Profesijos keitimas: kada ir kodėl verta?

Pakeisti profesiją – rimtas sprendimas, galintis kelti nemenkų iššūkių, todėl reikia pasverti daugybę niuansų. Visų pirma, svarbu sau pačiam atsakyti į klausimą, kodėl to noriu, ir tik tada ieškoti, kaip save atskleisti visai kitoje srityje.

Kodėl norisi keisti profesiją?

Darbe dažnas praleidžia didžiąją dienos dalį, o jei turi nuosavą verslą, darbo valandas apskritai sunku normuoti. Tad tikrai svarbu, kad profesinė veikla teiktų ne tik finansinį stabilumą, bet ir būtų maloni. Pasitaiko, kad profesija pasirenkama sekant tėvų pėdomis ar paisant jų norų, susiviliojus populiaria specialybe ar kaip tik norint išbandyti eksperimentines studijas. Tik padirbęs kurį laiką, žmogus iš tiesų pajunta, ar tas darbas jam tinka, ar tenkina poreikius, suteikia erdvės tobulėti, ar yra galimybė kopti karjeros laiptais ir t. t. Pajutus, kad kažkas netenkina, svarbu giliau analizuoti situaciją. Ar nepasitenkinimas kyla dėl bendradarbių, vadovo ir bendro klimato, kuris pasikeistų tą patį dirbant kitoje įmonėje? Ar atsibodo tos pačios užduotys, kurios keistųsi pakėlus kvalifikaciją ir pasiekus paaukštinimą? Ar kyla toks jausmas, kad ši profesija iš esmės netinka, svajojate apie kitą veiklą, o gal ja net užsiimate laisvalaikiu? Jei darbas iš esmės netenkina, kiekvieną dieną reikia prisiversti, jaučiate nuolatinę įtampą, metas imtis pokyčių, nes profesija neturi virsti kalėjimu.

Pirmas žingsnis – apsisprendimas

Pasitaiko, kad profesiją reikia keisti ne dėl neišpildytų svajonių, tiesiog ji neperspektyvi arba visai atgyvenusi. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ką kitą pavyktų dirbti. Atsakyti sau, kas gyvenime svarbiausia, teikia malonumą ir dėl ko mielai keliatės kiekvieną rytą. Prisiminkite senus norus, profesijas, kurios kadaise traukė, darbus, kuriuos norėjote dirbti, profesionalus, kurių pasiekimais ir kasdienybe žavitės. Svarbu suprasti, kad kiekviena svajonė ar pomėgis gali tapti profesija, tik reikia mąstyti plačiau. Jei didžiausias malonumas – skaityti knygas, dirbti knygyne pardavėju nėra vienintelis pasirinkimas, galbūt verta pagalvoti apie bibliotekininko, kalbos redaktoriaus ar mokytojo profesiją. Jei be galo mėgstate sportuoti, nebūtina tapti profesionaliu sportininku, galbūt tinkamas pasirinkimas – sporto treneris. Kiekvienas pomėgis, aistra gali būti raktu į konkrečią profesiją.

Įsigilinti į galimybes

Supratus, ką norėtųsi dirbti ir išsikėlus konkretų tikslą, metas smulkiai išsiaiškinti, ko prireiks jo siekiant, kokios studijos, mokymai, kursai reikalingi. Tai padės iki galo suvokti, ar įmanoma imtis pokyčių. Pavyzdžiui, jei norimos studijos truks 10 metų, reikia labai gerai pasverti, ar galite sau tai leisti, ar po tiek metų dar būsite patrauklūs darbdaviams, kiek perspektyvi specialybė ir kokia konkurencija rinkoje. Naudinga konsultuotis su karjeros specialistu. Jei kursai, mokymai, studijos trunka iki 2 metų, tuomet viskas gerokai paprasčiau. Tiesa, galima paslysti dėl įvairių mokymų ir seminarų gausos. Reikėtų pasidomėti, ar gautas sertifikatas, diplomas yra legalus, pripažįstamas ir vertinamas Lietuvoje. Negriebkite kelių skirtingų kursų, verčiau pasirinkti vieną ir nuosekliai mokytis.

Neskubėkite profesijos keitimo atskleisti aplinkiniams, kad nekiltų permainų baimė. Apie pokyčius turi žinoti tik patys artimiausi. Visiems kitiems galite pasakyti, kai pokytis įvyks.

