Gyvename laikais, kai nerimo priežasčių netrūksta. Kasdieniai rūpesčiai neretai taip prislegia, kad kyla noras pabėgti nuo realybės – atsidurti ten, kur viskas atrodo paprasčiau, šviesiau ir linksmiau. Tokį pabėgimą galime rinktis įvairiais būdais, tačiau svarbu nepamiršti, kad kai kurie jų gali būti pavojingi.

 

Serialai, filmai, knygosMan,Wearing,Virtual,Reality,Goggles

 

Tai vienas mažiau žalingų būdų pabėgti nuo realybės, tačiau ir jis turi tam tikrų neigiamų aspektų. Įsitraukę į mėgstamą serialą ar knygos siužetą galime visiškai atsiriboti nuo supančios aplinkos – ne tik nuo slegiančių rūpesčių, bet ir nuo artimųjų. Jei nepajėgiame atsiplėšti nuo ekranų ar knygos puslapių, rizikuojame apleisti pareigas: šeimos narių gerovę, namų ruošą, darbo atsakomybes. Tai gali sukelti papildomų sunkumų. Be to, žmonėms būdingas polinkis lyginti – tiek aplinkybes, tiek kitus žmones. Žiūrėdami romantinius filmus ar skaitydami grožinę literatūrą galime susikurti nerealistiškų lūkesčių aplinkiniams. Tikrovėje žmonės retai elgiasi taip, kaip idealizuoti personažai, todėl gali pradėti atrodyti, kad mūsų kasdienybė per niūri, o artimi žmonės – per daug eiliniai. Tokios nuostatos gali neigiamai paveikti tarpusavio santykius. Svarbu suprasti, kad knygos, filmai ir serialai yra sukurti. Net jei istorijos pagrįstos tikrais faktais, jos dažnai pagražintos tam, kad būtų paveikesnės žiūrovui ar skaitytojui. Tad nors šie pabėgimo būdai gali būti malonūs ir net naudingi kaip trumpalaikė atokvėpio forma, jie neturėtų tapti nuolatiniu realybės pakaitalu.

 

Socialiniai tinklai

 

Dar vienas itin dažnas būdas pabėgti nuo realybės. Socialiniai tinklai gali turėti ir teigiamą poveikį – žiūrėdami linksmus ar juokingus vaizdo įrašus, širdį glostančius filmukus apie gyvūnus ar gražius vaikų poelgius, galime pasisemti gerų emocijų. Kartais net išlieti susikaupusį negatyvą – juokdamiesi ar nubraukdami sentimentalią ašarą. Tačiau svarbu stebėti laiką, kurį praleidžiame prie ekranų. Pabėgę į socialinių tinklų pasaulį galime net nepastebėti, kaip atitolstame nuo artimųjų – jiems gali pradėti trūkti mūsų dėmesio, nuoširdaus bendravimo ar tiesiog laiko kartu.

 

Kitas pavojus – pavydas ir savivertės mažėjimas. Dauguma socialiniuose tinkluose matomų paskyrų kuriamos reklamos ar įvaizdžio formavimo tikslais, todėl jose rodoma tik tai, kas gražiausia, tobuliausia, prabangiausia. Lengva pamiršti, kad matome vos keliolikos sekundžių vaizdo įrašą ar kruopščiai parinktą nuotrauką. Už šių vaizdų dažnai slepiasi barniai, nusivylimai, santykių problemos, emociniai sunkumai, net valgymo sutrikimai ar neištikimybė. Todėl svarbu nepamiršti, kad tai, ką matome socialiniuose tinkluose, nėra tikroji realybė.

 

Sportas

 

Sportas – bene sveikiausias būdas nutolti nuo varginančios kasdienybės. Jis ne tik padeda atsipalaiduoti emociškai, bet ir tiesiogiai veikia fizinę bei psichinę sveikatą: stiprina kūną, gerina imuninės sistemos veiklą, skatina vadinamųjų laimės hormonų gamybą. Vos pusvalandis aktyvios veiklos gali padėti nusimesti susikaupusį stresą, o vėliau – šviesesniu protu pažvelgti į problemas ir rasti palankesnius sprendimus. Prie teigiamo pabėgimo nuo realybės priskiriami ir įvairūs hobiai. Jie leidžia atsipalaiduoti, užsimiršti, atsitraukti nuo nuolatinių rūpesčių. Atsižvelgiant į pasirinktą veiklą, hobiai gali turėti ir papildomų naudų: lavinti atmintį bei koordinaciją, gerinti laikyseną, skatinti kūrybiškumą ar net prisidėti prie namų jaukumo siuvant, piešiant, mezgant ar kuriant dekoracijas.

 

Pabėgimo nuo realybės būdu galima laikyti meditaciją bei kvėpavimo praktikas. Tai sąmoningumo ugdymo metodai, padedantys lavinti koncentraciją, gerinti emocinę savijautą, mažinti stresą bei skatinti proto ramybę.

 

Izoliacija

 

Kartais bėgdami nuo realybės (ne)sąmoningai atsiribojame nuo supančio pasaulio bei jame esančių žmonių. Nors dažniausiai tai pasitaiko po stiprių asmeninių traumų, pavyzdžiui, po smurto, patyčių ar netekties, poreikis atsitraukti nuo visuomenės gali kilti ir dėl bendros neteisybės ar pasaulyje vyraujančio chaoso. Visgi tai nėra sveikas būdas spręsti sunkumus. Žmogus yra sociali būtybė, kuriai būtinas bendravimas, priklausymas bendruomenei, tam tikra pozicija šeimoje ar draugų rate. Ilgalaikė vienatvė ar atsiribojimas nuo socialinio gyvenimo gali turėti rimtų pasekmių emocinei ir fizinei sveikatai. Moksliniai tyrimai rodo, kad vienišumas didina riziką susirgti infekcinėmis, onkologinėmis, neurodegeneracinėmis ligomis. Be to, vienas iš pavojingų pabėgimo nuo realybės būdų – emocinis valgymas. Kai neigiamos emocijos slopinamos maistu, kyla rizika priaugti antsvorio, atsiranda virškinimo problemų, padidėja su nutukimu susijusių ligų tikimybė. Nors maistas trumpam suteikia paguodos, jis negydo problemų priežasties.

 

Psichotropinės medžiagos

 

Vienas pavojingiausių būdų pabėgti nuo realybės. Jis dažnai baigiasi sunkia priklausomybe, sveikatos sutrikimais ar net mirtimi. Tiek alkoholis, tiek narkotinės medžiagos gali pražudyti ne tik jas vartojantį žmogų, bet ir smarkiai sužaloti artimuosius – emociškai, o kartais ir fiziškai.

 

Grėsmė kyla ir visai visuomenei. Apsvaigę vairuotojai keliuose pražudo nekaltus žmones, narkomanai dėl pinigų gali apiplėšti, sužeisti ar net nužudyti. Svaigalai ne tik neišsprendžia problemų, bet ir sukuria naujų, dar sunkesnių. Todėl bet kokiomis aplinkybėmis svarbu vengti ieškoti nusiraminimo svaigaluose. Jei kitokios priemonės nepadeda, būtina kreiptis į specialistus, ieškoti pagalbos artimųjų ar psichologų, bet ne rizikuoti savo ir aplinkinių sveikata bei gyvybe.

 

Iliuzijos

   

Iliuzijos – dar vienas būdas pabėgti nuo realybės, dažnai net nesuvokiamas sąmoningai, tačiau ne mažiau pavojingas. Pažvelkime į dažniausiai pasitaikančias iliuzines situacijas.

 

Mylimasis – idealus. Viena dažniausių iliuzijų, ypač jaunystėje ar santykių pradžioje. Nepaisant realybės, kur partneris gali būti netikęs ar net pašlemėkas, įsimylėjusi moteris savo iliuzijose kelia jį ant pjedestalo. Kol iliuzijos gyvos, santykiai atrodo tobuli, tačiau ilgainiui realybė dažnai išryškėja nemaloniais aspektais: smurtu, išdavyste ar kitais skaudžiais dalykais. Svarbu išlaikyti objektyvumą ir atsižvelgti į artimųjų pastebėjimus, kad nepatektume į iliuzijų spąstus.

 

Pradėsiu rytoj, pirmadienį, po Naujųjų metų. Kalifornijos universiteto tyrėjų teigimu, 87 % žmonių bent kartą gyvenime taip save apgaudinėjo. Nuo svorio metimo iki rūkalų atsisakymo ar darbo keitimo – dažnai atidedame pokyčius vėlesniam laikui, kad nejaustume nusivylimo. Tačiau ši iliuzija neleidžia pradėti realių pokyčių.

 

Galiu tapti kuo panorėjęs. Laisvės idėja gali sukurti klaidingą įvaizdį, kad galime pasiekti bet ką be ribų ar pastangų. Šią iliuziją dažnai skatina tėvai, o vėliau – socialinių tinklų kultūra. Fantazuodami apie neribotas galias, populiarumą ar turtus jaučiamės saugesni ir patrauklesni. Tačiau tokios iliuzijos veda į savęs apgaudinėjimą, o jų neatitikimas realybei sukelia vienatvę ir nusivylimą.

 

Kas būtų, jeigu… Norėdami jaustis ypatingi ir svarbūs, dažnai iškeliame save aukščiau už kitus ir perkeliam atsakomybę už nesėkmes aplinkiniams ar aplinkybėms. Pavyzdžiui, galvojame: „Jei ne tas dėstytojas, būčiau baigęs universitetą“ arba „Jei ne viršininkas, jau būčiau paaukštintas.“ Tokia iliuzija apsaugo nuo savęs kaltinimo, bet neleidžia prisiimti atsakomybės ir siekti tikslų. Kaltinant kitus, kenčia santykiai ir karjera.

 

Su amžiumi tampame realistais?

 

Viskonsino universiteto mokslininkų atliktas tyrimas atskleidė, kad vyresnio amžiaus žmonės rečiau bėga nuo realybės ir gyvena labiau pagrįstais lūkesčiais. Kelių dešimtmečių trukusio tyrimo metu buvo stebimi 24–74 m. dalyviai. Jų buvo prašoma įvertinti, kiek jie patenkinti savo gyvenimu tuo metu ir kaip tikisi jaustis po dešimties metų. Po dešimtmečio tyrimas pakartotas. Paaiškėjo, kad jaunesni žmonės (iki 35 m.) turėjo daugiau iliuzijų apie ateitį nei realybė vėliau pateisino. Net 37 % tikėjosi aukštesnės karjeros, 42 % – geresnės finansinės padėties, o 21 % liko nusivylę asmeniniais santykiais. Štai vyresni nei 35-erių turėjo nuosaikesnius lūkesčius, todėl jų nusivylimo rodikliai buvo gerokai mažesni: 17 % buvo nepatenkinti karjera, 23 % – finansine padėtimi, 17 % – asmeniniais santykiais. Įdomu tai, kad vyriausių dalyvių (60–75 m.) grupėje net ketvirtadalis teigė, kad jų gyvenimas klostėsi geriau nei tikėjosi. Tai rodo, kad su amžiumi, įgavę daugiau patirties ir susidūrę su įvairiais gyvenimo iššūkiais, žmonės tampa realistiškesni, nebekuria neįgyvendinamų iliuzijų ir geba tiksliau numatyti savo ateitį.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Geštalto praktikė, biblioterapeutė, psichologinių knygų autorė Daiva Žukauskienė

 

Dao filosofas Zhuangzi papasakojo istoriją, kad sapnavo, jog yra drugelis. Atsibudęs jis savęs paklausė, ar buvo vyras, kuris susapnavo, kad yra drugelis, ar drugelis, sapnavęs, kad yra vyras…

 

Ar gyvename iliuzijoje, ar ne, sunku pasakyti. Kiekvienas iš mūsų gyvena skirtingose realybėse, jas mums kuria mūsų pačių smegenys. Kiekvienas turime savo įsitikinimus ir savas apgaules. Geštalto psichoterapeutas Friedrichas Perlsas yra sakęs, kad kiekvienas turi galimybę pabusti iš savo gyvenimo košmaro. Gyvenimas pagal kitų sukurtas taisykles ir normas yra gyvenimas sapne, gyvenimas kito ar aplinkos padiktuotoje matricoje. O sapnas tėra „suspaustas, glaustas žmogaus gyvenimo atspindys“.

