XX a. pradžioje atradus peniciliną, antibiotikai tapo neatsiejama medicininės praktikos dalimi. Tačiau priešingai, nei galvoja nemaža visuomenės dalis, antibiotikai nėra vaistai nuo visų ligų. Iš tiesų nesaikingas ir netinkamas jų vartojimas jau tapo apokaliptinio masto problema. Tad dabar mokslininkai pluša laboratorijose, kad sukurtų naują efektyvesnių antibiotikų rūšį.

 

Gąsdinanti prognozėAntibiotic,Drugs.,Prescription,Drugs.,Antibiotic,Capsule,Pills.,Antibiotic,Drug,Selection.

 

Šiuo metu yra daugiau nei 100 antibiotikų rūšių, kurių kiekviena skirta skirtingoms bakterijoms arba parazitams sunaikinti. Deja, dalis pavojingų mikroorganizmų tapo atsparūs antibiotikų poveikiui. Mokslininkų teigimu, dėl atsparumo antibiotikams iki 2050 m. gali mirti 39 mln. žmonių. Prognozuojama, kad mirčių, tiesiogiai susijusių su antibiotikams atspariomis bakterinėmis infekcijomis, skaičius pasaulyje padidės nuo rekordinio 1,27 mln. per metus 2019 m. iki 1,91 mln. 2050-aisiais. Atsparumas atsiranda, kai mikrobai įgyja gebėjimą išgyventi vaistus, kurie jiems buvo mirtini, tad tokie vaistai neišgydo infekcijų. Dėl plačiai paplitusio antibiotikų vartojimo tiek žemės ūkyje, tiek sveikatos priežiūroje vis daugiau mikrobų tampa atsparūs ir plinta visame pasaulyje, tačiau visas problemos mastas nėra aiškus. Sietle (JAV) įsikūrusio Sveikatos rodiklių ir vertinimo instituto (IHME) darbuotoja Eve Wool ir jos kolegos pabandė apskaičiuoti metinį mirčių dėl atsparumo antibiotikams skaičių nuo 1990 iki 2021 m.

 

„Mūsų skaičiavimai pagrįsti daugiau kaip 500 mln. įrašų, – sako E. Wool. – Turime didelę geografinę ir laiko aprėptį“. Nors bendras mirčių skaičius didėjo, komanda nustatė, kad dėl skiepų ir geresnės sveikatos priežiūros fiksuota mažiau vaikų mirčių. 1990–2021 m. mirčių dėl atsparumo antibiotikams tarp jaunesnių nei 5 m. vaikų sumažėjo daugiau nei 50 %, o tarp vyresnių nei 70-ies suaugusiųjų – daugiau nei 80 %. Tyrėjų komanda daro išvadą, kad apskritai mirčių dėl atsparumo antibiotikams padaugėjo nuo 1,06 mln. 1990 m. iki 1,27 mln. 2019 m., o vėliau sumažėjo iki 1,14 mln. 2021 m. Tačiau manoma, kad sumažėjimas 2020 m. ir 2021 m. – laikinas šuolis, kurį lėmė COVID-19 kontrolės priemonės, sumažinusios ir kitų rūšių infekcijas, o ne ilgalaikis kovos su atsparumu pagerėjimas. Pasaulyje vis dar egzistuoja vadinamosios superbakterijos, o atsparumo antibiotikams spektras nuolat plečiasi.

 

Ar nauja antibiotikų rūšis išgelbės nuo mirtino pavojaus?

 

2024 m. pabaigoje pristatytame Ilinojaus universiteto Čikagoje (JAV) ir Pekino technologijų instituto (Kinija) tyrime pranešama apie vaistų klasę, vadinamą makrolonais. Būtent jie gali pasiūlyti sprendimą, kurio taip ilgai ieškoma. „Šio naujo antibiotiko privalumas – jis naikina bakterijas per du skirtingus taikinius, – aiškino vyresnysis tyrimo autorius Alexanderis Mankinas. – Jei tos pačios koncentracijos antibiotikas smogia abiem taikiniams, tuomet bakterijos praranda gebėjimą per atsitiktines mutacijas išvystyti atsparumą“. Makrolonai – tai sintetiniai junginiai, kurie sujungia du plačiai vartojamus antibiotikus, atakuojančius bakterijų ląsteles iš skirtingų kampų. Pirmieji yra makrolidai, tokie kaip eritromicinas, kuris paprastai išrašomas gydant krūtinės ląstos infekcijas ir kai kurias lytiškai plintančias ligas. Makrolidai, blokuodami ribosomas, neleidžia bakterijoms veiksmingai gaminti jų gyvybinei veiklai reikalingų baltymų. Antrieji – tai fluorochinolonai, tokie kaip ciprofloksacinas, plataus spektro antibiotikas, dažnai skiriamas tuomet, kai nepadeda kiti vaistai.

 

Jie blokuoja bakterijų fermentą, vadinamą DNR giraze, ir taip neleidžia DNR įgauti teisingos struktūros. Mokslininkų komanda susintetino įvairius makrolonų variantus ir ištyrė jų poveikį bakterijoms. Kai kurie labiau stabdė arba ribosomas, arba DNR girazę, tačiau tarp visų išsiskyrė vienas kandidatas, kuris, imant mažiausią veiksmingą dozę, vienodai atakavo abu ląstelių procesus. „Kai ta pati koncentracija pakerta abu taikinius, privalumas tas, kad bakterijoms tampa beveik neįmanoma lengvai išvystyti paprastos genetinės gynybos“, – sakė docentas Jurijus Polikanovas, vadovaujantis vienai iš laboratorijų, atlikusių šį darbą. Kai kurie makrolonai galėjo ir toliau atakuoti ribosomas, kai bakterijos jau įgijo atsparumo mutaciją, paprastai neleidžiančią veikti tradiciniams makrolidams. Tolesnis šių perspektyvių antibiotinių junginių plėtojimas gali suteikti vieną šviesiausių vilčių – kad turėsime vaistų, kurie galės pasipriešinti „antibiotikų apokalipsei“, kol dar nevėlu.

 

Pagrindinės antibiotikų vartojimo taisyklės

 
  • Antibiotikus vartoti galima tik paskyrus gydytojui. Neatlikus išsamių tyrimų sudėtinga nustatyti, kas sukėlė ligą: bakterija ar virusas. Susirgus virusine liga, antibiotikai bus neefektyvūs ir pakenks žarnyno mikrobiotai.
  • Visada būtina laikytis gydytojo nurodymų, savarankiškai nekoreguoti vaistų dozių ir gydymo trukmės. Stengtis vartoti antibiotikus tuo pačiu paros metu.
  • Net jei savijauta pagerėjo po kelių dienų, būtina pabaigti visą antibiotikų kursą. Tai svarbu tam, kad infekciją sukėlusios bakterijos būtų visiškai pašalintos iš organizmo.
  • Atsiradus naujų simptomų arba pastebėjus neįprastą šalutinį poveikį, svarbu nedelsiant konsultuotis su gydytoju arba vaistininku.
  • Jei sergate lėtinėmis ligomis arba turite šalutinių būklių ir reikia nuolat vartoti kitų vaistų, apie tai praneškite gydytojui ar vaistininkui – galbūt teks koreguoti medikamentų vartojimo eiliškumą.

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė