Nors katės prijaukintos prieš keliasdešimt tūkstančių metų, iki šiol yra daug neįmintų paslapčių. Kartais augintinės, interpretuojant žmogaus protu, elgiasi keistai ir ne visai prasmingai. Visgi perpratus jų kūno kalbą gyvenimas po vienu stogu tampa įdomesnis.

 

Čiulba kaip paukštelisSatisfied,British,Cat,Lies,On,A,White,Background,With,A

 

Katės medžioja tykodamos grobį ir puola iš pasalų. Mėgsta stebėti aplinką iš saugios pozicijos. Štai kodėl ant palangių galima pamatyti tiek daug kačių. Tai jų ekranas, transliuojantis gamtą. Išvydusios netoliese pritūpusį paukštį pradeda skleisti keistus garsus ir drebinti apatinį žandikaulį. Vieni šeimininkai galvoja, kad tokiu būdu augintinė reiškia nusivylimą, jog negali pasiekti grobio. Kiti teigia, jog drąsina save puolimui. Pagal kitą teoriją, esą džiaugiasi. Naujausi laukinių gyvūnų tyrimai, atlikti Amazonės miškuose, atskleidė, kad kačių šeimos atstovai kartais imituoja grobio sukeliamą triukšmą. Laukinės ilgauodegės kopijuoja beždžionių riksmus, naminės katės bando pakartoti paukštelių čiulbėjimą. Šnekučiuodamosi nori privilioti auką arčiau.

 

Minko letenėlėmis

 

Katės dievina komfortą ir suka lizdą prieš miegą. Užšokusios ant šeimininko ar minkštų patalų, pirmiau paminko paviršių priekinėmis letenėlėmis (dažniausiai murkdamos, suskleisdamos ir įtraukdamos nagus, nutaisiusios buką žvilgsį lyg transe). Paskui susisuka į kamuoliuką ir užmiega. Daugeliui žmonių atrodo, jog minkydamos augintinės purena guolį. Iš tikrųjų šis veiksmas instinktyvus, būdingas ir laukinėms katėms. Gali būti, kad gyvūnai pažymi daiktus feromonais, kurie išsiskiria iš kojų pagalvėlių odos. Katės minko, jei vieta patinka ir planuoja užsibūti, nes pakvėpinusios guolį jaučiasi ramiau. Remiantis kita versija, minkymo instinktas išliko iš mažų dienų. Kačiukai, žįsdami patelę, masažuoja motinos papilvę priekinėmis letenėlėmis ir taip skatina pieno gamybą bei išskyrimą. Suaugusios katės elgiasi panašiai, kai nori nusiraminti ir pasijusti patogiai.

 

Murkia

 

Įdomu tai, kad katės dažniau murkia nei miauksi, o tarpusavio komunikacijai pasitelkia neverbalinius signalus. Tyrimai rodo, kad prijaukinti gyvūnai pradėjo skleisti daugiau garsų, kurie padeda bendrauti su žmogumi. Natūraliai suaugusios katės miauksi tik kačiukams, tačiau tarpusavyje „nesikalba“. Murkimas skirtas sau, o ne aplinkiniams. Katės burzgimo garsus ir vibraciją skleidžia, kai yra ramios, saugios, patenkintos ir atsipalaidavusios. Paradoksas, bet murkia, kai yra įsitempusios, neramios ir susinervinusios. Tai savotiška terapija, padedanti susidoroti su stresu. Reiškia, jog glostoma katė gali murkti dėl to, kad patinka, ir dėl to, kad kenčia. Murkimo metu susidaranti vibracija ramina net žmogų. Įrodyta, kad glostant ant kelių ar krūtinės murkiančią katę normalizuojasi širdies ritmas, kraujospūdis ir hormono kortizolio lygis.

 

Slepiasi mažose talpose

 

Internete apstu filmuotos medžiagos apie tai, kaip katės slepiasi ir įstinga dėžėse, stiklainiuose ir tuščiuose akvariumuose. Rainė įsirango virtuvės ar vonios kriauklėje, dubenyje, komodos stalčiuje ar po lova. Augintinei gali būti pasiūlyta daug patogių vietų miegoti, bet išsirinks mažą ir ankštą. Šis elgesys atspindi saugumo poreikį. Katės labai atsargios ir reaguoja į dirgiklius. Nemėgsta, jei kas nors trikdo miegą. Daugelis ilgauodegių renkasi vietas, apsaugotas sienele bent iš dviejų pusių, pavyzdžiui, įsitaiso pasnausti sofos kampe. Maža erdvė, tokia kaip dėžė, atrodo apsaugota maksimaliai iš visų pusių. Pastebėjus tokį gyvūno pomėgį, reikėtų suteikti jam pramogų ir retkarčiais pasiūlyti pasislėpti. Kartoninė dėžė – puikus laikinas namelis, kurio sienas galima padraskyti.

 

Atneša grobį

 

Katės, nors ir prijaukintos bei sočiai gyvenančios žmonių namuose, išsaugojo instinktą medžioti. Sugavusios paukštį, graužiką, driežą, neša grobį į saugią vietą, dažniausiai prie gimtojo slenksčio. Šis elgesys varo šeimininkus iš proto. Net jei (ne)gyva auka pateikiama kaip dovana, nepriimtina, jog augintinis, iš pažiūros meilus ir pūkuotas, žudo ne dėl alkio, o iš malonumo. Remiantis viena teorija, katės neša sumedžiotą grobį šeimininkams, nes moko juos išgyventi. Augintinės globoja šeimininkus ir rūpinasi lyg mažais kačiukais. Motina katė taip pat neša grobį į lizdą, moko mažylius, kad jie įgytų įgūdžių, kaip susirasti maisto. Dar viena teorija aiškina, kad gyvūnai nori pasirodyti naudingi ir sulaukti pagyrimo. Katės prijaukintos dėl praktinių priežasčių – naikino graužikus grūdų ir kito maisto sandėliuose. Iki šių dienų rainės neša grobį, kad įrodytų, jog nesėdi dykai.

 

Trinasi į žmogų

 

Gyvūnai pasižymi nepriklausomu charakteriu ir vertina vienatvę. Ateina pabendrauti tada, kada nori patys, o ne šeimininkas. Jei katė pasitinka žmogų iškelta uodega, pribėga, trinasi, glaustosi ir murkia, dar nereiškia, jog pasiilgo ir rodo meilę. Tai ne prieraišumo ženklas, ne prašymas paglostyti ar paimti ant rankų. Tai savanaudiškas poelgis, kuris reiškia, jog augintinis pažymi objektą ir jį tarsi pasisavina. Laukinėms ir naminėms katėms būdinga žymėti teritoriją savo kvapu. Ant galvos ties skruostais, lūpų kampučiais, ant kūno yra liaukučių, kurios išskiria sekretą. Trindamosi į daiktus ir žmones pažymi bei pareiškia gentainiams, jog šis objektas yra užimtas. Katės labiausiai mėgsta trintis į batus, pirkinių krepšius, darbinius rūbus, žemėtus šakniavaisius, kurie kvepia lauku. Niekada iš namų neišeinančios katės ženklina liaukų sekretu baldus. Norint, kad negadintų interjero nagais, svarbu įrengti specialų stovą-draskyklę.

 

Nesinaudoja kraiko dėžute

 

Katės – gyvūnai, kurie iš prigimties tvarkingi ir švarūs. Jei augintinė šlapinasi ar tuštinasi ne vietoje, nereiškia, jog yra įžeista, įskaudinta ir kerštauja. O tai plačiai paplitęs įsitikinimas. Nekastruoti katinai žymi teritoriją, t. y. namus, šlapimu, kad atbaidytų konkurentus ir priviliotų pateles. Augintinis gali pasišlapinti iš streso ir baimės. Dažnai žymi daiktus žmogaus, kuris išgąsdino ar nuskriaudė. Katės atsisako naudotis savo tualetu, jei kraikas suterštas, jo yra per mažai arba daug, netinka tipas (sušokantis, kristalinis ir pan.) ar vieta, kur stovi dėžutė. Žvelgiant iš žmogaus pozicijos, atrodo, jog bloga yra katė, kuri teršia. Visgi augintinė nori pasakyti, kad kraikas neatitinka jos standartų. Gyvūnas su malonumu naudotųsi dėžute, jei tik šeimininkas atsižvelgtų į jo poreikius. Jei katė iš viso nustoja šlapintis ir tuštintis, svarbu reaguoti, nes tai gali būti sunkių, gyvybei pavojingų ligų požymis.

 

Rodo pilvą

 

Dažnam pažįstamas scenarijus: katė patenkinta voliojasi ant nugaros, rodo pilvuką, bet vos tik žmogus ištiesia ranką norėdamas pakasyti, pašoka, kerta nagais ir net kanda. Tai natūrali gyvūno reakcija į savo saugumą. Atsižvelgiant į laukinio medžiotojo prigimtį, katės vengia atidengti pažeidžiamas vietas, kuriose yra gyvybiškai svarbūs organai. Jos saugo gerklę ir pilvą. Elgesys, kai katė voliojasi ant nugaros, rodo, jog gyvūnas visiškai pasitiki žmogumi, tačiau tokia kūno padėtis nereiškia kvietimo glostyti. Augintinė parodydama agresyvumą nustato ribas ir tarsi sako, kad šeimininkas gali tik žiūrėti, bet ne liesti. Žinoma, ši taisyklė tinka ne visoms katėms. Yra tokių, kurioms patinka pilvuko masažas. Elgesys priklauso nuo gyvūno ankstesnės patirties ir charakterio. Katės, kaip žmonės, gali būti ekstravertės ir introvertės.

 

Mėto daiktus

 

Dar viena kačių savybė, tapusi internetiniu pokštu, – pomėgis priekine letenėle nustumti daiktus nuo stalo, lentynos ir kitų paviršių. Tai gali būti tušinukas, teniso kamuoliukas, vaistų pakuotė, gėlės vazonas, telefonas, popierinių nosinių pakelis… Kates masina bet kokie lengvi daiktai. Yra daugybė teorijų, aiškinančių tokį elgesį. Vieni zoologai teigia, kad augintiniai nuobodžiauja, todėl linksminasi. Kiti sako, jog elgesys atkreipia žmonių dėmesį. Iš tikrųjų su kate galima žaisti, nes ji mes daiktą tiek kartų, kiek jis bus pakeltas ir pastatytas ant stalo. Ilgauodegės iš prigimties smalsios. Nors šunys tyrinėja aplinką per uoslę ir snukiu, katės naudojasi priekinėmis letenėlėmis. Jos taip pat reaguoja į rezultatą. Jei daiktas nukrenta ir nurieda, prabunda medžioklės instinktas. Augintinis pradeda persekioti judantį grobį. Katės moka žaisti savarankiškai, todėl sugalvoja pramogų.

 

Atsuka uodegą

 

Katė, rodanti savo išangę, yra mažiausiai žavus vaizdas, kurį tikisi pamatyti šeimininkas. Tačiau augintinės taip glumina labai dažnai ir pačiose netinkamiausiose situacijose. Katė gali pribėgti prie gulinčio žmogaus, pasiglaustyti, pamurkti, o paskui atsukti į veidą uodegą. Atrodo, gyvūnas parodė iniciatyvą, paprašė dėmesio ir švelnumo, tačiau vėliau, užuot išlaikęs akių kontaktą, nusisuko. Tai grubu ir nemandagu! Tik ne katėms. Jų pasaulį valdo kvapai. Gyvūnai pažįsta aplinką ir vienas kitą per kvapus. Augintinė, atsukdama žmogui išangę, parodo pasitikėjimą. Ji žino, kad nebus užpulta iš nugaros ir nereikia gintis. Aukštai iškelta uodega rodo taikius ketinimus ir pasveikinimą. O vėliau augintinė atsuka savo anusą siūlydama pratęsti artimą draugystę. Katės bendrauja su žmonėmis kaip su gentainiais.

 

Laksto be priežasties

 

Kačių elgesys gali būti neprognozuojamas. Vieną akimirką tyliai snaudžia savo guolyje, o kitą – lekia po namus kojomis neliesdama žemės. Skuodžia su tokia energija, lyg persekiotų nematomą grobį. Šeimininkai vadina dūkimo priepuolius apsėdimu ar pamišimu. Jis būdingas beveik visoms katėms, nepaisant amžiaus. Ilgauodegės – naktiniai gyvūnai, todėl sportuoja sutemus, kai miega žmonės. Manoma, kad augintiniai, ypač tie, kurie niekada neišeina į lauką, tokiu būdu atsikrato energijos pertekliaus, sukaupto dienos miego metu. Pagal kitą teoriją, gyvūnus kankina nuobodulys, todėl pradeda dūkti – dideliu greičiu šokinėja nuo baldų ant grindų ir atvirkščiai, lekia iš vieno kambario į kitą. Aktyvus seansas dažnai prasideda pasinaudojus kraiko dėžute. Ištuštėjus žarnynui ir šlapimo pūslei, katė pasijunta lengvesnė, energingesnė ir pasileidžia bėgti.

 

Autorius Jurgita Ramanauskienė