Įvairiose pasaulio vietose vadinamieji juodieji archeologai ieško senovinių artefaktų ne dėl istorijos pažinimo ar mokslo, o dėl greito pelno. Vertingi radiniai atsiduria kolekcininkų rankose arba patenka į juodąją rinką, kur prarandama neįkainojama kultūrinės atminties dalelė. Ką slepia ši nelegali veikla?

 

Modernūs įrankiai lobiams vogtiHand,Of,Archaeologist,Digging,By,Trowel,At,Archaeological,Excavation,,Archaeology

   

Velse, Gvento policijos prižiūrimoje teritorijoje, sutemus prasideda tikra lobių vagių medžioklė. Kalvose stūksančios romėnų laikais statytų senovinių fortų liekanos jau seniai tapo nuolatiniu taikiniu tų, kurie ieško retų artefaktų juodajai rinkai. Ne kartą archeologai, atvykę į tyrimų vietą, rado tik šviežią duobę žemėje – be jokios galimybės sužinoti, kas iš tiesų pavogta. O juk kai kurie šių radinių verti milijonų. Tad naktiniai lobių vagys šiandien laikomi rimta grėsme tautos paveldui. 2019 m. rugsėjį policijos ataskaitoje skelbta, kad senovinio kaimo netoli Čepstou gyventojai ryte bažnyčios šventoriuje išvydo daugiau nei 50 išraustų duobių tarp antkapių. Siaubo apimti žmonės pamanė, kad tai kapų plėšikų darbas. Tačiau iš tiesų plėšikus domino ne mirusieji, o galbūt giliai po žeme slypintys romėniški artefaktai. Mat dar prieš septynis šimtmečius šioje vietoje iškilo krikščionių bažnyčia, o dar anksčiau gyveno romėnai. Kai kurios duobės buvo iškastos tiesiai ant kapų, o aplink mėtėsi seno metalo gabalėliai – ženklas, kad veikė metalo ieškiklių naudotojai. Archeologų bendruomenėje jie vadinami naktiniais vagimis: tamsos priedangoje patenka į vietas, kurių nevalia trikdyti, ir ieško lobių. Vieni tai daro iš azarto, norėdami papildyti privačias kolekcijas, kiti slapta išgabena radinius į užsienį, kur tikisi parduoti už didžiausią pasiūlytą kainą.

 

Jau daugiau nei pusę amžiaus specialus Italijos policijos padalinys konfiskuoja juodojoje rinkoje aptiktus vertingus archeologinius radinius. Apie 15 tūkst. tokių artefaktų saugoma Neapolio nacionaliniame archeologijos muziejuje, o šių metų vasarą 600 jų pirmą kartą pristatyta visuomenei. Paroda „Iš naujo atrasti lobiai: nusikaltimų ir pavogtų artefaktų istorijos“ lankytojus supažindina ne tik su senoviniais meno kūriniais, bet ir sudėtinga nelegalios prekybos schema, dėl kurios šie objektai atsidūrė muziejuje. Italijoje archeologinių radinių nuosavybę griežtai reglamentuoja įstatymai, tačiau plėšikavimai vyksta jau šimtmečius. Šių laikų nusikaltėliai taiko modernias technologijas – sonarus, dronus ir povandeninius metalo detektorius, siekdami ištraukti lobius iš Viduržemio jūroje nuskendusių laivų ar kitų senovinių vietų. Minėtoje parodoje eksponuojama keramika, monetos, marmuro ir bronzos dirbiniai, ginklai, šarvai, atkeliavę iš visos Pietų Italijos. Datuojami nuo 650–480 m. pr. Kr. iki viduramžių. Parodoje taip pat pasakojamos nelegalių mainų istorijos: vienas neapolietis archeologiniais radiniais sumokėjo vaistininkui; prancūzų archeologas iš vietos ūkininko nupirko Pompėjos skulptūrų vos už 28 dolerius; trys freskomis puoštos plokštės iš IV a. pr. Kr. kapavietės vėliau netikėtai rastos operos primadonos Marios Callas privačioje kolekcijoje.

 

Dalis organizuoto nusikalstamumo

 

Juodoji antikvarinių daiktų rinka – vienas pelningiausių nelegalių sektorių pasaulyje. Spėjama, kad jos metinė apyvarta siekia 3,4–6 mlrd. JAV dolerių. UNESCO pažymi, kad ši prekyba užima trečią vietą po narkotikų ir ginklų kontrabandos, o jos mastai nuolat auga. Rinka apima vogtų ar neteisėtai gautų archeologinių radinių, meno kūrinių, antikvarinių daiktų pirkimą, pardavimą ir kontrabandą. Didžiausia žala daroma kultūros paveldui. Vertybės dažnai vagiamos iš archeologinių vietovių, muziejų ar privačių kolekcijų. Interpolo duomenimis, vien 2020 m. konfiskuota daugiau kaip 8500 kultūros vertybių, tarp jų – senovinės skulptūros, monetos, tapybos darbai. Ypač pažeidžiamos konfliktų draskomos šalys – Sirija, Irakas, Afganistanas, Libija. Ten plėšimai vyksta masiškai: Sirijos karo metu iš šimtų archeologinių vietovių artefaktai buvo grobstomi buldozeriais ir sunkvežimiais, o vėliau per kontrabandininkų tinklus keliaudavo į Turkiją, Jordaniją ar Libaną, iš kur pasiekdavo Europos kolekcininkus. Anot UNESCO, tokie plėšikavimai ne tik sunaikina unikalius objektus, bet ir negrįžtamai suardo archeologinį kontekstą – istorija praranda ryšį, kuris leidžia suprasti, kaip šie daiktai buvo naudojami, kokią kultūrinę reikšmę turėjo. Net menkiausias radinys be dokumentacijos praranda neįkainojamą dalį mokslinės vertės.