Apsidrausti

Neskubėkite išeiti iš darbo, jei reikalingus mokslus galima suderinti, taip išvengsite streso dėl pajamų praradimo. Labai gerai pagalvokite, ar esate pasirengę pokyčiams, nes naujas tikslas pareikalaus daug laiko, energijos, nervų, pinigų. Teks įveikti išorinį pasipriešinimą, kliūtis ir nugalėti vidinius konfliktus. Taip pat įsivertinkite amžių, fizinį ir psichologinį pajėgumą. Pasak specialistų, 40–50 m. – kritinė riba profesijai keisti, nes gali būti sunku įsidarbinti neturint patirties. Taip pat prie svajonių profesijos galima prisiliesti šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, jei norite dirbti karinėje struktūroje, galite prisijungti prie Lietuvos šaulių sąjungos. Sportuoti, buriuoti laisvalaikiu. Rašyti savo malonumui ir publikuoti socialiniuose tinkluose.

Visgi, jei svajonė didesnė už visas baimės, o ryžto ir jėgų pakanka, verta pabandyti. Pradėtos naujos studijos, mokymai – puiki erdvė pasitikrinti, ar žengiate tinkama kryptimi.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius

Viena iš priežasčių, kodėl žmonės nusprendžia keisti profesiją, yra dinamiška darbo rinka. Viskas keičiasi ir prieš 10–15 metų priimti sprendimai šiandien nebėra geriausi. Pavyzdžiui, anuomet ne visur darbinantis reikėjo būti baigus 12 klasių, o dabar daug kur tai privaloma. Antra priežastis – nerimas: „Ką darysiu, jei prarasiu šį darbą?“ Ne paskutinėje vietoje ir galimybė daugiau uždirbti, nes kai kurių profesijų specialistai paklausesni, gauna didesnį užmokestį. Dažniausiai prie profesijos keitimo, kvalifikacijos kėlimo prisideda Užimtumo tarnyba, kuri siūlo įvairiausių kursų ir mokymų, dažnai nemokamų, todėl žmonės nori pasinaudoti tokia galimybe. Visgi daugumai profesijų reikalingas vidurinis išsilavinimas, ypač galvojant apie siekį kilti karjeros laiptais, užimti vadovaujamas pozicijas. Todėl reikėtų pradėti nuo 12 klasių.

Mokinius atveda įvairūs motyvai

Nemažai žmonių į Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą kreipiasi susidūrę su apribojimais profesinėje srityje, nes dėl nebaigto vidurinio išsilavinimo negali užimti tam tikrų pareigų. Kitus atveda tradicija – šeimoje visi turi vidurinį ar aukštesnį išsilavinimą, todėl reikia ir jam. Ne paskutinėje vietoje savivertė: pasitaiko, kad aplinkiniai linkę pašiepti, nuvertinti vidurinio išsilavinimo neturinčio žmogaus mintis, autoritetą. Žinoma, baigti 12 klasių skatina ir svajonių profesijos, o norint įstoti į profesinę ar aukštąją mokyklą, pirmiausia reikia pabaigti vidurinę. Jei dėl kažkokių priežasčių to nepavyksta padaryti savo laiku su bendraamžiais arba žmogus jau suaugęs, reikėtų kreiptis į Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centrą. Mes ugdymo paslaugas teikiame visiems: jaunimui, dirbančiam jaunimui, suaugusiems žmonėms. Galima mokytis nuo 1 iki 12 klasės, bet pirmokų–trečiokų dabar neturime. Iš viso šiuo metu mūsų centre mokosi 510 moksleivių iš 36 Lietuvos miestų ir 15 užsienio šalių.

Lanksčios galimybės

Kauno suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre galima užpildyti spragas, kurių atsiranda vidurinę mokyklą baigus kitose šalyse, nes nedidelė dalis mokslų neužskaitomi, pavyzdžiui, dėl per mažo akademinių valandų skaičiaus. Dažniausiai trūksta „lietuviško paketo“ – lietuvių kalbos, istorijos, geografijos. Norint tęsti mokslus Lietuvoje, reikia mokytis šių dalykų. Labai gerai, kad sukurta elektroninė sistema, kur galima pasitikrinti, kokia situacija su mokslais: kas tikrai įskaityta, ar suteiktas mokslų baigimo pažymėjimas ir kt.

Mūsų centras suteikia galimybę mokytis dieną, vakarais, savaitgaliais, nuotoliniu būdu ir savarankiškai. Per 3 metus įrašėme daugiau nei 6500 pamokų, trunkančių 45 min. Jas žiūrint galima analizuoti vadovėlį, metodinę medžiagą, spręsti užduotis. Vaizdo pamokos ypač naudingos savarankiškai besimokantiems. Štai vienas tolimųjų reisų vairuotojas papasakojo, kad vietoj radijo vairuodamas klausosi mūsų pamokų. Siekiame, kad mokslas visiems būtų prieinamas ir komfortiškas.

