Auginantys šunis neretai pasiklysta informacijos labirintuose: gausybė patarimų, nurodymų bei nuogirdų išties gali suklaidinti. Atkirti kur mitas, o kur tiesa, padės „K-9 GROUP“ instruktorė Meilė Gustaitytė.

 

sunys

Jeigu šuo jau senas, išmokyti jį naujų komandų – beviltiška.

 

Netiesa, šuo kaip ir žmogus gali mokytis iki pat gilios senatvės, tik be jokios abejonės, išmokti naują komandą užtrunka žymiai ilgiau nei jaunam šuneliui.

 

Kuo trumpesnis šuns kalis, tuo jis mažiau šeriasi.

 

Tiesa, kad tiek trumpas, tiek ilgas šuns kailis šeriasi. Sveiko šuns trumpesnio kailio iškrintančių plaukų kiekis yra kiek mažesnis nei ilgų, todėl šunelį lengviau prižiūrėti. Jei šuns organizmas yra sutrikęs, jis ligotas ar nėra pritaikyta tinkama mityba, trumpas kailis gali kristi greičiau nei įprastai.

 

Jei šuniui nepavyksta įvykdyti komandos per kelis kartus – daugiau stengtis neverta.

 

Netiesa. Šuns dresūrą galima lyginti su naujos kalbos mokymųsi – kaip ir naujam žodžiui ar sakiniui įsiminti, tiek naujai komandai išmokti reikia laiko bei pastangų, todėl stengtis tikrai verta.

 

Skatinat šunis skanėstai, su jais lengviau „susitarti“.

 

Daugeliui šunų skanėstas yra puikus paskatinimo būdas, bet tai galima pritaikyti ne visoms veislėms. Tarkim, belgų aviganiai daug mieliau iškeistų skanėstą į mylimą kamuoliuką ar vilkstį. Todėl svarbu pažinti kiekvieną šunelį bei išsiaiškinti su kokia priemone jis lengviau dirba.

 

Neverta įsigyti/priglausti senesnio šuns, nes jis niekada nebus tikrojo ryšio su šeimininku.

 

Visuomenėje susiformavęs mitas, kad priglaudus senesnio amžiaus šunelį bus neįmanoma su juo sutarti. Tai yra tiesa sąlyginai – jei šeimininkas įsigijęs/priglaudęs senesnio amžiaus šunelį, skirs jam pakankamai dėmesnio bei meilės, jis bus dar ištikimesnis draugas nei jaunas šunelis.

 

Šunys ėda žolę, kai jie serga.

 

Netiesa, šunims kaip ir katėms kartais patinka pakrimsti žolės, tam, kad išsivalytų virškinamąjį traktą, nes to reikalauja pats organizmas.

 

Šunys neskiria spalvų.

 

Mokslininkai nuo senų laikų tyrinėja kiek spalvų skiria šuo. Prieita išvados, jog jie tikrai skiria spalvas, tik ne visas. Naujausiais atliktais tyrimais nustatyta, jog šunys geriausiai skiria geltonus bei mėlynus atspalvius. Kiti sako, jog šiek tiek raudonų bei žalsvų.

 

Dar kiti mokslininkų tymai parodė, kad daugelis gyvūnų gali matyti ultravioletines spalvas. Tokių spalvų atskirti žmogaus akis negali, tad pasaulis kurį mato šuo ar katė atrodo kardinaliai kitoks nei mums.

 

Jei šuo vizgina uodegą – jis laimingas.

 

Dažniausiai jei šuo vizginą uodegą – jis laimingas, patenkintas savimi bei esama situacija, bet kartais būna, kad šuo vizgina uodegą, kai jam tikrai labai skauda – avarijos atveju ir pan. Tik be abejo, skiriasi uodegos vizginimo tempas, bei dažniausiai tai daroma ne su visa uodega, o tik uodegos galiuku. Taip pat vizginama uodega gali signalizuoti apie būsimą ataką.

Jei nosis sausa – šuo serga.

 

Tikrai taip. Tikrai sveiko šuns nosis visuomet turi būti drėgna – tai rodo, jog jo kūno temperatūra yra tokia, kokia ir turėtų būti. Jei palietus jaučiama, kad šuns nosis išsausėjusi, tai gali būti ženklas, kad šunelis turi temperatūros bei serga.

 

Kuo didesnis šuo – tuo jis pavojingesnis ir agresyvesnis.

 

Netiesa, šuns dydis nepriklauso nuo jo agresyvumo. Pavojingumas bei agresyvumas priklauso nuo genetikos, charakterio bei auklėjimo.

Šuo ir katė – mirtini priešai.

 

Jei šeimininkai įsigyja šunį bei katę, nuo mažens juos augina kartu, ilgainiui jie tampa geriausiais draugais – kartu miega, saugo vienas kitą. Yra pasitaikę atvejų, kad net ir dalinasi vienu dubenėliu. Be abejo, katės yra tie gyvūnai, kuriems patinka testuoti šuns kantrybę.

 

Maistas nuo žmonių stalo šuniui nekenkia.

 

Maistas nuo stalo nekenkia, jei jo duodama atsakingai – vieną ar du kartus per savaitę po mažą gabaliuką, bet ne daugiau. Kitais atvejais, gali išsivystyti žarnyno ligos ir t.t.

 

Jei šuo atlieka gamtinius reiklaus namie – jis už kažką keršija šeimininkui.

 

Tai gali būti tiesa. Kitais atvejais, gamtinių reikalų atlikimas namuose- neteisingos priežiūros, auklėjimo ar sveikatos sutrikimų pasekmė.

 

Smurtą patyręs šuo, niekada nebepasitikės žmogumi.

 

Tai priklauso nuo smurto kiekio bei šuns charakterio. Vieniems šunims smurtas gali likti neatstatomas procesas, kitiems – neteikti didelės reikšmės. Pasitikėjimas žmonėmis per laiką gali būti atstatytas, tik tam reiktų nemažai pastangų.

 

Dažnas maudymas, kenkia šuns kailiui.

 

Jei maudoma su gerais šampūnais, tai kailiui nekenkia. Tik kyla klausimas – kam to reikia? Be abejonės, jei šunelis namo pareina purvinas, maudynės nepakenks. Taip pat reiktų atkreipti dėmesį į šuns kailio kvapą bei šėrimąsi.

 

Žiemą šuniui šalta, todėl jam būtina apranga.

 

Kiekvieno šuns kailis, turi keletą sluoksnių, todėl jis nėra toks plonas, kokiu žmonės jį laiko. Įdomu tai, jog jei šunelis yra trumpo kailio, jo kūno temperatūra yra aukštesnė nei ilgo kailio šuns. Gamta taip surėdė, kad šuo išliktų bei prisitaikytų prie aplinkos, todėl žiemą šunelio rengti nebūtina, dažniausiai tai yra šeimininko užgaida dėl grožio.

 

Šuo moka prisitaikyti – jam ir didžiausi karščiai nėra bėda.

 

Būtent prie karščių šuo taikosi daug sunkiau nei prie šalčio. Todėl karščiu nereiktų manipuliuoti. Jokiu būdu nepalikti šunelio mašinoje ant saulės su uždarytais langais, jei gyvena voljere – visuomet turi būti švaraus vandens ir patartina įpilti ne dubenėlį, o kibirą, nes karštą vasaros dieną, kibiras vandens gali būti išgeriamas labai greitai.

 

Faktai:

 

  • Mokslininkai nustatė, kad šunys labiau linkę bendrauti su tais, kurie jaučiasi prislėgti. Nesvarbu, ar tai šeimininkas, ar gatvės praeivis. Žmogus svetimo liūdesio dažniausiai nepastebi, o šuo iškart atkreipia dėmesį.
  • Milano universiteto (Italija) mokslininkai teigia, kad šunys ne tik stebi, bet ir vertina žmonių tarpusavio santykius. Teigiama, kad šie augintiniai geba įvertinti dosnumą. Mokslininkai nustatė, kad kuo žmogus maloniau elgiasi su kitais žmonėmis, tuo šuns reakcija į jį palankesnė.
  • Hipoalerginiai šunys atrodo kaip idealus pasirinkimas tiems, kurie nori laikyti augintinius miegamajame, tačiau teisybė yra ta, kad šunų, kurie nesišeria, nepleiskanoja ir nesukelia alergijos, nėra.
  • Šuns uoslė, priklausomai nuo jo veislės yra nuo 10 000 iki 100 000 kartų stipresnė už žmogaus.
  • Mokslininkai įrodė, kad šunys gali užuosti tokias ligas kaip plaučių ar prostatos vėžys. Ji.e nesuvokia, kad tai liga, tačiau jaučia, kad šeimininko organizme kažkas pakito.
  • 97% žmogaus ir šuns genų struktūros yra tokia pati.
  • Oficialiame JAV psichologų asociacijos pranešime teigiama, jog šunų protas neretai siekia dvejų metų vaiko.
  • Nustatyta, kad šunys turi nosies atspaudą. Kaip žmonės turi unikalius pirštų atspaudus, taip ir kiekvienas šuo turi vienintelį ir nepakartojamą nosies raštą.
  • Šuo laikomas suaugusiu nuo 1 metų. Šio amžiaus šuo fiziškai yra tiek pat subrendęs kiek ir 15 metų žmogus.