 

Galime pabusti

 

Kai kurie žmonės realybėje ir negyvena, jie sapnuoja savo gyvenimą. Baigia mokslus, susiranda porą, eina į darbą, augina vaikus ir visa tai daro lyg būdami transe. Kasdienybės verpetų įsukti išgyvena košmarus, tokio sapno būsenoje ateina ir į psichoterapijos sesiją, lanko psichologus, gydytojus, aiškiaregius ar dvasininkus. Jeigu žmogus ima kažko ieškoti tai vadindamas gyvenimo prasme, tikslu ar kitaip formuluodamas problemą, vadinasi, jau pajuto savo gyvenimo iliuziškąją pusę ir bando prabusti, išsivaduoti iš jos. Prieš terapeutą iškyla dilema: ar dirbti su gyvenimą sapnuojančiu klientu, ar nerti į jo tikro sapno gelmes? Zigmundas Froidas nurodo kelią eiti per sapno vartus į pasąmonės karalystę. Atvėrus šiuos didingus vartus ir padėjus išsapnuoti, klientas turi galimybę pabusti. Pabusti tikrąja prasme, pabusti autentiškam gyvenimui, kuriame jis jaučia, įsisąmonina, daro sąmoningus sprendimus ir žiūri atsimerkęs visomis juslėmis į pasaulį. Psichoterapija yra galimybė pabusti, tapti gyvam, išsivaduoti iš sapno matricos, pamatyti, kiek aplink netikrų dekoracijų.

 

Gyventi iliuzijose paprasčiau

 

Tai nėra nei liga, nei sutrikimas. Tai savotiškas gyvenimo būdas. Dažnam sunku pripažinti, kad gyvena susikurtose iliuzijose, nes po tokio prisipažinimo tektų kažką daryti, tektų realiai pažiūrėti į gyvenimą, save, savo problemas. Tai sunku. Sunku ir prabudus dar ilgai gulėti užmerktomis akimis – realybės šviesa skverbiasi į sąmonę ir verčia atmerkti akis, keltis ir eiti gyventi savo gyvenimą.

 

Priklausomybių kamuojami žmonės visada pakibę tarp žemės ir dangaus, pakibę iliuzijose, svaiguly, ir svaičiojime apie gyvenimą. Gyventi čia ir dabar reiškia pripažinti, kad esi tik žmogus, netobulas gamtos kūrinys, su dideliu potencialu tobulėti. Dažnas tingime tobulėti, lengviau kaip drugeliui plazdenti rožinio dangaus pašvaistėje. Nuolatiniai iliuzionistai yra žmonės, gyvenantys ateities planais, ketinimais imti gyventi rytoj – nuo rytojaus pradėti sportuoti, mokytis, nuo rytojaus būti geri ir pozityvūs, nuo rytojaus imtis bet kokių pokyčių. Iliuzijos apie geresnę ateitį, bet jokio krustelėjimo dabartyje ir lieka iliuzijomis, nes pokyčiai gali vykti tik dabartyje.

 

Kartais iliuzijos gelbsti

 

Būna, kai sukurtos iliuzijos yra sveikintinos ir nekenksmingos. Smegenys patiki pačio žmogaus kuriama istorija ir leidžia mažiau skausmingai išgyventi traumuojančius įvykius, krizes. Tokių priemonių nuo skaumo prireikia, kad neištiktų skausminis ar trauminis šokas. Štai iliuzija ir yra tie medikamentai, kurie atplėšia žmogaus sąmonę nuo traumuojančios realybės, kartais užmaršties trintuku pratrindami atmintį, kad ji neskaudintų. Iliuzija visada yra nesąmoninga, visada išgalvota, visada pagražinta. Kokiu tikslu mes ją renkamės, kiekvieno asmeninis reikalas.

 

Svarbiausia tam tikru momentu sustoti ir pažvelgti į save – ar gyveni, o gal tik sapnuoji? Ir viena, ir kita yra pakankamos priežastys, kad leistumeisi į kelionę po savo sapną arba prabustum sąmoningam gyvenimui, kur pats sprendi už save.

 

Autorė Laima Samulė