Moteris su fotoaparatu

Veikiausiai visi matę jos darytų nuotraukų, tačiau mažai kas atpažintų Annie Leibovitz veidą. Ji – garsiausia fotografė pasaulyje, įamžinusi žymiausius pramogų pasaulio atstovus. Jos darbai papuošė įtakingiausių žurnalų viršelius. Ir nors žodžio „garsenybė“ amerikietė nemėgsta, būtent taip pati vadinama.

Ypatingi šeimos saitai

Aukšta, liesa, su kupeta netvarkingų garbanų – Annie Leibovitz niekada nemėgo stovėti prieš objektyvą. Visada geriau jautėsi būdama kitapus kadro. Santykį su fotografija veikiausiai būtų galima apibūdinti kaip meilės ir neapykantos ryšį. Juk jos pačios nuotraukų esama tiek nedaug. Net vaikystėje stengdavosi išvengti pozavimo šeimos nuotraukoms. Nežinia, ar dėl to, kad negalėjo pakęsti puošnių suknelių, kurias išrinkdavo mama, ar dėl to, jog jautėsi nejaukiai. Galbūt jau ankstyvoje vaikystėje būsima fotografė suvokė, kad nuotraukos gali apnuoginti sielą. Tai ir nuostabu, ir baugina… Anna-Lou Leibovitz gimė 1949 m. spalio 2-ąją Voterberyje, Konektikuto valstijoje. Ji buvo trečia iš šešių vaikų Marilyn Leibovitz, modernaus šokio mokytojos, ir Samo Leibovitzo, oro pajėgų pulkininko leitenanto, šeimoje. Leibovitzų šeimoje galiojo keistos taisyklės. Vaikai auklėti griežtai, tačiau tuo pat metu skatintas jų kūrybiškumas ir kritinis mąstymas. Tuo itin rūpinosi mama, kuri troško, kad atžalos matytų pasaulį ne taip, kaip nurodo socialinės normos ar istorijos vadovėliai. Kariškis tėvas vaikams skiepijo discipliną. Jie gyveno nelyginant sukarintoje stovykloje. Juk bet kurią akimirką šeimos galva galėjo būti pašauktas į tarnybą karo zonoje. Ir visa šeima tam turėjo būti pasiruošusi. Nors karo lauke nė vienas iš Leibovitzų taip ir neatsidūrė, jiems teko nuolat kraustytis iš vieno JAV miesto į kitą. Kas dvejus metus, o kartais ir dažniau Annie, jos broliai bei seserys keliaudavo vis į naują mokyklą. Tad nė vienas neturėjo draugų. Turbūt dėl to jų šešetas tapo neišskiriamas. Viename iš itin retų interviu A. Leibovitz sakė, kad brolių ir seserų ryšys jai padėjo išgyventi tamsiausius gyvenimo periodus.

Lemtingas sutapimas

Visgi palikti saugų šeimos lizdelį A. Leibovitz teko, kai 1967 m. įstojo į San Fransisko meno institutą. Iš pradžių pasirinko studijuoti tapybą, mat svajojo kurti portretus ir tam neabejotinai turėjo talentą. Vos po pusmečio pajuto, kad teptukas jos rankoje gerokai sunkesnis nei fotoaparatas. Tad pakeitė studijų kryptį. Niekada nepasakojo, kada pirmą kartą pačiupinėjo fotoaparatą. Tačiau antraisiais studijų metais jau turėjo nemenką albumą neįprastų juodai baltų nuotraukų. Anuomet buvo įprasta, kad JAV žydų diasporos jaunuoliai bent pusmetį praleidžia Izraelyje. Tuo siekta, kad jauni žydų kilmės amerikiečiai neprarastų ryšio su savo religija ir bendruomene. Annie tėvai pasirūpino, kad jauna mergina išvyktų į Izraelį. 1969 m. ji apsistojo Amiro kibuce (hebr. qibbuz – žydų savanoriška kolektyvinė gyvenvietė Izraelyje, paremta bendra turto nuosavybe, savanorišku darbu, narių lygiomis teisėmis ir pareigomis). Kapstymasis darže ir dalyvavimas pamaldose A. Leibovitz nedomino. Jai kur kas labiau rūpėjo įamžinti savanoriškuose kolūkiuose gyvenančius žmones ir neįprastą aplinką. O dar labiau troško įamžinti istoriją. Tokia proga pasitaikė, kai archeologų komanda, kurioje ji dirbo, atrado karaliaus Saliamono šventyklos liekanas. A. Leibovitz nebuvo vienintelė, įamžinusi šį svarbų atradimą. Tačiau jos nuotraukos buvo ypatingos. Būsimosios įžymybių fotografės kadrai apskriejo visą pasaulį ir atsidūrė istorijos vadovėliuose. Neišgarsėti tapo nebeįmanoma. Kai 1971 m. įgijo dailės bakalauro laipsnį, jos ankstyvieji darbai jau pelnė ne tik pripažinimą, bet ir suteikė galimybę įsidarbinti muzikos žurnale „Rolling Stone“.

Rokas ir išgarsino, ir sugniuždė

Vos tik įsidarbinusi anuomet viename įtakingiausių žurnalų įtikino redaktorių Janną Wennerį skirti itin svarbią užduotį. Jie kartu nuskrido į Niujorką kalbinti grupės „The Beatles“ legendinio lyderio Johno Lennono. A. Leibovitz užduotis buvo įamžinti J. Lennoną taip, kad nuotrauka atspindėtų tai, ką jis išgyvena iširus grupei ir pradėjęs solinę karjerą. Ir jai tai pavyko. Iš Niujorko parsivežta J. Lennono nuotrauka papuošė „Rolling Stone“ viršelį ir sulaukė palankaus kritikų įvertinimo. Tapo akivaizdu, kad Annie per fotoaparato objektyvą geba pažvelgti į žmogaus sielą. Tad nenuostabu, kad po kelerių metų tapo žurnalo vyriausiąja fotografe ir tikra įžymybe. 1975 m. roko grupė „Rolling Stones“ pakvietė A. Leibovitz įamžinti jų šešių mėnesių koncertinį turą. Ji atsidūrė roko žvaigždžių kasdienybėje ir nejučia perėmė jų gyvenimo būdą: turo metu pradėjo vartoti lengvuosius narkotikus, vėliau perėjo prie kokaino. Sklido gandai, kad fotografė užmezgė romantiškus ryšius su grupės nariais. Tačiau jie niekada nepatvirtinti. Nusikratyti rokerių meilužės etiketės jai sekėsi gerokai lengviau, nei įveikti priklausomybę nuo narkotikų. Dar iki susidūrimo su narkotikais buvo tyli, uždara ir keistoka. Vėliau tapo dar uždaresnė. Tačiau šis uždarumas netrukdė dirbti. 1983 m. A. Leibovitz surengė pirmąją didelę parodą. Po to išleido knygą „Annie Leibovitz: Photographs“. Šioje knygoje suguldyta jos darbų istorija ir įspūdingiausi kadrai, kuriuose žymūs žmonės demonstruoja tokias emocijas, kurių kiti fotografai nesugebėtų atskleisti. Tarp garsiausių nuotraukų – nuogas J. Lennonas, apkabinęs apsirengusią Yoko Ono, rožių lovoje gulinti aktorė Bette Midler ir mėlynai nudažyti „Blues Brothers“ grupės nariai.

Aukšti pasiekimai ir problemos

1983 m., ilgiau nei dešimtmetį fotografavusi tokias rokenrolo legendas kaip J. Lennonas, Bobas Dylanas, Stevie Wonderis, Bruce‘as Springsteenas, paliko „Rolling Stone“ ir pradėjo bendradarbiauti su „Vanity Fair“. Šis žingsnis suteikė galimybę fotografuoti ne tik muzikos pasaulio žvaigždes – prieš objektyvą atsidūrė Dalai Lama, Vaclavas Havelas ir Donaldas Trumpas. Tai, kad jai pozavo politikai ir verslininkai, nesumenkino meno vertės. Netgi atvirkščiai. Amerikos žurnalų fotografų draugija 1984 m. išrinko ją Metų fotografe. A. Leibovitz turėjo galimybę asmeninėse fotosesijose įamžinti kone visas pasaulio garsenybes, tarp kurių – Didžiosios Britanijos karalienė Elžbieta II, paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, JAV prezidento Barako Obamos žmona Michelle, legendinės aktorės Catherine Deneuve, Meryl Streep, Judy Dench, Helen Mirren. 1991 m. tapo antrąja gyva fotografe, kurios darbai pristatyti parodoje Nacionalinėje portretų galerijoje. A. Leibovitz galėjo fotografuoti bet ką – rezultatas visada būdavo stulbinantis. Ji sukūrė pasaulio futbolo čempionato plakatus ir daugybę ikoniškomis tapusių reklamų. Taip pat garsioji fotografė įamžino dizainerio Karlo Lagerfeldo modelius. Ši nuotrauka papuošė 2023 m. „Vogue“ žurnalo viršelį ir žaibiškai išpopuliarėjo soc. tinkluose. A. Leibovitz talentas nepaneigiamas. Visgi didelį talentą visada lydi problemos. Kelis dešimtmečius ją pačią persekiojo paparaciai. Fotografė aršiai kritikuota, kad per stipriai retušuoja savo darbus, o žmonės kartais atrodo neatpažįstami. Nors visuomet atrodė itin kukli, du kartus teko skelbti bankrotą, nes milžiniškus honorarus tiesiog iššvaistė.

Trumpai

• Niekada nebuvo ištekėjusi, bet turi tris dukras. Jas pagimdė pakaitinės motinos.
• Fotografė puoselėjo ilgalaikį romantišką ryšį su rašytoja Susan Sontag. Po mylimosios mirties 2004 m. daugiau neužmezgė santykių.
• 76-erių menininkė vis dar dirba, rengia parodas, skaito paskaitas ir fotografuoja madą.

Autorė Eglė Stratkauskaitė