Automobiliai, kuriems nereikia vairuotojų. Spausdinti širdies audiniai. Sintetinė telepatija, kai technologinius prietaisus (o gal ir ne tik?) galėsime valdyti mintimis. Futuristiniai tualetai, kurie automatiškai ištiria šlapimo cheminę sudėtį ir diagnozuoja ligas. Sunku įsivaizduoti, kad visa tai įvyks labai netolimoje ateityje. Jei taip ir įvyks, jau dabar galime pradėti kurti odes, šlovinančias žmogaus protą ir galimybes.

 

Tai, kad šios technologijos jau nebebus vien tik mokslinė fantastika, yra tvirtai įsitikinęs žymus fizikas, futurologas, bestselerių autorius ir televizijos laidų dalyvis Mičio Kaku.

 

„Ateityje net tapetai bus išmanūs“, – įvairiose konferencijose pranašauja futurologas. Žmonės savo gyvenamojo būsto sienas apklijuos kompiuterizuotu, išmaniu popieriumi. Šie tapetai padės prisijungti prie skaitmeninių įrenginių bet kuriuo paros metu, taip pat sunegalavus išsikviesti „daktarą robotą“. Asmeniniai, skaitmeniniai gydytojai perims dalį žmonių gydytojų darbo, todėl sumažės sveikatos apsaugos kainos.

 

Akademiniame pasaulyje Mičio Kaku žinomas, kaip mokslininkas, tyrinėjantis sudėtingą stygų teoriją apie materijos sandarą. Plačiajai visuomenei jis žinomas kaip aktyvus mokslo populiarintojas. Teorinės fizikos profesorius filmavosi „Discovery“ ir „BBC“ laidose, vedė radijo laidą ir parašė dvi, bestseleriais tapusias, knygas apie fiziką.

 

Praėjusių amžių išradimai (tarp jų knygos ir elektros lemputės) iš pradžių taip pat buvo prestižinės prekės, tačiau ilgainiui tapo prieinamos visiems pasaulio gyventojams. Pavyzdžiui, knygų kadaise buvo labai nedaug. Mokslininkai dalinosi vos vienu egzemplioriumi. Atradus spausdinimą, kopijas padaryti nebebuvo taip sudėtinga. Nuo tada net ir vidutines pajamas gaunantis žmogus galėjo sukaupti asmeninę biblioteką iš šimtų įvairiausių tekstų.

 

Skaitmenizacija buvo dar vienas žingsnis į priekį. Mičio Kaku teigia, jei 1940 metais Adolfas Hitleris būtų turėjęs mikroschemą, pasaulis šiandien kalbėtų ne angliškai, o vokiškai.

 

„1969 metais išsiuntėme du žmones į Mėnulį. Tačiau tuo metu jie naudojo 64k procesorius. Šiuolaikinis mobilusis telefonas turi daugiau skaitmeninės galios nei visi 1969-ųjų „NASA“ kompiuteriai“, – kalbėjo fizikas. „Nepriverstumėte manęs lipti į tas raketas, skrendančias į Mėnulį. Tai siaura skardinė, kurią palaiko mobilusis ryšys!“, – mėgsta pajuokauti mokslininkas.

 

Pirmiausiai muzika buvo paversta skaitmeniniu formatu. Kinas ir žiniasklaida dabar yra pereinamajame laikotarpyje. Paskui ateis metas medicinai, išsilavinimui ir transportui. Visuotinė kompiuterizacija neaplenks nė vieno mūsų gyvenimo aspekto. M. Kaku manymu, masinės gamybos laikai jau baigiasi ir prasideda naujieji, masinio pritaikymo asmeniniams poreikiams laikai.

 

Pirkėjai parduotuvėje radę patinkantį, tačiau netinkamo dydžio drabužį, galės užsisakyti idealiai tinkančią kopiją, susimokėję kredite kortele, kurioje bus saugoma informacija apie kūno matmenis. Gydytojai naudos trijų dimensijų spausdintuvus, kad pagamintų naują širdį ar kitą organą pacientui. Susirgę vaikai į mokyklą nusiųs surogatinius robotus. Taigi ateityje bėgti iš pamokų bus neįmanoma.

 

Kompiuterinės programos bus plačiai paplitusios kasdieniniame gyvenime. Jų bus visur, kur tik įmanoma ir neįmanoma įsivaizduoti. Mes negalvosime ir nekalbėsime apie tai, nors tai bus mūsų automobiliuose, sienose ir net akyse. Aukštų technologijų akiniai ir lęšiai akių tinklainėse rodys naudingą informaciją.

 

Visa tai jau vyksta. „Google“ jau sukūrė kompiuterizuotus, išmaniuosius akinius. Japonų robotai jau gali gaminti maistą ir groti trimitu. Mokslininkai jau net išaugino dirbtines pūsles. Automobilių, kuriems nereikia vairuotojų, prototipai jau egzistuoja. Kasmet mes vis labiau priartėjame prie Mičio Kaku prognozuojamos ateities…