 

Nelegali prekyba kultūros vertybėmis glaudžiai siejama su organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu. Interpolas ir Europolas nurodo, kad šio sektoriaus pelnas persipina su narkotikų bei ginklų kontrabanda, taip pat pinigų plovimu. 2015 m. JAV Valstybės departamentas atskleidė, kad teroristinė organizacija ISIS sistemingai grobė ir pardavinėjo antikvarinius daiktus iš užimtų teritorijų, o prekyba kultūros paveldo objektais sudarė reikšmingą dalį jų pajamų. Vien tik iš Palmyros miesto apylinkių per metus išgabenta tūkstančiai radinių, kurie pateko į Europos ir JAV rinkas. Šie tinklai veikia tarptautiniu mastu. Jie pasitelkia kontrabandininkus, tarpininkus, fiktyvias meno galerijas, net internetines platformas. 2020 m. Europolo vykdyta operacija „Pandora V“ atskleidė, kad neteisėta prekyba persikėlė į socialinius tinklus ir interneto aukcionus – sulaikyta daugiau nei 56 tūkst. nelegaliai parduodamų objektų.

 

Meno vaidmuo plaunant pinigus

 

Meno pasaulio tamsiuosiuose sluoksniuose slypi klastingas ryšys su pinigų plovimu. Nusikaltėliai jau seniai naudojasi meno rinka kaip priemone neteisėtoms lėšoms įteisinti ir tikrajai kilmei nuslėpti. Dėl subjektyvios vertės, standartinės kainos nebuvimo ir lengvo transportavimo tai patraukli pinigų plovimo priemonė. Menas nusikaltėliams tarnauja kaip įrankis neteisėtai įgytam turtui konvertuoti ir nuslėpti. Įsigydami didelės vertės meno kūrinių, nusikaltėliai gali panaudoti neteisėtai įgytas lėšas. Kai lėšos integruojamos, meno kūrinius galima parduoti, o tai leidžia nusikaltėliams sukurti teisėtumo priedangą. Įvairių meno rinkos dalyvių – prekiautojų, aukcionų organizatorių, muziejų kuratorių ir individualių pirkėjų – dalyvavimas gali atlikti lemiamą vaidmenį vogto meno prekyboje ir padėti legalizuoti pavogtus objektus legalioje meno rinkoje. Jų bendrininkavimas arba deramo kruopštumo stoka gali prisidėti prie juodosios meno ir antikvarinių daiktų rinkos išlikimo.

 

Pinigų plovimas per meną apima kelis metodus ir technikas, leidžiančias nusikaltėliams nuslėpti lėšų kilmę. Nusikaltėliai gali kurti fiktyvią paklausą, kad dirbtinai išpūstų kūrinio vertę. Štai 2013 m. JAV iškelta byla galerijos savininkei iš Niujorko, kuri dalyvavo 80 mln. JAV dolerių vertės aferoje, parduodama falsifikuotus kūrinius už išpūstą kainą. Nusikaltėliai taip pat dažnai steigia fiktyvias kompanijas arba naudojasi teisėtomis meno galerijomis, kad atliktų sandorius ir nuslėptų tikruosius savininkus. Tarptautinė kovos su pinigų plovimu organizacija 2016 m. ataskaitoje pažymėjo, kad meno rinka dažnai naudojama kaip tarpininkė tarp lengvatinio apmokestinimo bendrovių. Viename tyrime nustatyta, kad milijonai dolerių praplauta per Šveicarijos meno galerijas, pasitelkus tokias įmones Belize ir Panamoje.

 

Ne paslaptis, kad suklastotos kilmės ar nuosavybės istorijos – vienas populiariausių metodų. Nusikaltėliai pateikia netikrus dokumentus, kad kūriniai atrodytų teisėti. 2014 m. JAV konfiskuota senovės Egipto sarkofago dalis – kilmės dokumentai buvo suklastoti taip, kad atrodytų teisėtai įsigytas Vokietijoje. Tokia kilmė leidžia pavogtus kūrinius įtraukti į legalią rinką. Maža to, nusikaltėliai naudojasi tarptautinės meno rinkos susiskaldymu ir priežiūros spragomis. Manipuliuodami sąskaitomis faktūromis gali nuvertinti arba pervertinti meno kūrinius, o vėliau naudoti fiktyvias siuntimo ar sandėliavimo sistemas. Europolo 2019–2021 m. vykdyta operacija „Pandora“ atskleidė, kad per tarptautinę kontrabandos schemą išgabenta daugiau kaip 18 tūkst. kultūros vertybių, tarp jų – meno kūriniai, kurie sąmoningai nuvertinti, jog lengviau pereitų muitinę. Dalis jų aptikta muziejuose ar privačiose kolekcijose, kiti sulaikyti pasienyje. Iš Kolumbijos bandyta išgabenti daugiau nei 2500 archeologinių objektų, iš Graikijos – beveik 7700 senovinių monetų, o Italijoje policija aptiko šimtus nelegaliai iškastų antikvarinių daiktų.

 

Autorė Monika Budnikienė