Plaukai nėra tik estetikos dalykas. Jie tyliai, bet iškalbingai atspindi tai, kas vyksta organizme. Lėtesnis jų augimas, slinkimas ar pasikeitusi tekstūra neretai bando pranešti apie netinkamą mitybą, hormonų disbalansą ar net rimtesnius sveikatos sutrikimus. Dažnai šie ženklai pasirodo dar anksčiau nei aiški diagnozė. Todėl plaukai gali būti tarsi įspėjimas – laikas sustoti ir įsiklausyti į savo kūną.

 

Negyvi, bet kalbantysBeautiful,Model,Girl,With,Shiny,Brown,And,Straight,Long,Hair

 

Nors virš odos matoma plauko dalis yra negyvas keratino darinys, plauko svogūnėlis – jo šaknys – yra labai aktyvi biologinė struktūra, jautriai reaguojanti į organizmo būklę. Kiekvienas plaukas praeina tris fazes: aktyvaus augimo (anageno), pereinamąją (katageno) ir poilsio bei slinkimo (telogeno). Įprastai daugiau kaip 85–90 % plaukų yra aktyvios augimo stadijos. Tačiau jei organizmas patiria stresą, maistinių medžiagų trūkumą ar ligas, šis ciklas sutrinka – daugiau plaukų pereina į poilsio (telogeno) fazę. Šie pokyčiai nepastebimi iš karto, jie atsiskleidžia po 2–3 mėnesių. Todėl plaukai yra tarsi dienoraštis, liudijantis mūsų organizmo praeitį.

 

Slinkimas – nuo streso iki skydliaukės sutrikimų

 

Plaukų slinkimas yra viena dažniausių priežasčių, dėl kurių moterys kreipiasi į dermatologus ar trichologus. Tai ne tik estetinė, bet ir sveikatos problema. Normalu, jei per dieną iškrinta iki 100 plaukų, tačiau jei jų ant pagalvės, šukose ar dušo nutekėjime vis daugėja, verta sunerimti. Plaukų slinkimą gali sukelti tiek ūmus stresas (pvz., po trauminio įvykio, ligos ar operacijos), tiek lėtinės būklės, tokios kaip anemija, policistinių kiaušidžių sindromas, vilkligė ar net koronaviruso infekcija. JAV Mėjaus klinikos specialistai pažymi, kad viena dažniausių difuzinio plaukų slinkimo priežasčių – telogen effluvium. Tai būklė, kai vienu metu daug plaukų „išeina“ iš aktyvaus augimo ciklo. Šį reiškinį gali išprovokuoti aibė veiksnių: aukšta temperatūra, operacijos, nėštumas, staigus svorio kritimas, traumos ar psichologinis stresas. Plaukų slinkimas dažniausiai prasideda praėjus 2–3 mėnesiams po šio įvykio. Net 60–70 % moterų bent kartą gyvenime patiria tokio pobūdžio plaukų slinkimą. Gera žinia ta, kad ši būklė laikina – kai tik organizmas atsigauna, slinkimas sumažėja.

 

Autoimuniniai susirgimai, tokie kaip alopecia areata, sukelia netikėtą ir dažnai židininį plikimą. Ši liga reiškia, kad imuninė sistema puola savo paties plaukų folikulus. Tuomet svarbu ne tik gydyti simptomus, bet ir nustatyti bei spręsti pagrindinę ligos priežastį.

 

Retėjimas ir plonėjimas – hormonų pėdsakai

   

Plaukų išretėjimas, ypač viršugalvyje ar smilkinių srityje, dažnai rodo hormonų disbalansą. Dihidrotestosteronas (DHT) – testosterono darinys – mažina folikulų aktyvumą ir trumpina jų gyvavimo ciklą. Ši problema pasireiškia tiek vyrams, tiek moterims, ypač toms, kurios serga policistinių kiaušidžių sindromu arba menopauzės metu, kai mažėja apsauginių estrogenų kiekis. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, net 38 % vyresnių nei 40 metų moterų pastebi aiškius plaukų retėjimo požymius, įskaitant riebią odą, spuoguotumą ir menstruacinio ciklo sutrikimus. Tokiu atveju verta atlikti išsamesnius kraujo tyrimus, tarp jų lytinių hormonų (estrogenų, testosterono, DHEA-S), taip pat kortizolio ir insulino. Be to, svarbų vaidmenį atlieka skydliaukės hormonai T3 ir T4. Jie būtini ląstelėms atsinaujinti, o jų trūkumas stabdo augimo procesus, įskaitant plaukų. Esant hipotireozei (nustojus veikti skydliaukei), plaukai tampa silpni, sausi ir retėja smilkinių srityje. Dažnas simptomas – retėjantys antakių galai. Hipertireozė (per aktyvi skydliaukė) spartina medžiagų apykaitą, tačiau kartu sukelia ir greitesnį plaukų slinkimą.

