikatai palankus
Maisto pramonės atstovai pasakytų, bet mes taip kruopščiai laikomės visų reikalavimų, kontroliuojami visi technologiniai etapai nuo lauko iki stalo. Įdiegiame į gamybą maisto saugos ir kokybės standartus ISO 22000, BRC Food, IFS Food, pildome daugybę dokumentų, tikriname žaliavas, darome mikrobiologinius, cheminius tyrimus, apsaugome nuo įvairiausios fizinės taršos šaltinių, netgi lempas, bandydami įsitikinti, ar jos nesudužo, skaičiuojame kiekvieną dieną! Supakuojame maistą į saugias ir patrauklias pakuotes. Taip, tai tikrai daroma. Bet ar tai užtikrina, kad maisto produktas būtų ir sveikatai palankus?
Maisto sauga – tai tik vienas iš kriterijų, kuris, žinoma, svarbus ir privalomas gaminant maistą. Tačiau nepagalvojama, kad įdėdami daugybę darbo ir jėgų, pildydami įvairiausius dokumentus, kad atitiktų maisto saugos ir kokybės reikalavimus – nepamatoma esminis punktas – kad svarbu visuma! Jei gaminamas produktas stipriai perdirbtas, su daug druskos, cukraus, riebalų, mažai skaidulinių medžiagų, bet maisto atžvilgiu saugus ir kokybiškas, nauda vartotojui – menka. Ar Jūsų vaikai, tėvai ir kiti artimi žmonės nevalgo šių produktų? Ar jie nesusiduria su nutukimo problemomis, ar kitais sveikatos sutrikimais, manote tai nuo jūsų nepriklauso? Priklauso, ir dar kaip.
„Ar žinote, kad cukraus, druskos, riebalų kiekis nėra ribojamas nė viename maisto produkte, būdamas technologu galiu įdėti tiek, kiek man atrodo reikalinga! Skaidulinių medžiagų kiekis apskritai man, kaip technologui, nėra labai naudingas, nes valgant maistą su skaidulinėmis medžiagomis, ilgiau išlieka sotumo jausmas, tai reiškia valgysite mažiau. Dėl to tiek daug kepyklėlių, kuriose dominuoja baltų miltų ir ypač kvietinių miltų produktai ir beveik nėra viso grūdo produktų. Taip, vartotojai perka, taip, tai yra skanu, nes kitaip nėra ragavę ir dažnai neturi pasirinkimo. Ar žinote, kad viešojo maitinimo sektoriuje galiu atnešti pridegusią picą, apskrudintą mėsos kepsnį, apdegusį šašlyką, padažą su daug riebalų ir druskos, juk tai saugu ir kokybiška, bet ar sveikatai palanku, susimąsto retas virėjas ir valgytojas. Žinoma, mes už tai, kad maisto produktai būtų saugūs ir kokybiški, bet lygiai taip pat svarbu, kad jie būtų ir sveikatai palankūs“, – teigia VšĮ „Tikra mityba” direktorė Danguolė Gasparavičienė.
Inicijuojami vartotojų ir gamintojų pokyčiai
„Nepakankamas ne tik maisto pramonės sveikos mitybos raštingumas, tačiau ir vartotojų. Trūksta teigiamo, vieningo požiūrio į sveikatai palankią ir subalansuotą mitybą bei jos įtaką sveikatai. Mokykla ir tėvai šių žinių vaikams beveik nesuteikia, todėl būtina vieninga ugdymo ir sveikos mitybos propagavimo sistema, kuri ugdytų ir jaunosios kartos sąmoningą. Būtinas kompleksinis sveikos mitybos švietimas ne tik vaikų, ugdymo įstaigos personalo, bet ir tėvelių, nes nuo suaugusiųjų teigiamo pavyzdžio priklauso vaikų įpročių formavimasis. Dauguma suaugusiųjų sveikatos nelaiko vertybe, žinoma, kol jos nepraranda. Produktus jie renkasi pagal kainą ir skonį, bet ne pagal palankumą sveikatai, nesuprasdami, kad praradus sveikatą vaistai kainuoja brangiau“, – įžvalgomis dalinasi Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas.
„Greitas maistas, greitai paruošiamas, nekramtomos konsistencijos tapo šių laikų atskaitos taškas, nes neturime laiko nei gaminti, nei valgyti, o galiausiai ir gyventi, nes sustabdo sveikatos sutrikimai. Juk maistas mums reikalingas kaip kuras automobiliui, jei dažnai pilsime netinkamą – sutriks jo darbas. Žinoma, jis nėra toks plika akimi pastebimas, kaip apsinuodijimas nuo nesaugaus maisto. Sveikatos sutrikimai atsiranda ne iš karto, todėl daugelis ir prieštarauja, kad maistas neturi įtakos mūsų sveikatai. Mitas ir tai, kad mūsų senoliai valgė taip kaip XXI a. valgome mes“, – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.
„Džiugu, kad Europos Sąjunga taip pat susirūpinusi sveika mityba ir pradeda atskleisti vartotojams per ženklinimo etiketes visą informaciją apie maisto produktą ir jo palankumą sveikatai. Ant ženklinimo etikečių privalomas ne tik sudedamųjų dalių sąrašas, alergenų nurodymas, bet nuo 2016 m. gruodžio 13 d. bus būtina pateikti maistingumo deklaracijas, kurios jau ant kai kurių produktų yra dabar. Pagal tai vartotojas matys, kiek druskos, cukraus, riebalų, ypač sočiųjų, skaidulinių medžiagų, baltymų, angliavandenių ir kalorijų yra maisto produkte. Tai padės renkantis maisto produktus pagal sveikatai palankios mitybos kriterijus“, – džiaugiasi VšĮ „Tikra mityba” direktorė Danguolė Gasparavičienė.
VšĮ „Tikra mityba“ siekia didinti visuomenės ir maisto pramonės bei viešojo maitinimo sektoriaus sveikos mitybos raštingumą. „Mes sukūrėme „Sveikos mitybos standartą”, kurį įvertino profesionalai. Jis remiasi „Rakto skylutės“ kriterijais, tik nuėjo dar toliau. Jo tikslas – inicijuoti pokyčius viešojo maitinimo sektoriuje, maisto pramonėje, kad atsirastų daugiau sveikatai palankių produktų bei patiekalų ir vartotojui būtų paprasta juos atpažinti. Siekdami šio tikslo, sukūrėme ne tik sveikos mitybos kriterijų rinkinį, bet ir atpažinimo ženklą vartotojams – „Sveikos mitybos standartas”. Turime viziją, kad norėdami valgyti sveikatai palankų maistą „čia ir dabar“, turėsime pasirinkimą ne tik viešojo maitinimo sektoriuje, bet ir prekybos centruose“, – įsitikinusi R. Bogušienė.