Petražolės – vieni populiariausių prieskoninių augalų pasaulyje. Jos pasižymi ryškiu aromatu, aitroku skoniu, tad tamsiai žali lapeliai patiekalus ne tik gardina, bet ir puošia. Visgi retas šią prieskoninę žolelę sukramto šviežią, nors, mitybos specialistų ir medikų teigimu, būtent termiškai neapdorotos petražolės organizmui teikia didžiausią naudą.

 

Išėjusios iš madosPotted,Parsley,Plants,,Thread,And,Scissors,On,Window,Sill,,Closeup

 

Petražolės – dvimetės, rečiau vienmetės žolės. Šie prieskoniniai augalai priklauso salierinių (Apiaceae) šeimos Petroselinum genčiai. Kilusios iš Viduržemio jūros regiono. Jų pavadinimas – graikiškos kilmės. Iš šių augalų senovės Graikijoje buvo pinami vainikai, kuriais puoštos kapavietės, karietos arba sporto žaidynių nugalėtojais. Legenda pasakoja, kad petražolės atsirado iš mirusio faraono kraujo, todėl egiptiečiai jas laikė šventu augalu. Beje, prieš tūkstančius metų atrastos petražolės ilgą laiką laikytos nuodingomis. Kiek vėliau pradėtos vartoti medicinoje. Tačiau tik viduramžiais paplito kaip prieskonis. Dvi pagrindinės rūšys – tiesiais ir garbanotais lapeliais. Manoma, kad pastarąsias Šventosios Romos imperatorius Karolis Didysis augino soduose tiesiog dėl grožio. Europoje petražolės paplito VI a. O į Lietuvą pirkliai atvežė tik XVI a. Lietuviškas klimatas šiems prieskoniniams augalams tiko, tad jų gausiai imta auginti tiek dvarininkų darželiuose, tiek valstiečių daržuose. Europoje petražoles labiausiai mėgsta ir gausiai naudoja prancūzų kulinarai. Tad nenuostabu, kad jomis labiau susidomėta XX a. 8–9 dešimtmečiais, kai pasaulis itin žavėjosi prancūzų virtuve. Daugelis prabangių restoranų ir kuklesnių kavinių tuomet sekė naujausias kulinarijos tendencijas, o viena iš jų buvo įmantri patiekalų puošyba. Tam petražolės tiko idealiai. Šioji mada praėjo, tad ir petražolės primirštos, vis dažniau atsiduria ne burnoje, o ant lėkštės kraštelio.

 

Liaudiškų vaistų ingredientas

 

Gurmanai galbūt vengia petražolių, tačiau panorusieji gydytis ar sveikatą stiprinti natūraliomis priemonėmis šias prieskonines žoleles tiesiog garbina. Liaudies medicinoje petražolių lapai, šaknys ir sėklos naudingi skatinant šlapimo išsiskyrimą, siekiant išvalyti šlapimo ir tulžies pūslių latakus. Petražolės taip pat naudingos senjorams susilpnėjus šlapimo pūslės funkcijai. Šios kvapnios žolelės skatina apetitą, virškinimo trakto liaukų sekreciją, kraujo gamybą, stiprina kraujagyslių sieneles, slopina žarnyne puvimo procesus. Manoma, kad petražolių nuovirų pravartu gerti sergant skydliaukės ir antinksčių ligomis. Gyduoliai tikina, kad petražolės net veikia kaip antibiotikas. Žinoma, mokslininkai tokio poveikio neįrodė, tad gydytis bakterinių infekcijų petražolėmis nereikėtų. Naudingos sergant ateroskleroze, hipertonija, tuberkulioze, cukriniu diabetu, mažakraujyste, onkologinėmis ligomis. Petražolių lapai stiprina dantenas ir mažina jų kraujavimą, gaivina burnos kvapą. Liaudies medicinos žinovai pataria petražolių vartoti reguliariai, bet saikingai. Kaip vaistas dažniausiai vartojami nuovirai. Štai regėjimui stiprinti skirtas nuoviras gaminamas taip: šaukštą susmulkintų petražolių stiebų ir lapų užpilti stikline karšto vandens, virti apie 30 min. ant nedidelės kaitros, palikti atvėsti ir tuomet nukošti. Nuoviro gerti po 2 šaukštus 3–4 kartus per dieną prieš valgį. Stipriu poveikiu pasižymi petražolių sultys – gydo prostatos ligas ir gastritą. Neskiestų sulčių derėtų gerti ne daugiau nei po 2–4 šaukštus per dieną. Beje, jomis galima tepti vabzdžių įgėlimus.

 

Tinka pikantiškiems patiekalams

 

Petražolės iš tiesų itin universalios. Visgi pagrindinė jų paskirtis – gardinti maistą. Šis kvapnus augalas neabejotinai gerina daržovių, grybų, mėsos, žuvies patiekalų skonį, taip pat skanina sriubas, įvairius padažus, konservus. Žali lapeliai dažniausiai keliauja į salotas, garnyrus, sriubas, pagrindinius mėsos ar žuvies patiekalus. Džiovintų lapelių, stiebų ir šaknų galima rasti beveik visuose universaliuose prieskonių mišiniuose. Žinomiausias persiladas – prieskonių mišinys iš džiovintų petražolių, česnakų ir druskos. Tam, kad neprarastų vertingųjų savybių ir gražios spalvos, į termiškai apdorojamą maistą lapeliai dedami ne anksčiau kaip prieš 5 min. iki gaminimo pabaigos. Geriausia – jau patiekiant į stalą. Itin gardus derinys – varškė ir petražolės. Iš šių dviejų ingredientų ir žiupsnelio druskos galima pagaminti skanią, baltymų ir vitaminų gausią užtepėlę. Beje, petražoles plauti reikėtų ne šaltu, bet šiltu vandeniu – taip ilgiau išsaugos kvapą. Jeigu skinamos nuosavame darže ar auginamos vazonėlyje ant palangės, derėtų prisiminti, kad tinkamos maistui tada, kai augalas turi 5–6 tikruosius lapus. Lapus galima džiovinti, sūdyti ir šaldyti. Rudenį, subrendus petražolių sėkloms, lapai jau netinkami maistui dėl susidariusių nuodingų medžiagų. Tad petražolių derlių derėtų nuimti vasaros pabaigoje ir užšaldyti. Šaldiklyje išliks kvapnios ir vertingos net pusmetį.

 

Nauda sveikatai

 
  • Petražolėse gausu polifenolių, kurių nauda sveikatai įrodyta moksliniais tyrimais. Vartojant šių galingų antioksidantų, normalizuojamas kraujospūdis, didėja atsparumas insulinui, sumažėja sisteminis uždegimas. Antioksidantai padeda išvengti oksidacinio streso, kuris siejamas su sunkiomis lėtinėmis ligomis: reumatoidiniu artritu, širdies, Alzheimerio, lėtine obstrukcine plaučių ir inkstų ligomis.
  • Petražolėse esantys antioksidantai mažina širdies ligų riziką, o karotenoidai – blogojo cholesterolio kiekį, kraujospūdį ir uždegimą.
  • Šios prieskoninės žolelės padeda išvengti inkstų akmenų. Mat petražolės reguliuoja šlapimo pH, todėl nesusidaro kalcio oksalato kristalų. Šią naudą iš dalies lemia chlorofilas ir magnis.
  • Petražolėse apstu vitamino K. Tai svarbi maistinė medžiaga kaulų sveikatai, būtina baltymų, turinčių įtakos kaulų apykaitai, gamybai. Du šaukštai šviežių petražolių suteikia visą vitamino K paros dozę.
  • Naudojamos ir kosmetologijoje. Stipriu petražolių šaknų nuoviru su citrinų sultimis balinama pigmentuota oda. Šviežiomis sultimis valomas spuoguotas veidas.
 

Maistinė vertė

 

Angliavandeniai 6,3 g

Baltymai 3 g

Riebalai 0,8 g

Maistinės skaidulos 3,3 g

Kalis             850 mg

Geležis         9 mg

Magnis 6,8 mg

Vitaminas K  89 mg

Vitaminas A  47 mg

Vitaminas C  97 mg

100 g                                  36 kcal

 

Petražolių pestas

 

8 porcijos

100 g 412 kcal

Ruošti 20 min.

 

  • 100 g petražolių
  • 50 g graikinių riešutų
  • 25 g kietojo sūrio
  • 3 skiltelės česnako
  • 3 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • 2 šaukštai citrinos sulčių
  • Druskos, maltų juodųjų pipirų pagal skonį
 

GAMINIMAS. Petražoles užpilti šiltu vandeniu ir palaikyti apie 10 min. Nusausinti ir stambiai sukapoti. Riešutus pakepinti sausoje keptuvėje apie 3 min. nuolat maišant. Česnaką stambiai sukapoti. Sūrį sutrupinti. Visus ingredientus sutrinti elektriniu trintuvu. Tuomet supilti aliejų, citrinos sultis, pagardinti druska ir pipirais. Trinti dar 5 min. iki pageidaujamos konsistencijos.

 

Pesto.,Italian,Pesto,With,Fresh,Pasrley,,Garlic,,Lemon,Juice,,Walnuts

 

Kepti burokėliai su petražolėmis

 

2 porcijos

100 g 82 kcal

Ruošti 50 min.

 

  • 500 g burokėlių
  • 2 šaukštai alyvuogių aliejaus
  • Šaukštas medaus
  • 2 skiltelės česnako
  • Šaukštelis kmynų
  • Šaukštelis persilado
  • 25 g petražolių lapelių
 

GAMINIMAS. Burokėlius nulupti ir supjaustyti plonomis riekelėmis. Apšlakstyti aliejumi ir medumi. Paskaninti prieskoniais, smulkintu česnaku. Gerai išmaišyti ir pamaigyti rankomis, kad išsiskirtų sulčių. Burokėlius vienu sluoksniu paskleisti kepimo popieriumi išklotoje skardoje. Kepti 35 min. orkaitėje, įkaitintoje iki 190 °C. Patiekti šiltus arba šaltus, apibarsčius kapotomis petražolėmis.

 

Beetroot,Salad,With,Garlic,And,Herbs,In,A,Gray,Bowl

 

Autorė Eglė Stratkauskaitė