 

Lūžinėjantys, skilinėjantys galiukai – maistinių medžiagų stygius

 

Nors plaukų galiukų skilinėjimas dažnai priskiriamas mechaniniam pažeidimui – netinkamam šukavimui, dažymui ar karštų formavimo prietaisų naudojimui – kartais tai gali signalizuoti apie gilumines organizmo problemas. Kai plaukai tampa tokie trapūs, kad lūžta vos prisilietus, dažniausiai tai rodo vitamino C, biotino (vitamino B7), geležies ar omega-3 riebalų rūgščių trūkumą. Britų Nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) duomenimis, net apie 30 % moterų, turinčių trapius plaukus, diagnozuojamas geležies trūkumas. Be to, svarbu atmesti ir skydliaukės veiklos sutrikimus – esant hipotirozei plaukai ne tik sausėja, bet ir tampa itin pažeidžiami. Todėl, jei net kruopščiai rūpinantis plaukais jie vis tiek lūžinėja, verta atlikti kraujo tyrimus, kad būtų įvertintas pagrindinių mikroelementų ir vitaminų kiekis organizme.

 

Ankstyvas žilimas. Kodėl nereikėtų ignoruoti?

 

Nors žili plaukai yra natūralus senėjimo požymis, ankstyvas žilimas gali būti susijęs su tam tikrais sveikatos sutrikimais. Paprastai pirmieji žili plaukai pasirodo apie 30–35 metus, tačiau jei jų atsiranda jau paauglystėje ar apie 20-uosius gyvenimo metus, verta atkreipti dėmesį. Viena pagrindinių priežasčių – oksidacinis stresas, kuris pažeidžia melanocitus – ląsteles, gaminančias plaukų pigmentą. Harvardo universiteto mokslininkų tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas mažina šių ląstelių atsargas plaukų folikuluose, o tai skatina žilimą. Be to, ankstyvas žilimas gali būti susijęs su vitamino B12 trūkumu, skydliaukės funkcijos sutrikimais arba genetinėmis ligomis, pavyzdžiui, baltme. Nors dažymas gali paslėpti žilumo požymius, svarbu nepamiršti, kad kūnas taip siunčia signalus apie vidinius pokyčius, kuriuos verta ištirti.

 

Pleiskanos ir niežėjimas įspėja apie infekciją

   

Galvos odos būklė atspindi ne tik jos išorinę priežiūrą, bet ir vidines organizmo būsenas. Jei jaučiate stiprų niežėjimą, matote pleiskanų, odos paraudimą ar net mažų pūlinukų, svarbu nedelsti ir atkreipti dėmesį. Dažniausia pleiskanų priežastis – Malassezia grybelio perteklius. Šis grybelis natūraliai gyvena ant odos, tačiau sutrikus jos mikrobiomai ima nevaldomai daugintis. Priežastys gali būti hormonų pokyčiai, stresas, netinkama mityba (ypač per didelis cukraus vartojimas) arba silpna imuninė sistema. Niežtinti galvos oda ir uždegiminiai procesai gali būti susiję ne tik su grybelinėmis infekcijomis, bet ir su seborėjiniu dermatitu, psoriaze ar net cukriniu diabetu. Amerikos dermatologų asociacija pabrėžia, kad lėtinės pleiskanos kartais gali rodyti sisteminį uždegimą organizme.

 

Neįprastas plaukų augimas – hormonų disbalansas

 

Kartais plaukai tampa ne tik silpnesni, bet ir pradeda augti netikėtose vietose, pavyzdžiui, moterims ant smakro, virš lūpos ar net krūtinės. Šis reiškinys vadinamas hirsutizmu ir dažnai signalizuoja apie vyriškųjų hormonų androgenų padidėjimą moters organizme. Dažniausia tokio pokyčio priežastis – policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), kuris paveikia apie 10 % vaisingo amžiaus moterų. Be padidėjusio plaukuotumo, PKS pasireiškia ir nereguliariomis menstruacijomis, spuogais bei svorio augimu. Endokrinologai pataria nenumoti ranka į šiuos simptomus – tai nėra vien kosmetinis nepatogumas, bet svarbus rodiklis apie hormonų disbalansą.

 

Autorė Jūratė Survilė