Nors medicinos pažanga šiandien didžiulė, daugelis sunkių ligų vis dar diagnozuojamos per vėlai. Ne todėl, kad trūktų patikimų diagnostikos metodų, o todėl, kad profilaktiniai tyrimai pernelyg dažnai atidedami kitam kartui. Ir moterys, ir vyrai turi specifinių sveikatos rizikų, tačiau dauguma jų lengvai suvaldomos, jei pastebimos laiku.

 

Didžiausios rizikos VYRAMS??????????

 

Nors kiekvieno vyro sveikatą lemia individualūs įpročiai ir genetika, tam tikros ligos bei sutrikimai jiems pasitaiko gerokai dažniau, todėl verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį dar prieš atsirandant pirmiesiems simptomams.

 
  • Širdies ir kraujagyslių ligos (didžiausia rizika nuo 40 m.).Vyrams širdies ligos išlieka pagrindine ankstyvos mirties priežastimi. Nuo 40 metų pradeda ryškėti aukštas kraujospūdis, padidėjęs blogasis cholesterolis, sutrikusi kraujotaka. Dažnai šie pokyčiai nejaučiami, todėl laiku neatliekami tyrimai tampa vienu svarbiausių prevencijos būdų.
  • Prostatos problemos (nuo 45–50 m.).Prostatos padidėjimas ir prostatito simptomai – dažni vyresnio amžiaus vyrų palydovai, tačiau didžiausią nerimą kelia prostatos vėžys, kuris ankstyvoje stadijoje paprastai nesukelia jokių požymių. Reguliarus PSA tyrimas ir urologo konsultacija gali padėti laiku pastebėti pokyčius.
  • Antsvoris, nutukimas, metabolinis sindromas. Sėdimas gyvenimo būdas, įtemptas darbo ritmas ir netinkami mitybos įpročiai lemia didėjantį nutukimą tarp vyrų. Kartu vystosi metabolinis sindromas – būklių rinkinys, didinantis širdies ligų, cukrinio diabeto ir kraujagyslių pažeidimų riziką. Ankstyvas svorio pokyčių ir kraujo rodiklių stebėjimas padeda laiku koreguoti gyvenimo būdą.
  • Pavėluotai diagnozuojami onkologiniai susirgimai (ypač žarnyno, prostatos, plaučių).Vyrams dažniau būdingas polinkis ignoruoti pirmuosius simptomus ir rečiau profilaktiškai tikrintis. Todėl storosios žarnos, prostatos ar plaučių vėžys neretai nustatomas jau pažengęs. Riziką ypač padidina rūkymas, šeiminė anamnezė ir vyresnis amžius.
  • Psichikos sveikata ir stresas.Vyrams emociniai sunkumai dažnai pasireiškia tyliu užsisklendimu – dėl socialinių stereotipų jie rečiau pripažįsta nerimą, perdegimą ar depresijos simptomus. Neieško pagalbos, kol būklė tampa rimta. Laiku įvertinta psichologinė būklė ir pokalbiai su specialistais smarkiai sumažina riziką tiek emocinei, tiek fizinei sveikatai.
 

Ką svarbu tikrinti reguliariai?

 
  • Kraujo spaudimas, cholesterolio ir gliukozės rodikliai (kas 1–2 metus). Šie tyrimai padeda laiku pastebėti širdies ligų, insulto ar cukrinio diabeto riziką. Net jaučiantis gerai, padidėję rodikliai gali rodyti prasidedančius metabolinius pokyčius, todėl reguliari kontrolė – vienas paprasčiausių prevencijos žingsnių.
  • PSA tyrimas (nuo 45–50 m., anksčiau – jei yra rizikos veiksnių). Prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimas leidžia įvertinti prostatos būklę ir aptikti ankstyvus vėžio požymius, kol liga dar nesukelia jokių simptomų. Jeigu šeimoje buvo prostatos vėžio atvejų, tyrimą verta pradėti anksčiau.
  • Išsamus kraujo tyrimas (kartą per metus). Itin informatyvus tyrimas, padedantis įvertinti bendrą organizmo būklę: uždegimus, anemiją, infekcijas, imuninės sistemos veiklą ar net kai kurias onkologines ligas ankstyvose stadijose.
  • Kepenų fermentai, skydliaukės veikla (pagal poreikį). Kepenų fermentai parodo kepenų apkrovą, kuri gali padidėti dėl alkoholio, vaistų ar medžiagų apykaitos sutrikimų. Skydliaukės hormonai svarbūs energijai, svorio kontrolei ir širdies ritmui – jei atsiranda nuovargis, svorio pokyčiai ar dirglumas, verta juos pasitikrinti.
  • Plaučių patikra rūkantiems. Ilgalaikis rūkymas – vienas didžiausių plaučių ligų rizikos veiksnių. Rūkantys ar anksčiau rūkę asmenys turėtų atlikti plaučių rentgenogramą ar mažų dozių kompiuterinę tomografiją, kuri gali anksti aptikti pokyčius.
  • Žarnyno patikra (kolonoskopija nuo 50 m.). Kolorektalinis vėžys ilgai gali progresuoti be simptomų, todėl kolonoskopija – vienas efektyviausių patikros metodų. Ji padeda aptikti polipus dar prieš jiems supiktybėjant. Jei šeimoje yra buvę žarnyno vėžio atvejų, tyrimą verta atlikti anksčiau.

