Neurografika – spalvingi abstraktūs piešiniai, primenantys neuronų jungtis. Kas nutinka juos piešiant? Kokie svarbiausi šio piešimo metodo principai? Kas yra visatos linija? Galiausiai, kaip neurografikos piešimas gali padėti spręsti įvairias problemas, parodyti galimus situacijų sprendimus? Apie neurografiką kalbamės su jau ne vienus metus į šį metodą besigilinančia Lilija Putniene.

 Neurographics,Concept,,Drawing,Helps,To,Know,Oneself,,Psychological,Therapy,Allows

Lilija, sakote, kad save iš naujo atrasti niekada nevėlu. Kaip ir kada atradote neurografiką?

 

Esu architektė, tad piešti patiko visada. Kol auginau vaikus, turėjau net svajonę, kad kai išeisiu į pensiją – būtinai piešiu. Bet piešiu grafiką – pieštukais, kreidelėmis, tušinukais. Grafika visada buvo labiau prie širdies nei tapyba. Jaučiau nostalgiją universiteto laikams, kai piešdavome per pamoką aktus. Ir tuo metu piešiau būtent kreidelėmis, sangina (degintų miltelių lazdelės), anglimi. Kitaip tariant, jau kurį laiką norėjau vėl patirti grafikos piešimą.

 

Prieš trejus metus išgirdau, kad mano gyvenamosios vietos apylinkėse – Samylų seniūnijos kultūros centre – organizuojamas dailės terapijos būrelis. Tad kai paskelbė apie tą naują būrelį, nors buvo visiškai neaišku, ką ir kokiomis technikomis piešime, atėjau ir prisijungiau. Iš pradžių mūsų moteriškoje bendruomenėje piešėme daugiausia fraktalus. Man patiko piešti spalvotais pieštukais – svarbu, kad ne dažais. Tad tiesiog piešiau kas savaitę mūsų vadovės sugalvotas užduotis ir gerai leidau laiką. Tai vyko tol, kol piešimas kartą „užkabino“ iki sielos gelmių – tuomet pradėjau giliau domėtis metodais, jų poveikiu smegenims ir efektyvumu. Iš smalsumo bei norėdama spręsti asmenines problemas, kurių tuo metu buvo susidariusi visa galybė, susiradau nuotoliu vykstančius mokymus, bendraminčių grupes ir ėmiau aktyviai piešti neurografiką. Štai dabar, vos keleriems metams praėjus, jau pati vedu neurografikos užsiėmimus, pradėjau kurti su tuo susijusį turinį virtualioje erdvėje.

 

Tuomet ir atradote neurografiką? Kas tai per metodas?

 

Neurografika, kaip tam tikras piešimo metodas, yra sąlyginai jaunas – užregistruotas 2014 metais. Jo kūrėjas – Pavelas Piskariovas. Sužavėjo tai, kad tai ne šiaip piešimo technika. Iš esmės tai savęs korekcija. Mūsų smegenys perdirba begalę informacijos, tačiau sąmonė tiesiog negeba tokio kiekio jos įvertinti. Juk įprastai gyvename nuolatiniais buities ar darbo rūpesčiais, sukamės įvykių šurmulyje, patiriame įtampą. Taip pat kiekvienas turime nemažai neigiamų prisiminimų, kurie neleidžia priimti tam tikrų sprendimų, yra savotiški mus sulaikantys inkarai. Vaikystės traumos, nuoskaudos – jos formuoja neigiamą patirtį, dėl kurių nesąmoningai vengiame priimti sprendimus, kurie galimai gali priminti šias patirtis ir būsenas. Per visą šią sukauptą gyvenimo patirtį, kuri dažniausiai glūdi pasąmonėje, neretai tiesiog negalime priimti logiško, išmąstyto sprendimo, paprastai kliaunamės intuicija. Tačiau intuicija vėlgi veikia kliaudamasi mūsų praeitimi. Išeina užburtas ratas. Taigi, norint, kad intuicija veiktų mūsų naudai, o priimami sprendimai būtų efektyvesni, reikia atsipalaiduoti. Neurografika grįsta abstrakcijų piešimu. Čia nereikia žinoti šviesos ir tamsos, perspektyvos bei kitų akademiniam piešimui būdingų dalykų. Čia privalumas nemokėti piešti. Būtent tokių abstrakcijų piešimas atpalaiduoja smegenis, sykiu aktyvuoja sritis, atsakingas už intuiciją, planavimą, (ne)geras emocijas, atmintį. Piešinyje iškeldami tikslus galime pavaizduoti rūpimą klausimą ir ji išspręsti.

