Lytinio švietimo stoka mokymo įstaigose ir šeimose lemia ankstyvus lytinius santykius, nepageidaujamus nėštumus, abortus bei lytiniu keliu plintančias ligas. Kad to pavyktų išvengti, gimdytojai turi atvirai kalbėtis su atžalomis lytiškumo klausimais, nevengti atsakyti į rūpimus klausimus arba pasirūpinti, kad tai padarytų specialistas.

 

lytinis svietimas

Kada tinkamiausias metas apie tai prabilti?

 

Kada reikėtų pradėti kalbėti intymiomis temomis su vaiku, pasakyti sunku, nes kiekvienas jų individualus. Pasak psichologų, lytinis švietimas turi prasidėti nuo mažų dienų. Tėvai turi paaiškinti mažyliui, kuo berniukas skiriasi nuo mergaitės, pamokyti, kad nevalia demonstruoti nuogumo prie kitų ir pan. Sulaukę trejų metų vaikai dažniausiai klausinėja – iš kur aš atsiradau? Istorijos apie gandrus, kopūstus ir vaikų parduotuves nėra tinkamiausias atsakymas. Po keleto metų sužinoję tiesą, vaikai gali imti nepasitikėti tėvais, mat šie jiems melavo. Geriausia mažyliui paaiškinti, kad vaikai atsiranda iš didelės tėvelių meilės, mamos pilvelio, vengiant pasakojimų apie lytinį aktą, gimdymo skausmus ir pan. Svarbu, kad teikiamos žinios atitiktų vaiko amžių. Taip pat būtina skatinti vaikus atvirai klausti to, kas juos domina, ir jokiu būdu nesijuokti, jeigu jiems rūpimas klausimas atrodo „ne pagal amžių“.

 

Dešimtmečių ir vyresnių paauglių lytinis švietimas

 

Maždaug 10 metų sulaukusiems vaikams tėvai turėtų papasakoti apie lytinį brendimą, būsimus fiziologinius pokyčius organizme ir pan. Tokio amžiaus mergaitės jau turi žinoti apie mėnesines, higienos taisykles tomis dienomis ir priemones, tinkamas joms naudoti. Berniukams reikėtų paaiškinti, kad miego metu įvykusi ejakuliacija nereiškia, jog jis prisišlapino į lovą arba kad su juo atsitiko kas nors blogo. Jie turi žinoti apie varpos sustandėjimą, priežastis, kodėl taip atsitinka, suprasti, kad tame nėra nieko gėdingo. Dvylikamečiams jau reikėtų suteikti žinių apie lytinį gyvenimą ir lytiniu keliu plintančias ligas. Gimdytojai neturėtų sutrikti kalbėdami lytiškumo klausimais ir bandyti išsisukinėti nuo atsakymų – jų pareiga suteikti tikslią informaciją savo vaikams. Anot psichologų, geriausia, kad su mergaite kalbėtųsi mama, o su berniuku – tėtis.

 

Kaip tai atrodo paauglių akimis?

 

Negaudami pakankamai žinių apie lytinį gyvenimą, paaugliai neretai susikuria savo stereotipus. Pasitaiko ne viena paauglė, nežinanti, ką daryti prasidėjus pirmosioms mėnesinėms, o kai kurioms jų menstruacijų kraujas asocijuojasi su mirtimi. Kitas įsitikinimas – kad per pirmuosius lytinius santykius arba 2–3 kartus iš eilės santykiaujant pastoti neįmanoma. Pastoti „neįmanoma“ mylintis vandenyje, po pirties ir t. t. Taip pat yra sukurta daug „veiksmingų“ apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo būdų, kurių rezultatas – augantis pilvukas ir ankstyva motinystė / tėvystė… Dauguma paauglių mano, kad dviejų prezervatyvų naudojimas mylintis – dviguba apsauga. Tačiau tiesa ta, kad dviejų prezervatyvų trintis kaip tik gali sukelti jų plyšimą. Neturėdami pakankamai informacijos apie lytiniu keliu plintančias ligas, paaugliai besąlygiškai pasitiki savo partneriais manydami, kad mylimas žmogus negali būti ligų nešiotojas. Norint išvengti šių nesusipratimų, reikia skatinti paauglius tuo domėtis. Nustatyta, kad pagrindinę informaciją apie lytinius santykius, kontracepciją ir lytiškai plintančias ligas paaugliai sužino iš masinių informacijos priemonių: interneto, televizijos ir žurnalų. Antroje vietoje – tėvų suteikiama informacija, trečioje – ginekologų ir kitų specialistų.

 

Saugūs lytiniai santykiai

 

Dauguma tėvų mano, kad ankstyvas lytinis švietimas skatina ankstyvus lytinius santykius, tačiau statistika byloja ką kita. Aiški ir tiksli informacija apie lytinį gyvenimą didina kontraceptinių priemonių tarp paauglių naudojimą, mažina lytinių partnerių skaičių, gerina sergamumo lytiškai plintančių ligų statistiką. Nežinojimas skatina praktiškai tai išbandyti, o žinios ir supratimas apie pasekmes verčia elgtis atsakingiau bei labiau apgalvotai. Kiekvienas paauglys turi žinoti, kad mylintis apsisaugojimo priemonės yra būtinos, ir nesvarbu, ar tai pirmieji lytiniai santykiai, ar ne, mylimas partneris ar atsitiktinis…

 

Pasaulinė kontracepcijos diena

 

Nuo 2007 m. rugsėjo 26 d. kasmet minima pasaulinė kontracepcijos diena. 1968 m. Jungtinės Tautos paskelbė teisę į kontracepciją planuojant šeimą. Visame pasaulyje šią dieną organizuojami įvairūs šviečiamieji renginiai mokyklose, universitetuose, lytinio švietimo temomis kalbama per radijo stotis, televizijos laidas, vykdomos įvairios reklaminės akcijos naktiniuose klubuose ir pan. Ši diena buvo paskelbta siekiant sumažinti neplanuotų nėštumų skaičių ir atkreipti dėmesį į lytinio ugdymo svarbą mokyklose bei šeimose.

 

Bažnyčios nuomonė

 

Pasak Lietuvos katalikų bažnyčios atstovų, lytinis švietimas yra susijęs ne su siekiu ugdyti paauglius, o norint, kad suklestėtų kontraceptinių priemonių prekyba. Jų nuomone, lytinis švietimas yra glaudžiai susijęs su socialine rinkodara, kurios dėka formuojamas norimas vartotojų elgesys.

 

Faktai ir įdomybės

 

  • Statistikos duomenimis, per pirmuosius lytinius santykius paaugliai dažniausiai nesisaugo.
  • Apie 53 % Lietuvos jaunimo mano, kad nutrauktas lytinis aktas yra saugus apsisaugojimo nuo nėštumo būdas.
  • Nustatyta, kad vidutinis amžius, kada Lietuvos paaugliai patiria pirmuosius lytinius santykius – 13–15 metų.
  • Ankstyvieji lytiniai santykiai dažniausiai įvyksta apsvaigus nuo alkoholio ir narkotikų.
  • Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kasmet mūsų šalyje atliekama apie 10 000 abortų.
  • Pagal statistiką, kiekvienais metais pasaulyje neplanuotai pastoja apie 80 mln. moterų. Daugiau nei pusė jų nutraukia nėštumą.
  • Atlikti tyrimai rodo, kad šeimose, kuriose tėvai skyrė pakankamai dėmesio vaikų lytiniam švietimui, lytinius santykius jie pradėjo vėliau ir dažniau naudojosi kontraceptinėmis priemonėmis.
  • Šalys, kuriose išvystytos paauglių lytinio švietimo programos, gali didžiuotis mažais paauglių ankstyvo lytinio gyvenimo, neplanuoto nėštumo, abortų ir lytiškai plintančių ligų rodikliais.