SPECIALISTO KOMENTARAS

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro direktorės pavaduotojas ugdymui dr. Tomas Darbutas

Keisti profesiją skatina pokyčiai darbo rinkoje, tą ypač parodė pandemija, kai užsidarė dalis įmonių. Kitas dalykas – žmonės nori turėti alternatyvų. Taip pat keisti profesiją skatina svajonė, kurios žmogus negalėjo įgyvendinti, pavyzdžiui, dėl anksti sukurtos šeimos, o dabar turi laiko ir galimybių įgyti profesiją, apie kurią svajojo. Be to, kiti nori papildyti kvalifikaciją. Tarkime, aukštąjį mokslą įgijęs kineziterapeutas dar pabaigia ir masažuotojo specialybę. Iškart lengviau įsidarbinti, nes, atsižvelgus į asmens sveikatos priežiūros įstaigos poreikius, jis gali dirbti arba masažuotoju, arba kineziterapeutu. Daug dalykų užskaitoma, nes juos jau mokėsi kitoje ugdymo įstaigoje, lieka išklausyti specialybės dalykus.

Profesiniai mokymai gali praversti vien iš praktinės pusės. Štai LSMU studentai gydomajame kurse mokosi ilgai, o paramediko kvalifikaciją gali įgyti per trumpesnį laiką ir daug anksčiau patekti prie pacientų, įgyti praktinių įgūdžių, kurie vėliau pasitarnaus dirbant gydytoju.

Galimybė mokytis trumpiau

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centro ugdymo sistema pritaikyta taip, kad žmonės, kurie galvoja keisti profesiją, turi galimybę rinktis trumpesnę mokymosi programą. Tie, kurie baigę 12 klasių, renkasi pirminę mokymosi programą: su įvadiniais moduliais, darbų sauga, fizinio aktyvumo reguliavimu. O tie, kurie jau turi įgiję kvalifikaciją ir ją keičia, gali rinktis trumpesnę mokymosi programą, kur nėra pagrindinių modulių (pavyzdžiui, darbų saugos), nes jie jau išklausyti kitur. Tokiu atveju mokymosi programa gali sutrumpėti net iki pusmečio, tai priklauso nuo pirminės programos ilgio. Štai paramediko pirminė programa tęsiasi 2 metus, o tęstinė programa – 1,5 m. Taip žmogus „sutaupo“ pusę metų, anksčiau gali įgyti kvalifikaciją ir įsilieti į darbo rinką.

Be programų, dar siūlome stažuotes paramedikams, masažuotojams, kurie kažkada turėjo įgiję kvalifikaciją ir dirbo, tačiau dėl gyvenimiškų aplinkybių teko nutraukti veiklą. Jie nebegali grįžti į darbo rinką, nes dėl per ilgo laiko tarpo valstybė traktuoja, kad trūksta įgūdžių ir žinių. Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras organizuoja stažuotes, po kurių žmogus gali sugrįžti į darbo rinką. Taip pat siūlome įvairių kursų ir mokymų – tiek formalių, tiek ne, siekiant įgyti papildomų kompetencijų.

Mokslai gali nekainuoti

Jei žmogus turi vieną kvalifikaciją, pavyzdžiui, įgijo bakalauro laipsnį, tai viena profesinio mokymo specialybė, viena kvalifikacija jam priklauso nemokamai – finansuojama valstybės. Jeigu jau turi įgijęs dvi kvalifikacijas – bakalaurą ir magistrą, profesiją ir bakalaurą ar kt., tada tos galimybės jau nėra. Tačiau profesinės mokyklos taiko įvairias užskaitymo metodikas: jeigu kitos ugdymo įstaigos baigimo dokumentuose yra panašių ar tų pačių dalykų, kai kurie moduliai užskaitomi. Tuomet, įstojus į mokamą programą, sumažėja finansinė našta.

Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centre gana lankstus paskaitų tvarkaraštis: galima lankyti dienines, vakarines, kai kurių programų – ir šeštadienines paskaitas. Tiesa, nuotolinio ugdymo nėra, nes net 70 % profesinio mokymo sudaro praktika.

Projektą „Gyvenimo kryptį keičiantis suaugusiųjų mokymasis“ iš dalies finansuoja „Medijų rėmimo fondas“ (4200 Eur).

Autorė Laima Samulė