 

Didžiausios rizikos MOTERIMS

 

Moterų sveikatą lemia nuolat kintantys hormonai, amžius ir individualūs veiksniai, todėl tam tikros ligos joms pasitaiko gerokai dažniau nei vyrams.

 
  • Krūties vėžys. Tai dažniausia onkologinė liga tarp moterų, o ankstyvos stadijos dažnai visiškai nejaučiamos. Reguliarus krūtų tikrinimas, echoskopija ir mamografija leidžia aptikti pokyčius dar tada, kai gydymas yra efektyviausias.
  • Skydliaukės sutrikimai (ypač po nėštumo ar menopauzės). Moterys gerokai dažniau nei vyrai susiduria su hipotiroze, hipertiroze ir autoimuniniais skydliaukės sutrikimais. Po nėštumo ar menopauzės hormonai svyruoja, todėl atsiranda nuovargis, dirglumas, svorio kaita – simptomai, kuriuos lengva nurašyti stresui, tačiau juos verta ištirti.
  • Osteoporozė (po 50 m.). Po menopauzės labai sumažėja estrogenų, todėl kaulai pradeda silpti greičiau. Osteoporozė ilgai nejaučiama, o pirmasis ženklas neretai būna lūžis. Kaulų tankio tyrimas ir vitamino D bei kalcio kontrolė – svarbi prevencija.
  • Širdies ir kraujagyslių ligos. Nors širdies ligos tradiciškai laikomos vyriška problema, jos yra viena dažniausių mirties priežasčių ir tarp moterų. Simptomai moterims dažnai būna kitokie: silpnesni, primenantys nerimą ar nuovargį, todėl nepastebimi. Reguliarus kraujo spaudimo, cholesterolio ir gliukozės tikrinimas riziką gerokai sumažina.
  • Hormonų disbalansas, ginekologinės ligos. Policistinių kiaušidžių sindromas, endometriozė, miomos ir kiti hormonų nulemti sutrikimai stipriai veikia moters savijautą – nuo ciklo nereguliarumo iki lėtinio skausmo ar nevaisingumo. Laiku atliekami ginekologiniai tyrimai ir hormonų vertinimas padeda pokyčius identifikuoti gerokai anksčiau.
 

Ką svarbu tikrinti reguliariai?

 
  • Mamografija – pagrindinis krūties vėžio patikros tyrimas. Rekomenduojama nuo 50 m. kas dvejus metus, tačiau padidėjusios rizikos moterims (pvz., turinčioms šeiminį polinkį) gali būti skiriama jau nuo 40 m.
  • Krūtų echoskopija – tinka jaunesnėms moterims, kurių krūtų audinys tankesnis ir mamografijoje pokyčiai matomi prasčiau. Tai neskausmingas ir greitas tyrimas, padedantis aptikti mazgelius ar kitus pakitimus.
  • Ginekologo apžiūra ir citologinis tyrimas (PAP) – nors Lietuvoje moterys kviečiamos nemokamai išsitirti dėl gimdos kaklelio vėžio rizikos kartą per trejus metus (arba penkerius, atsižvelgiant į amžių), specialistai neretai rekomenduoja tirtis dažniau, ypač jei kyla nusiskundimų ar yra hormonų ar ciklo sutrikimų.
  • Skydliaukės hormonai – TSH ir kiti reikšmingi rodikliai tiriami pagal savijautą: jei atsiranda nuovargis, širdies plakimo, svorio pokyčiai, plaukų slinkimas, nuotaikos svyravimai.
  • Kraujo spaudimas, lipidai ir gliukozė – bent kartą per metus. Tai padeda įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto riziką, kuri su amžiumi didėja.
  • Kaulų tankio tyrimas (densitometrija) – rekomenduojamas moterims po menopauzės, kai sparčiai mažėja kaulų tankis ir auga osteoporozės rizika.

 

Autorė Jūratė Survilė