Jis buvo charizmatiškas, puikiai atrodė scenoje, turėjo unikalų balsą ir įgimtą ritmo pojūtį. Tai Elvis Presley, muzikos verslo istorijoje tapęs pirmąja superžvaigžde. Iki šiol žmonės su pasimėgavimu narsto paslaptingas rokenrolo karaliaus asmeninio gyvenimo detales. Muzikos istorikai primena, kad panašus likimas ištinka kone visus, kurie iš paprastų mirtingųjų virsta legendomis.

 

Kukli pradžia ir didžiuliai pasiekimaiVector,Sketch,Illustration,Elvis,Presley

 

Elvis Aaronas Presley gimė 1935 m. sausio 8-ąją JAV, Tupelo mieste, Misisipėje, bet netrukus visa šeima persikėlė gyventi į Memfį Tenesio valstijoje. Vos 10-ies būsimasis rokenrolo karalius pirmą kartą užlipo ant scenos. Visgi šlovės sulaukė daug vėliau. Mat daugelis įtakingų to meto muzikos prodiuserių laikė jį netalentingu, neišsilavinusiu ir per daug įžūliu. Tad prieš tampant įžymybe teko dirbti įvairius nekvalifikuotus darbus. Ir tik laisvalaikiu jis galėjo atsiduoti tam, ką tiesiog dievino, – dainavimui. E. Presley už menką honorarą, o dažnai išvis nemokamai koncertuodavo miestelių baruose ir renginiuose. Gausių ovacijų sulaukdavo ne tik dėl užburiančio seksualaus balso, tačiau ir dėl įspūdingų sceninių kostiumų. Publiką žavėjo šokio judesiai ir tam laikmečiui visiškai nebūdingas skirtingų muzikos stilių derinimas. Iš pradžių išpopuliarėjo kaip rokabilio, rokenrolo stilistinės atmainos, atlikėjas. Vėliau atsirado kantri ir bliuzo ritmų, kol galiausiai ėmė karaliauti rokenrolas. Vieni jo stilių ir išvaizdą dievino, o štai kiti laikė grėsme padoriam gyvenimo būdui. Visgi jau 1956 m. E. Presley dainos dominavo perkamiausių įrašų sąrašuose, o koncertai pritraukdavo minias gerbėjų. Tais pačiais metais muzikantas vis dažniau pasirodydavo televizijos ekranuose, kol galiausiai suvaidino juostoje „Love Me Tender“.

 

Kai 1958–1960 m. E. Presley karjerą sustabdė tarnaudamas JAV kariuomenėje Vokietijoje, jis jau buvo žymus ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Tad tarnaudamas Friedbergo miestelyje apsistojo ne kareivinėse, o viešbutyje netoliese. Ten gyveno su palyda: senele, tėvu ir dviem asmens sargybiniais. E. Presley mėgo prabangą ir niekada nemėgino apsimesti esąs kuklus. Beje, ir dabar šio vis dar veikiančio viešbučio svečiai gali miegoti Elvio kambaryje, tad nedidelis Vokietijos miestelis kasmet sulaukia šimtų tūkstančių rokenrolo karaliaus gerbėjų. Tarnaudamas ne itin paisė uniformos dėvėjimo reikalavimų, savo pareigas atlikdavo atmestinai. Visgi priekaištų beveik nesulaukdavo, nes žvaigždės statusas leisdavo išsisukti iš bet kokių nemalonumų. Nors karinės tarnybos metu drausta koncertuoti, vis tiek rasdavo laiko muzikai. Vokietijoje gimė du muzikos topų lyderiai: „One Night“ ir „A Fool Such as I“. Jis taip pat suteikė pasaulinę šlovę populiariai vokiečių liaudies dainai „Muss i denn zum Städtele hinaus“ („Wooden Heart“). Vokietijoje susipažino su JAV karininko dukra Priscilla Beaulieu. Tuo metu jai buvo vos 14 metų, o E. Presley 24-eri. Šis ryšys buvo vertinamas prieštaringai. Didelis amžiaus skirtumas atrodė nepriimtinas ar net nepadorus. Visgi įsimylėjėliai nepasidavė. Pora ne tik draugavo, apsigyveno kartu, bet ir 1967 m. sumainė aukso žiedus.

 

Palaidūnas ir ideali moteris

 

6-ojo dešimtmečio pabaigoje išgarsėjęs E. Presley akimirksniu tapo ne tik dievinamu talentingu dainininku, tačiau ir sekso simboliu. Moterys visame pasaulyje dėl jo ėjo iš proto, o štai pats, rinkdamasis partneres, vadovavosi specifiniais pageidavimais. Ne vienoje rokenrolo karaliaus biografiją nušviečiančioje knygoje atvirai užsimenama, kad itin žavėjosi jaunomis skaisčiomis merginomis. Biografai patikslino, kad atlikėjas ne visada siekdavo suartėti, neretai tiesiog mėgaudavosi paauglių kompanija ir susižavėjimo kupinais žvilgsniais. Sklido gandai, kad ne kartą prabangiuose viešbučių kambariuose praleido naktį trijų ar net daugiau merginų kompanijoje, tačiau nieko daugiau nei pagalvių mūšiai ar bučiniai taip ir neįvykdavo. Visgi vyras garsėjo aistringais meilės romanais. Iš tiesų abejojama, ar jų būta tiek daug, kiek aprašyta. Mat dalis moterų, viešai tikinusių, kad palaikė ryšius su garsiuoju dainininku, viską išsigalvodavo. Dalis jų taip siekė pritraukti žiniasklaidos dėmesį, kitos buvo taip įsimylėjusios seksualųjį Elvį, kad tiesiog garsiai išsakydavo savo fantazijas. Tačiau melavo tikrai ne visos. Juolab ne švedų aktorė Ann-Margret Olsson. 1963 m. pradėjęs dirbti prie filmo „Viva Las Vegas“, E. Presley susipažino su Ann-Margret. Nuo pirmos akimirkos jie kone visą laiką praleisdavo kartu, tiek filmavimo aikštelėje, tiek ir už jos ribų.

 

Apie šiuos santykius žinojo visi, kas tik mokėjo skaityti. Vėliau, apibūdindama juos kaip sielos draugus, garsi aktorė savo memuaruose rašė, kad likti kartu visam laikui jiems trukdė kiti įsipareigojimai. Pats svarbiausias E. Presley įsipareigojimas buvo Priscilla. Pora buvo susituokusi šešerius metus, kartu susilaukė dukros, bet 1973 m. pasuko skirtingais keliais. 2016-ųjų lapkritį ITV laidoje „Laisva moteris“ Priscilla prisipažino, kad gyvenimas su rokenrolo karaliumi buvo sudėtingas ir net meilė nepajėgė išgelbėti jų santuokos. Elvis jai buvo sukūręs daugybę keistų taisyklių, kurių privalėjo laikytis. „Visada turėjau būti pasidažiusi. Jis niekada nenorėjo matyti manęs besidažančios, norėjo matyti galutinį rezultatą“, – pasakojo moteris. Po skyrybų Priscilla suprato, kad Elvis bandė ją paversti idealia moterimi. Mat privalėjo kalbėti taip, kaip patiko vyrui, kasdien apsivilkdavo kruopščiai parinktus drabužius, šukuosena ir aksesuarai privalėjo derėti prie vyro įvaizdžio. Deja, Priscillai pastojus tobulas įvaizdis subliuško. Moteris prisipažino, kad Elvis nebenorėjo nei prie jos prisiliesti, nei į ją žiūrėti. Mat nėščiosios pilvas buvo akivaizdus įrodymas, kad ji nebėra skaisti mergina. Greitai po skyrybų su (ne)tobula žmona E. Presley apsigyveno su dainų kūrėja, Memfio grožio karaliene Linda Thompson.

 

Liūdna ir paslaptinga pabaiga

 

Visgi jis nesijautė laimingas. Liūdesys ir kaltė pradėjo naikinti E. Presley gyvenimą. Garsusis Elvis apsileido, nutuko, tapo priklausomas nuo vaistų. Daug metų piktnaudžiavo narkotikais ir alkoholiu, o 1973 m. du kartus perdozavo barbitūratų, po pirmo incidento tris dienas pragulėjo komoje. Priklausomybę nuo vaistų teisino tuo, kad juos skyrė medikai. Ne kartą per koncertinius turus patyrė intoksikaciją, atvykęs išgriūdavo iš limuzino, apsvaigęs darkydavosi scenoje. Nepaisant visko, aktyviai koncertavo, rengdavo intensyvius turus, gyveno labai įtemptai ir nuolat būdavo apsuptas žmonių su nešvaria praeitimi. Didžiąją karjeros dalį E. Presley koncertuose lydėjo Memfio mafijos nariai, jo bičiuliai ir apsaugininkai. Daugelis muzikos istorikų manė, kad tie žmonės tiesiog naudojosi dainininko šlove, darė neigiamą įtaką, skatino lėbauti ir šėlti, vartoti narkotikus. Bėgant metams Elvio sveikata visiškai suprastėjo, išsivystė glaukoma, kamavo aukštas kraujospūdis, streikavo kepenys ir žarnynas, o padėtį sunkino negydomos priklausomybės. Lieknas, žavus ir energingas rokenrolo karalius 8-ojo dešimtmečio pradžioje tapo neatpažįstamas. „The Beatles“ narys Johnas Lennonas yra pasakęs: „Mes irgi turėjome sunkių laikotarpių. Bet naštą dalijomės keturiese. Elvis buvo vienas. Jam tikriausiai buvo nepaprastai sunku tai išgyventi.“

 

E. Presley nuo 1973 m. liepos iki 1976 m. spalio įrašė šešis naujus albumus, tačiau tik trys sulaukė populiarumo. 1977 m. rugpjūčio 16 d. aptiktas be sąmonės vonioje ant grindų namuose Memfyje. Vėliau Baptistų memorialinėje ligoninėje konstatavo mirtį dėl narkotikų perdozavimo. Prezidentas Jimmy Carteris išplatino pranešimą, kuriame teigė, kad E. Presley „visam laikui pakeitė Amerikos popkultūros veidą“. Rugpjūčio 18-ąją apie 80 tūkst. žmonių lydėjo katafalką į kapus. Pomirtinė rokenrolo karaliaus nuotrauka netgi išplatinta laikraščių pirmuose puslapiuose, o liūdna žinia apskriejo visą pasaulį. Iš viso E. Presley per savo karjerą suvaidino daugiau nei 30 kino juostų, daugiausia miuziklų. Jo garsioji rezidencija „Greisland“ – antras pagal lankomumą istorinis pastatas JAV po Baltųjų rūmų. Jį valdo daugiamilijoninė bendrovė „Elvis Presley Enterprises“, todėl nenuostabu, kad rokenrolo karalius nuolat patenka į „Forbes“ kasmet sudaromą daugiausia po mirties uždirbančių įžymybių sąrašo viršūnę. Apie šio talentingo atlikėjo pašėlusį gyvenimą parašyta dešimtys knygų ir pastatyta meninių bei dokumentinių filmų. Visgi iki šios dienos dalį jo gyvenimo ir mirties aplinkybes dengia paslapties šydas. Tad ištisus dešimtmečius po atlikėjo mirties atsirasdavo tikinčių, kad Elvis tik suvaidino mirtį. Galbūt todėl 2000 m. pasaulyje buvo net 85 tūkst. rokenrolo karaliaus antrininkų ir pamėgdžiotojų. Tokių, beje, nemažai yra ir dabar.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė