Anglies monoksidas, dar vadinamas smalkėmis, yra nematomos ir bekvapės dujos, kurios kasmet nusineša tūkstančius gyvybių visame pasaulyje. Nors natūraliai susidaro degimo metu, net nedidelis kiekis pavojingas gyvybei. Šaltymečiu šiomis dujomis dažniau nei įprastai apsinuodija gyventojai, sumanę užsikurti ne visada tinkamai paruoštą krosnį. Ką svarbu žinoti, kad noras mėgautis jaukia šiluma nevirstų nelaime?

 

Smalkių pavojusDark,Smoke,Comes,Out,Of,The,Chimney,Of,A,Modern

 

Nors pirmieji duomenys apie smalkes užfiksuoti dar senovės civilizacijose, tik XVIII a. prancūzų chemikas Josephas Priestley eksperimentiškai įrodė jų egzistavimą. Degindamas anglį uždaroje talpykloje pastebėjo susidarančias bekvapes dujas, tačiau tuomet dar nesuvokė jų poveikio žmogaus sveikatai. Išsamesni moksliniai tyrimai apie šių dujų pavojų atlikti XIX a. viduryje. Prancūzų gydytojas ir fiziologas Claude‘as Bernardas nustatė, kad smalkės itin pavojingos žmogaus sveikatai, nes prisijungia prie hemoglobino molekulių apie 250 kartų stipriau nei deguonis. Tai reiškia, kad patekusios į kraujotaką stabdo deguonies pernešimą į audinius ir organus, sukeldamos jo badą. Šis atradimas buvo reikšmingas ne tik medicinos, bet ir darbo saugos bei visuomenės sveikatos srityse. Nuo XIX a. pabaigos pradėta aktyviai nagrinėti smalkių poveikį kasyklose, katilinėse, geležinkelio tuneliuose dirbantiems darbininkams – vietose, kur degimo procesas vykdavo uždarose erdvėse. XX a., didėjant automobilių skaičiui, smalkių pavojus išplito ir buitinėje erdvėje, ypač prastai vėdinamuose garažuose, rūsiuose. Įprastai smalkių grėsmė kyla tuomet, kai žmonės įkvepia šių dujų uždarose, blogai vėdinamose patalpose. Smalkės nepastebimos jutiminiais organais, todėl jų poveikis dažnai pajuntama tik prasidėjus apsinuodijimui. Todėl būtina naudoti specialius smalkių jutiklius, užtikrinti tinkamą patalpų vėdinimą ir reguliariai prižiūrėti degimo įrenginius. Nors šiandien apie smalkių pavojų žinoma gerokai daugiau, šios dujos vis dar išlieka rimta grėsme žmonių sveikatai ir gyvybei. Pasaulio sveikatos organizacija nurodo, kad kasmet visame pasaulyje tūkstančiai žmonių miršta netyčia apsinuodiję anglies monoksidu, o dar daugiau patiria ilgalaikių sveikatos sutrikimų.

 

Svarbu pastebėti simptomus

 

Nors anglies monoksidas (CO) pavojingas daugeliui gyvų organizmų, jis nėra toksiškas visoms gyvybės formoms. Jo poveikis priklauso nuo kiekio – nedidelės dozės netgi naudingos. Tai vadinama hormeze – reiškiniu, kai maža kenksmingos medžiagos dozė gali turėti teigiamą poveikį. Nedideli CO kiekiai natūraliai susidaro vykstant biocheminiams procesams įvairiuose gyvuose organizmuose. Kai kuriais atvejais padeda reguliuoti organizmo funkcijas, veikdamas kaip neurotransmiteris. Pagrindinis CO pavojus kyla dėl jo gebėjimo stipriai jungtis su hemoglobinu – baltymu, kuris perneša deguonį kraujyje. CO prisijungia prie hemoglobino vietoj deguonies ir sudaro karboksihemoglobiną, taip blokuodamas deguonies patekimą į kūno audinius. Tai sutrikdo ląstelių kvėpavimą ir gali sukelti deguonies trūkumą (hipoksiją), pažeisti smegenis ar kitus organus, o sunkiausiu atveju baigtis mirtimi. Skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į anglies monoksidą. Tolerancija CO priklauso nuo daugelio veiksnių: genetikos (pvz., hemoglobino mutacijų), fizinio aktyvumo, kvėpavimo greičio, turimų sveikatos problemų (pvz., širdies ar plaučių ligų), anemijos, geografinės vietovės, oro slėgio ir medžiagų apykaitos spartumo.

 

CO kasmet Europoje sukelia daugiau mirties atvejų nei ŽIV / AIDS, odos vėžys ar alkoholio vartojimo žala. Iš tiesų CO apsinuodijimai Europos šalyse – viena pagrindinių mirties priežasčių apsinuodijus, dažniausiai susijusi su šildymo ir krosnių įranga. Toksinis poveikis greitas ir mirtinas, tai priklauso nuo šių dujų koncentracijos ore ir veikimo trukmės. Pirmieji simptomai dažnai neryškūs, lengvai supainiojami su gripu ar pervargimu: staigus galvos skausmas ir svaigimas, pykinimas, silpnumas, nuovargis. Vėliau atsiranda sunkesni požymiai – dusulys, sumišimas, koordinacijos sutrikimai, sąmonės netekimas, traukuliai. Ypač pavojinga tai, kad paveiktas žmogus gali nepastebėti prastėjančios būklės, tad pats neturi galimybės išsigelbėti. Smalkių poveikiui jautresni vaikai, senyvi žmonės, asmenys, sergantys širdies ar kvėpavimo sistemos ligomis. Net nedidelė koncentracija gali sukelti ilgalaikių pasekmių – nuo atminties sutrikimų iki neurologinių pažeidimų. Kuo ilgiau žmogus kvėpuoja smalkėmis, tuo didesnė žala audiniams ir organams. Dėl nematomumo ir neįprastų simptomų smalkės dažnai vadinamos tyliosiomis žudikėmis. Svarbu įsiminti, kad net jei žmogus atsigauna gavęs gryno oro, būtina nedelsti ir kreiptis į medikus – poveikis gali būti apgaulingas ir pavojingas sveikatai net praėjus kelioms valandoms.

 

Kaip apsisaugoti nuo smalkių?

 

Smalkių detektorius – viena veiksmingiausių priemonių laiku aptikti pavojingą CO kiekį ore. JAV Aplinkos apsaugos agentūra (EPA) ir Europos vartotojų saugos organizacijos rekomenduoja šiuos detektorius įrengti kiekviename namų aukšte, ypač šalia miegamųjų ir šildymo prietaisų. Detektoriai perspėja garsiniu signalu, kai CO koncentracija ore viršija pavojingą normą. Nors Lietuvoje nemažai gyventojų šaltuoju sezonu šildosi malkomis, anglimi ar dujomis, ypač kaimo vietovėse ir senesnės statybos namuose, smalkių detektorius dažnai vis dar laikomas nebūtinu. Tačiau realybė liūdina – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, kasmet Lietuvoje užregistruojami keli dešimtys apsinuodijimo smalkėmis atvejų, iš kurių dalis baigiasi mirtimi. Daugiausia nelaimių įvyksta žiemą, kai uždarose patalpose kūrenamos krosnys ir židiniai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras nuolat akcentuoja, kad smalkių detektoriai turėtų tapti tokia pat įprasta saugumo priemone, kaip dūmų detektoriai.

 

Reguliari šildymo įrenginių priežiūra – krosnys, židiniai, kietojo kuro ir dujiniai katilai turi būti bent kartą per metus patikrinami kvalifikuoto specialisto. Pasak Europos šildymo sistemų asociacijos (EHI), net menkiausias nesandarumas ar nevisiškai sudegęs kuras gali sukelti CO nuotėkį. Niekada patalpose nenaudokite prietaisų, skirtų naudoti lauke: kepsninės, turistinės viryklės, nešiojamųjų generatorių ar benzininių įrankių. Nešildykite namų atvira orkaite. Tai gali sukelti ne tik gaisrą, bet ir paskatinti anglies monoksido susidarymą. Nevažiuokite ir nedirbkite tuščiąja eiga uždarytame garaže. Visada patikrinkite, ar automobilio išmetimo vamzdis nėra užkimštas, pvz., žiemą sniegu.

 

Geros ventiliacijos užtikrinimas – tinkamas patalpų vėdinimas padeda išvengti smalkių kaupimosi. Ventiliacijos angos turi būti neuždengtos, o langai reguliariai praveriami, ypač žiemą. Be to, mechaninės vėdinimo sistemos reguliariai valomos.

 

Sertifikuotų įrenginių naudojimas – šildymo ar degimo įrenginiai turėtų būti paženklinti CE ženklu ir atitikti ES saugos reikalavimus. Sertifikuoti prietaisai turi papildomus saugos mechanizmus, todėl automatiškai išsijungia netinkamomis sąlygomis.

 

Atidumas žiemą – šaltymečiu padidėja smalkių pavojus dėl intensyvesnio šildymo. PSO duomenimis, dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta būtent žiemą. Todėl svarbu reguliariai vėdinti ir atsakingai naudoti šildymo įrenginius.

 

Aplinkinių švietimas – informacijos sklaida ir sąmoningumo ugdymas yra vienas pagrindinių būdų išvengti nelaimių. Ypač svarbu apie smalkių pavojų informuoti vyresnius žmones ir šeimas su vaikais.

 

Autorė Monika Budnikienė