 

Kokie pagrindiniai neurografikos piešimo principai?

 

Metodo kūrėjas tvirtina, kad praeitį galime pakeisti strategiškai nusitaikę į ateitį. Čia svarbus žodis strategiškai. Kryptingai piešdami užklausas ir tikslus keičiame rytojų. Naudodami tam tikrus principus ir algoritmus, praeities išgyvenimus perkeliame ant popieriaus. Visų pirma, įvardintoms problemoms, situacijoms suteikiame ratų, trikampių, kvadratų pavidalus. Tuomet įvedame specialias linijas, kurios įvairiai susikerta, o vėliau užapvaliname visus atsiradusius kampus, taip simboliškai susiliejame su pasauliu, šiuo atveju – lapo erdve. Per procesą, kuris dažniausiai yra malonus, atpalaiduojantis, išryškėja situacijos įžvalgos, suvokiama kitu kampu, ateina sprendimai. Ne visuomet tai vyksta sąmoningai, dažniausiai atvirkščiai – beveik visas procesas vyksta pasąmonės lygmenyje.

 

Neurografika mus veikia keliais būdais. Piešiant dirba smulkioji motorika. Kas domėjosi vaikų raida, greičiausiai žino, kad tuomet, kai dirba ranka, pirštai, aktyvuojama smegenų veikla, ypač konkrečios sritys, atsakingos už kalbą, judesius, mąstymą. Antra, patiriame vizualinį poveikį, t. y. matome linijas ir spalvas. Tai taip pat veikia smegenis. Trečia – turime teigiamą emocinį poveikį. Toks piešimas – tai aktyvioji meditacija. Atsipalaiduojame, paleidžiame mintis pavėjui ir nebežiaumojame užsiciklinusių problemų ar idėjų: nedalyvaujame vidiniuose dialoguose su vaikais, sutuoktiniu ar kolegomis, nebedarome reikalingų nuveikti darbų sąrašų ir pan. Daugelis greičiausiai yra girdėję, kad smegenys sunaudoja 20–30 % organizmo energijos, todėl reikia turėti omenyje, kad ją nuolat eikvojame spręsdami nereikalingus ginčus, galvodami apie problemas, apsikraudami nereikalingomis, neefektyviomis mintims. Tačiau sustabdyti minčių srautą, vidinius dialogus daugeliui nėra paprasta. Ne visiems tinka ir klasikinė meditacija, nes kartais tiesiog nemokame sustabdyti minčių. Tokiu atveju tikrai verta išbandyti fraktalų piešimą arbą neurografiką. Būtent todėl šis metodas tapo populiarus tarp dailės terapija užsiimančių specialistų, netgi psichologų.

 

Ko paprastai siekiama naudojant šią piešimo techniką?

 

Neurografikos metodu galima išpiešti praktiškai viską. Santykių problemos? Pieškite. Gali būti, kad vykstant procesui sugalvosite, kad jums jų nebereikia arba ateis mintis, ką galima jas „gydyti“. Nesutariate su vaikais? Pieškite. Galbūt atrasite priėjimą prie vaiko, sugalvosite, kokia tema pasikalbėti arba sumanysite nusipirkti knygą, paskaitą, gauti informacijos apie auklėjimą. Trūksta pinigų? Pieškite. Gali būti, kad ateis mintis, kaip jų uždirbti arba tiesiog netikėtai ateis papildomi uždarbiai, dovanos. Pašlijo sveikata? Pieškite. Pajutę lengvą pagerėjimą galbūt netikėtai sugalvosite, kur dar galite kreiptis, kad galėtumėte išsitirti, o gal ateis mintis apie netradicinius sveikatinimosi metodus. Kankina depresija, nerimas? Pieškite. Iš pradžių pieškite taip, kaip išeina, vėliau galite sąmoningai koreguoti, keisti piešinius, rinktis atitinkamas formas, spalvas. Apskritai neurografika – puikus būdas išlįsti iš apatijos ir negilios depresijos, pakeisti savo būseną.

 

Ką reikėtų žinoti apie piešiniui pasirenkamas spalvas?

 

Neurografikoje konkrečios spalvos reikšmė nėra labai svarbi. Spalva – tai būdas suteikti energiją piešiniui. Linijos – tai valia, veiksmas, visatos nuteikimas ketinimui išpildyti. Jų turi būti kuo daugiau ir įvairių. Štai spalva – veiksmo įgalinimas, veiksmas. Spalvos parenkamos intuityviai arba pagal tai, kas asmeniškai gražu. Skirtingai nei spalvinant fraktalus, neurografikoje spalvinama ištisais plotais. Esminis patarimas – nereikėtų užsižaisti tik viena spalva. Jų piešinyje turi būti kuo daugiau, nes visos turi reikšmę, energetiką, o vidinei harmonijai reikalingos visos spalvos.

 

Vienas pagrindinių neurografikos principų – visų susikirtimo linijų kampų užapvalinimas. Kodėl tai svarbu?

 

Apvalindami aštrius kampus simboliškai sušvelniname piešiamas konfliktines situacijas. Kitas dalykas – visų susidariusių kampų apvalinimas užima nemažai laiko. Būtent toks veiksmas nukreipia į aktyviąją meditaciją, minčių atpalaidavimą. Ir būtent toks procesas padeda įveikti negatyvius nusistatymus bei įsitikinimus. Tiesa, yra ir kitų geometrinių figūrų, kurios turi savo reikšmę. Pavyzdžiui, ratas reiškia harmoniją, todėl tai bene dažniausiai neurografikos piešiniuose sutinkama figūra, trikampis – konfliktas, kvadratas – stabilumas, dar yra žvaigždės ir spiralės. Visas figūras jungiame neurolinijomis ir apvaliname, apvaliname, apvaliname… Tai neurografikos esmė.

 

Kas yra neurolinija?

 

Neurolinija dar vadinama visatos linija. Daugeliui pradedančiųjų gana sudėtinga ją nupiešti. Kartais ji vadinama gamtos linija. Nes tokių apstu būtent gamtoje. Gamtos linija yra šaka ant medžio, žolės arba medžio lapijos profilis, jūros kranto arba kalnų linija, debesų krašto linija. Ji niekada nebūna tiesi, vienodais ir tikslais fragmentais pasikartojanti. Būtent taip nesikartojančiai, pulsuojančiai neuroliniją ir reikėtų piešti. Tiesiog leisti rankai laisvai judėti. Su gamtos linijomis sujungiame nupieštas figūras, turinčias individualią reikšmę piešinyje. Galime pastebėti, kad piešinyje iš pradžių nupieštas figūras kertanti visatos linija ar jų tinklas su užapvalintais kampais primena smegenų neuronų jungtis. Ir tai padeda formuoti smegenyse naujas neuronų jungtys, ieškoti naujų, dar neišbandytų sprendimų.

 

Ar piešiant neurografiką galima sau pakenkti?

 

Manau, kad ne. Vienintelė žala, kurią galite sau padaryti, – nebaigti piešinio. Tai reiškia nepaleisti jokio vidinio proceso. Pagrindinis reikalavimas piešiant – užapvalinti visus kampus. Spalvinimas yra malonioji, bet ne esminė dalis. Jeigu tų kampų nupiešta mažai, tai ir procesas neilgas, todėl ir pokyčių bus nedaug. Piešinį patariama užbaigti per parą. Jeigu lapas didelis ir pripiešėte daug, toliau galima piešti po šiek tiek, bet kasdien vis prisėsti.

 

Ką patartumėte niekada nebandžiusiems, tačiau norintiems išmėginti neurografikos metodą?

 

Iš pradžių rekomenduočiau pasiklausyti nemokamų paskaitų, kurių yra internetinėje erdvėje. Susipažinus su principais, aplankyti gyvus užsiėmimus. Jeigu suprasite, kad metodas jums patinka, tuomet išsirinkti instruktorių ir stebėti jį socialinėje erdvėje. Yra nemažai nemokamo turinio, o norintiems eiti giliau, galima nusipirkti patikusio instruktoriaus pamokas. Būtent pamokų metu galima užduoti klausimų ir aiškintis, kaip piešti asmeniškai aktualiais klausimais. Tik perspėju, įkėlus koją į neurografikos lauką kaskart veriasi vis didesni netikėtumų plotai. Man šis metodas atrodo neišsemiamas, aš vis dar juo mėgaujuosi. Ir kuo toliau, tuo labiau, giliau.

 

Autorius Laura Auksutytė