Medikai sako, kad pavasarį, kuris jau čia pat, geležies trūkumas, įprastai sukeliantis mažakraujystę, nustatomas dažniau nei kitais metų laikais. Ir tam yra ne viena priežastis. Su nemaloniais simptomais gali susidurti netinkamai besimaitinantys, išvarginti lėtinių ar peršalimo ligų. Pastebima, kad dažniau silpnumu, vangumu, išblyškusia oda bei kitais pirminiais mažakraujystės požymiais skundžiasi ir persirgusieji COVID-19. Tad laukiant, kol prabus gamta, pravartu atlikti ne tik kraujo tyrimus, bet ir organizmą papildyti gyvybiškai svarbiomis medžiagomis.

 

Plati rizikos grupėshutterstock_580243087

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad, PSO duomenimis, apie 30 % planetos gyventojų serga anemija (mažakraujyste). Lietuvoje ši liga kasmet nustatoma maždaug 30 000 gyventojų, daugiausia vaikų. Net 80–90 % jų susiduria su padidėjusia šios ligos rizika, nes stokoja geležies. Lietuvoje anemija taip pat serga 32–34 % vaisingo amžiaus moterų, tarp paauglių šis procentas gali būti dar didesnis. Deja, mažakraujystė ne visada pastebima laiku ir tai ilgainiui gali sukelti kitų sveikatos sutrikimų. Sergant šia liga sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų – ir jų pigmento hemoglobino. Kai kaulų čiulpuose pagaminama per mažai eritrocitų, sutrinka viso organizmo pusiausvyra. Eritrocitai normaliai funkcionuoja apie 4 mėnesius. Tuomet organizmas jų turi pagaminti iš naujo. Ir tam reikia daug medžiagų. Svarbiausios jų yra vitaminas B12, geležis ir folio rūgštis. Kai stokojama vadinamųjų statybinių medžiagų, prasideda skysčių tūrio organizme padidėjimas, kraujas tarsi prasiskiedžia, o eritrocitai greičiau yra. Štai hemoglobinas žmogui būtinas, nes būtent jis neša deguonį į audinius. Tam tikras kiekis hemoglobino labai svarbus ir tam, kad organizmas galėtų normaliai funkcionuoti bei vyktų medžiagų apykaitos procesai. Normalus sveiko žmogaus hemoglobino kiekis turėtų būti apie 120–160 g/l. Kai šis rodiklis mažesnis, patiriama daug nemalonių simptomų.

 

Nerimą keliantys simptomai

 

Pirmiausia mažakraujystė pasireiškia bendru silpnumu ir greitu nuovargiu, sumažėja fizinė galia ir ištvermė, vaikams gali prasidėti naktinis šlapinimasis. Trūkstant geležies oda tampa plona, sausa, gali atsirasti skausmingų trūkių. Plaukai auga lėčiau, plonėja, netenka blizgesio, tampa sausi, ima lūžinėti. Klasikiniai, nors ir neįprasti, požymiai – savotiški skonio pokyčiai (noras valgyti molį, kreidą, krakmolą), pasikeitusi reakcija į kai kuriuos kvapus. Ligos pradžioje simptomai neryškūs. Vėliau pastebima, kad mankštinantis ar tiesiog einant pradeda trūkti oro, atsiranda nemalonių pojūčių lipant laiptais ar dirbant sunkesnį fizinį darbą. Itin ryškiai tokius simptomus jaučia žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis. Dėl organizmo pastangų deramu kiekiu aprūpinti deguonimi gyvybiškai svarbius organus (smegenis, širdį, kepenis) pradeda greičiau ir stipriau plakti širdis, todėl atsiranda ne tik nemalonūs pojūčiai krūtinėje, bet ir ūžimas ausyse. Ligai sunkėjant, šie simptomai stiprėja, atsiranda galvos svaigulys, ypač ryškus, kai staigiai keliamasi iš gulimos padėties ar pasilenkus pakeliama galva. Vėliau dėl deguonies stygiaus smegenyse tampa sunku susikaupti ir dirbti protinį darbą. Ilgainiui sumažėja arterinis kraujospūdis, pulsas tampa „siūliškas“, kartais prasideda nevalingas tuštinimasis ir žiovulys, pritemsta ar visiškai prarandama sąmonė.

 

Ne vien geležies stoka

 

Negydoma mažakraujystė gresia visišku organizmo išsekimu. Jei nustatomas mažesnis nei 80 g/l hemoglobino kiekis, pacientui nedelsiant atliekamas kraujo perpylimas. Visgi tai kraštutiniai ir ne itin dažni atvejai. Su tokia drastiška mažakraujystės forma susiduriama, kai dėl virškinimo trakto ligų organizmas negali įsisavinti reikalingų medžiagų arba netenkama itin daug kraujo susižeidus. Paprastai mažakraujystė gydoma nesudėtingai, tačiau šis procesas trunka ilgai. Ir jis prasideda nuo konkrečių ją sukėlusių priežasčių nustatymo. Mat, atsižvelgiant į tai, kas sukėlė mažakraujystę, priklauso ir gydymo strategija. Įprasta manyti, kad mažakraujystė išsivysto išskirtinai tik dėl geležies stokos. Visgi yra atvejų, kai net valgant šio mikroelemento gausių produktų ar vartojant papildų šios ligos įveikti nepavyksta. Tuomet tiriama, ar netrūksta vitamino B12 ir folio rūgšties. Su vitamino B12 stokos sukelta mažakraujyste dažniau susiduria vyresnio amžiaus asmenys (60–70 m.) ir jaunos moterys. Ypač nėštumo bei laktacijos laikotarpiais arba esant itin gausioms menstruacijoms. Folio rūgšties anemijos sukeltos anemijos rizika didėja vartojant daug alkoholio ar narkotinių medžiagų. Kartais šios medžiagos įsisavinimą sutrikdo vaistai. Folio rūgšties dažniau trūksta ir vyresniems žmonėms, kurių mityba nėra visavertė. Geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties sukelta mažakraujystė gydoma keičiant mitybą ir vartojant trūkstamų medžiagų maisto papildų. Paprastai deficitas panaikinamas po 4–6 mėn.

 

Geležies trūkumo sukeltai mažakraujystės profilaktikai:

 
  •  Rekomenduojamas profilaktinis geležies iš maisto produktų paros kiekis – 15 mg moterims ir 10 mg vyrams.
  •  Geležis, gaunama iš maisto, yra dviejų formų: hemo ir nehemo. Pagrindiniai hemo geležies šaltiniai yra hemoglobinas ir mioglobinas iš mėsos, paukštienos ir žuvies, o nehemo geležis gaunama iš javų, ankštinių augalų, vaisių ir daržovių.
  •  Hemogeležis labiau biologiškai prieinama (15–35 %), o nehemogeležies absorbcija daug mažesnė (2–20 %). Tačiau šios kiekis maiste daug kartų didesnis nei hemo geležies daugumoje produktų.
  •  Geležies biologinis prieinamumas gali būti padidintas tokiais būdais, kaip daiginimas ir fermentacija, kurie skatina fermentinę fitino rūgšties hidrolizę grūduose ir ankštiniuose augaluose, padidindami endogeninių arba egzogeninių fitazės fermentų aktyvumą. Gerinant geležies (ir cinko) biologinį prieinamumą, sėkmingai panaudota terminis apdorojimas, mirkymas ir malimas, siekiant sumažinti fitino rūgšties kiekį augaliniuose produktuose.
  •  Maistas ir gėrimai, kurių sudėtyje yra vitamino C, ypač svarbūs, nes padeda organizmui įsisavinti geležį.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė