Mokytis pradedame nuo pirmųjų gyvenimo dienų: pirmi garsai, judesiai, vėliau – būtinieji įgūdžiai. Deja, dalis žmonių nustoja tobulėti, kai baigiasi oficialus mokymosi periodas – po mokyklos ar universiteto. Pasak specialistų, mokytis turėtume visą likusį gyvenimą, nes nuo to priklauso fizinė ir emocinė sveikata, profesinė sėkmė, net santykiai su kitais žmonėmis.

 

Smegenys – plastiškiausias organasYoung,Teacher,Checking,Up,On,An,Indian,Man,With,Laptop

 

Jos greičiausiai geba regeneruotis net po didelių traumų. Esant smegenų pažeidimų, kuriuos, pavyzdžiui, lėmė insultas, jos geba sukurti naujas neuronų jungtis ir žmogus iš naujo išmoksta kalbėti, valgyti, vaikščioti. Smegenys puikiai adaptuojasi prie naujų užduočių, todėl naujagimis, kuris nieko nemoka, su laiku tampa sąmoninga ir visiškai funkcionuojančia asmenybe.

 

Smegenys nuolat dirba, bet tyrimai rodo, kad suaugusiojo smegenys produktyvumu neprilygsta mažo vaiko smegenims. Mokslininkai tvirtina, kad 3-mečio smegenys yra daugiau nei dvigubai aktyvesnės nei suaugusiojo. Dėl naujų pojūčių ir patirties sinapsių (neuronų jungčių) skaičius per pirmuosius trejus gyvenimo metus auga sparčiausiai: dvimečio smegenyse sinapsių kiekis jau toks pat, kaip suaugusiojo, o trejų metų dar padvigubėja ir siekia 200 milijardų! Dvigubai didesnis, nei vėliau gyvenime reikės, sinapsių kiekis suteikia mažo vaiko smegenims didžiulį plastiškumą ir milžiniškas mokymosi galimybes. Smegenų sritys, atsakingos už kalbą ir mąstymą, dar nėra visiškai išnaudojamos, todėl būtent šiuo laikotarpiu mažylis atviras skirtingiausioms kultūroms ir aplinkai, gali išmokti visko ir prisitaikyti prie įvairiausių sąlygų. Būtent dėl augančių smegenų plastiškumo kartais išgirstame tokias nuostabą keliančias istorijas, kaip vaikus, užaugintus vilkų, kurie ir elgėsi kaip vilkai. Tačiau perkelti į žmonių aplinką perprato gyvenimo tarp žmonių taisykles: išmoko kalbėti, rašyti, skaityti ir t. t.

 

Protas nori dirbti

 

Kaip raumenims reikia fizinio krūvio, taip smegenims reikalingas intelektinis krūvis. Tai reiškia, kad nuolat turime spręsti užduotis, mokytis naujų dalykų, gauti įvairios informacijos, paprastai tariant – sukti galvą. Dėl nuolatinių iššūkių smegenys auga ir perkeltine, ir tiesiogine prasme. Moksliniai tyrimai rodo, kad, lyginant su žmonėmis, gyvenusiais prieš porą šimtų metų, mūsų smegenys vidutiniškai pasunkėjo 100 g. Tai gana daug žinant, jog vidutinis smegenų svoris yra 1020–1970 g. Ir tai ne vienintelis įrodymas, kad smegenys gali tobulėti, evoliucionuoti.

 

Multitaskingas, arba kelių užduočių darymas vienu metu, – puikiausias įrodymas, kad smegenys gali keistis. Iš tiesų smegenys taip sukurtos, kad vienu metu atlikti kelių užduočių tiesiog negali. Kai tuo pat metu kalbame telefonu ir verdame valgyti, dirbame kompiuteriu ir klausome muzikos, iš tiesų smegenyse šokinėjame nuo vienos veiklos prie kitos, t. y. sutelkiame akimirkai dėmesį į vieną darbą, tada į kitą, ir taip šokinėjame. Kol gyvenome paprastesnėje, lėtesnėje realybėje, šio gebėjimo mums nereikėjo ir jo nebuvo. Jei žmogus medžiojo – jis medžiojo, jei valgė – tai valgė, jei miegojo – tai miegojo. Dabar vienu metu galime daryti daug dalykų ir prie to smegenys pripranta, todėl nuolat ieško stimulų. Norime sportuodami klausytis muzikos ar garso knygų, darydami valgyti žiūrime serialą, vairuodami klausome muzikos ir t. t. Viena užduotis šiuolaikinėms smegenims nebėra iššūkis.

 

Mokymasis suteikia motyvacijos

 

Rutina – didžiausias priešas emocinei savijautai ir smegenų aktyvumui. Jei kasdien metai iš metų atliekame tas pačias užduotis, atbunkame, nes viską pradedame daryti automatiškai, pasąmoningai. Tokia protiškai nenaudinga veikla gali tapti ne tik namų ruošos darbai, bet ir darbinės užduotys, o kai kada net santykiai, jei nedarome nieko, kad paįvairintume rutiną.

 

Mokydamiesi naujų dalykų ir juos pritaikydami kasdienybėje, smegenims suteikiame iššūkių, jos ima aktyviau dirbti, jaučiamės guvesni, energingesni. Dažnai, kai girdime kalbant apie naujų dalykų mokymąsi, įsivaizduojame nemalonų grįžimą į mokyklos suolą ir nuobodžių dalykų kalimą, bet taip manyti neteisinga. Nauji dalykai gali būti egzotiški receptai, rankdarbiai, įvairios sporto rūšys, ekstremalios pramogos, mokymasis valdyti transporto priemonę, užsienio kalbų tobulinimas, grojimas muzikos instrumentu, tapyba ir daugybė kitų dalykų, kurie stimuliuos prie rutinos pripratusias smegenis. Su kiekvienu išmoktu dalyku, įvaldytu įgūdžiu didės motyvacija dar daugiau mokytis, daugiau sužinoti, tobulėti. Motyvacijos augimas padeda kitomis akimis pažvelgti į gyvenimą ir norėti siekti daugiau, pavyzdžiui, profesinėje srityje.

 

Naudinga karjerai

 

Kad ir kokiame darbe dirbtumėte, nuolatinis augimas ir tobulėjimas būtinas, nes keičiasi aplinkybės, užduočių apimtys, darbo įrankiai, programinė įranga ir t. t. Kai kurios profesijos bėgant laikui tampa neaktualios dėl automatizacijos ar kitų priežasčių, todėl mokydamiesi skirtingų įgūdžių galite užsitikrinti, kad neliksite be darbo. Pastovus mokymasis ne tik padeda išsaugoti senas pareigas, nes neatsiliksite nuo spartėjančio tempo ir augančių reikalavimų, bet ir suteikia galimybių iš esmės keisti profesiją ar pradėti nuosavą verslą. Naudinga lankyti įvairius kursus, seminarus, o jei jaučiate didelę aistrą kokiai nors sričiai, galbūt verta apsvarstyti ir studijas aukštojoje mokykloje. Daugelis kolegijų ar universitetų suteikia galimybę studijas derinti su darbu, tad dėl ateities neteks aukoti dabartinės gerovės.

 

Nuolatinis gilinimasis į sritį, kurioje dirbate, žinių apie ją plėtimas padeda efektyviai kopti karjeros laiptais, tapti nepakeičiamu savo srities specialistu. Tai užtikrina saugesnę ir sotesnę ateitį, todėl reikėtų visuomet žengti papildomą žingsnį – ne tik atlikti įprastas užduotis, bet plačiau domėtis, rodyti iniciatyvą.

 

Didina pasitikėjimą savimi

 

Nuolat mokydamiesi ir tobulėdami plečiate intelekto galimybes, žinote įvairių dalykų apie istoriją, geografiją, astronomiją, žmogaus organizmą ir daugybę kitų dalykų. Tai reiškia, kad galite palaikyti prasmingą pokalbį tiek su artimaisiais, tiek nepažįstamais žmonėmis. Platus žinojimas ir suvokimas sumažina galimybę nusikalbėti, kliautis sąmokslo teorijomis ir svarbaus pokalbio metu pasirodyti neintelektualiam. Galimybė palaikyti pokalbį įvairiomis temomis didina pasitikėjimą savimi tiek profesiniuose, tiek asmeniniuose santykiuose, o plačios žinios ir įgūdžiai praverčia ekstremaliose situacijose.

 

Pavyzdžiui, jei lankėte Raudonojo Kryžiaus organizuojamus pirmosios pagalbos kursus, nepasimesite, kai sunegalavusiam žmogui reikės atlikti širdies masažą. Žinodami, kaip pakeisti automobilio padangą, nesupanikuosite kelyje ir netrukdysite artimųjų, kad atskubėtų į pagalbą. Jei mokėsite ne vieną užsienio kalbą, užtikrintai jausitės keliaudami, nebijosite būti apgauti ar išnaudoti. Gebėdami subalansuotai maitintis, išsaugosite savo ir šeimos narių sveikatą. Mokymasis stiprina pasitikėjimą savimi įvairiosiose situacijose.

 

Saugo nuo neurodegeneracinių ligųMature,Woman,Studying,Online,With,Laptop,,Writing,Notes,,Smiling,While

 

Taigi, nuolatinis mokymasis verčia smegenis „sportuoti“, išlikti aktyvias ir gyvybingas, o tai lėtina jų senėjimą ir saugo nuo neurodegeneracinių ligų. Jei kasdien stimuliuosite smegenis, pavyzdžiui, mokydamiesi naujų žodžių, spręsdami kryžiažodžius ar loginius uždavimus, atlikdami naujas užduotis (sporto pratimus, šokio žingsnelius, mezginio raštus ir t. t.), pasižymėsite geresnėmis kognityvinėmis funkcijomis net vyresniame amžiuje. Taip pat mokymasis padeda išlaikyti dėmesingumą ir prisideda prie atminties gerinimo. Žmonėms, kurie nuolat kažko mokosi, pastoviai stimuliuoja smegenis, negresia užmaršumas.

 

Pasak neuromokslininkų, smegenų stimuliacija tiesiogiai susijusi ir su gebėjimu priimti sprendimus, geru loginiu mąstymu. Taip pat nuolatinis mokymasis mažina demencijos ir Alzheimerio riziką. Svarbiausia – atrasti sau malonią, tačiau smegenims iššūkius keliančią veiklą.

 

Verta įsidėmėti, kad su neurodegenericinėmis ligomis susiję uždegimų procesai. Bandymai su gyvūnais parodė, kas seniems gyvūnams perkėlus jaunų gyvūnų žarnyno mikrobiotą, pagerėja kognityvinės funkcijos, sulėtėja uždegimų procesai ir pasikeičia pati mikrobiota, kuri savo sudėtimi buvo artimesnė jaunų gyvūnų mikrobiotai. Pagrindinis veiksnys, lemiantis mikrobiotą, yra mityba. Reikėtų valgyti daugiau šviežių daržovių ir vaisių, fermentuotų produktų: kefyro, jogurto, raugintų agurkų, kopūstų.

 

Gerina santykius

 

Derėtų nuolat mokytis ne tik dalykų, kurie naudingi loginiam intelektui, bet ir emociniam. Neretai girdime žmones sakant, kad jie nemoka reikšti emocijų. Tokio suvokimo apie save neturėtumėte priimti kaip savaime suprantamo. Nemokant reikšti emocijų, sunku išlaikyti stabilią psichoemocinę būseną, kurti sėkmingų santykių su antrąja puse, taip pat auginti emociškai stabilių vaikų. Emocinio intelekto stygius lemia toksiškus ar net smurtinius santykius. Jei iš tėvų neišmokote, kaip tinkamai atpažinti ir reikšti emocijas, to turėtumėte mokytis suaugę, padedami psichologo ar santykių terapeuto. Specialistai atkreipia dėmesį, kad tėvų emocinis intelektas be galo reikšmingas normaliai vaikų raidai, todėl planuojant tėvystę ar jau sulaukus vaikų, šiai temai reikėtų skirti daugiau dėmesio.

 

Nuolatinis mokymasis, intelekto stimuliavimas padeda palaikyti prasmingus pokalbius šeimoje, tampa įdomu kartu leisti laiką, diskutuoti, dalintis, ką perskaitėte ar sužinojote. Juk pokalbiai apkalbų lygyje greitai pabosta. Verta žinoti, kad tobulėti ir būti smalsiems reikia abiem partneriams, kitaip tas, kuris nuolat mokosi, gali tiesiog išaugti esamus santykius ir norėti ieškoti prasmingesnio bendravimo.

 

Augina asmenybę

 

Psichologai tvirtina, kad nuolatinis mokymasis gerina „minkštuosius įgūdžius“: tikslų nusistatymą ir jų siekimą, kūrybiškumą, savidiscipliną, kritinį mąstymą, laiko valdymą, problemų sprendimą, lankstumą. Pasak karjeros specialistų, būtent šie įgūdžiai bus itin reikšmingi ateityje, kai dirbtinis intelektas skverbsis į vis daugiau profesinių sričių. Išvardintų vadinamųjų minkštųjų įgūdžių dirbtinio intelekto sistemos dar ilgai negalės perprasti ir sėkmingai taikyti, todėl tai bus pranašumas siekiant išsaugoti darbo vietą.

 

Minėti įgūdžiai reikšmingi ne tik profesiniame gyvenime, bet iš esmės rodo brandžią, intelektualią asmenybę, galinčią kurti sveiką, sėkmingą gyvenimą sau ir artimiesiems.

 

Įdomu

 
  •  Pasaulyje sparčiai populiarėja judėjimas LLL (LifeLong Learning) vienijantis žmones, norinčius mokytis visą gyvenimą.
  •  Prie šio judėjimo jungiasi įvairios organizacijos, įmonės ir ugdymo įstaigos, siūlančios galimybę mokytis bei praktikuotis neatlygintinai.
  •  Puikus būdas tobulėti – įvairios savanorystės programos.
  •  „Bussiness Insider“ skelbia, kad per artimiausius 20 metų kardinaliai pasikeis apie 30 % profesijų, todėl būtina nestovėti vietoje.
  •  14 % darbų bus visiškai automatizuoti.
  •  Paprasčiausias būtas nuolat stimuliuoti smegenis – skaityti knygas.
 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

„WoW University“ dėstytojas, gydytojas neurologas, knygų autorius Jokūbas Fišas

 

Nuolatinis mokymasis lėtina proto senėjimą

 

Jei norite kokybiškai gyventi vyresniame amžiuje, turite būti aktyvūs, smalsūs, neapkerpėti. Mokymasis groti ar užsienio kalbos skatina naujų neuronų formavimąsi, bet kiek žmonių tuo užsiima? Pavieniai entuziastai, kurie ir jaunystėje buvo smalsūs, aktyvūs. Kryžiažodžių taip pat kasdien nespręsite, todėl paprasčiausias būdas būti aktyviems, stengtis sužinoti naujų dalykų: parodos, ekskursijos, kelionės, domėjimasis intelektualiais dalykais (muzika, menu, literatūra). Tokie žmonės išlieka aktyvūs, protingi, su jais įdomu ir jie patys sau įdomūs.

 

Jei vyresnis žmogus, turintis potencialą, gilų bazinį protą, būna aplinkoje, kur nėra skatinamas, pavyzdžiui, jis vienišas arba aplinkiniai vangūs, toks žmogus greičiau degeneruoja, vizualiai atrodo prasčiau. O pakliuvęs ten, kur skatinami protiniai gebėjimai, netampa nukvakusiu senuku.

 

Intelektualinės veiklos formų yra labai daug (tai ir viktorinos, ir kompiuteriniai žaidimai), reikia tik prisiversti. O jei negali pats, reikalinga tinkama aplinka. Pavyzdžiui, jei vyras niekuo nesidomi, žmona gali priremti ir priversti, tuomet bus daug geresnė vyro senatvės prognozė.

 

Kodėl svarbu lėtinti proto ir kūno senėjimą?

 

Ilgaamžiškumas nėra tikslas pats savaime. Svarbu, kad ilgas amžius būtų kokybiškas gyventi, kad tai būtų komfortas ir malonumas, o ne dešimtis metų trunkanti vegetacija su sauskelnėmis ir artimųjų priežiūra. Tikslas turėtų būti kokybiška senatvė – aktyvi, be kančių, linksma, su visomis kognityvinėmis funkcijomis. Pats metų skaičius neturi lemiamos reikšmės, nors Nepriklausomybės laikotarpiu lietuvių gyvenimo trukmė pailgėjo 5 metais. Mano nuomone, kuri grįsta klinikiniais stebėjimais, pagerėjo ir gyvenimo kokybė: atsirado daugiau kompensacinių priemonių, žmonės labiau prisižiūri, stengiasi išsaugoti fizinius ir protinius gebėjimus. Visgi Japonijoje ilgaamžių yra daugiau ir, deja, pailgėjęs žmonių amžius lemia tam tikrus pavojus. Didžiausias jų – silpnaprotystė (senatvinė demencija, Alzheimerio liga ir kt.). Kuo daugiau senų žmonių, tuo daugiau ligonių. Mūsų uždavinys – kad dabartinis gyvenimas suteiktų sveikatą senatvėje, nes net 60 % fizinė ir psichinė sveikata priklauso nuo dabartinio gyvenimo būdo. Trumpai tariant, kokybišką senatvę užtikrinti padeda sveika gyvensena: subalansuota mityba, fizinis aktyvumas, psichoemocinė stabilizacija, kokybiškas miegas ir socialinė aplinka.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Geštalto terapeutė ir lektorė, biblioterapeutė, psichologinių knygų autorė Daiva Žukauskienė

 

Mokytis reikšti emocijas reikia nuo mažens

 

Kiekviena nauja tėvų karta grįžta prie klausimo „Kaip auklėti savo vaikus?“. Priminsiu, kad terminas „vaikų auklėjimas“ labai jaunas, anksčiau vaikai augdavo lyg patys savaime, niekas nieko jų nemokė, tik stengdavosi išmokyti amato ar elgesio. Emocinis vaikų auklėjimas labai naujas dalykas, todėl ir diskusija šia tema gana nauja. Emocijų tiek vaikai, tiek suaugusieji mokosi per pavyzdžius. Patyriminis mokymasis, mokymasis per stebėjimą ir gyvenimo aplinka yra geriausi mokytojai. Eiliškumas toks – emocijas reiškia tėvai, jie jas įvardija, kalba apie savijautą, jausmus, nuotaiką, tada šį pavyzdį mato vaikai ir kopijuoja savo aplinkoje esančius suaugusiuosius. Pamėgdžiojimo ar kopijavimo nepakanka, vaikai turi išmokti įvardijimo / įžodinimo ir prie emocijos derančio elgesio – to išmokoma kalbant, aiškinant ir nuolat vartojant su jausmais susijusią kalbą. Klaida vaiką nuolat klausinėti apie jausmus, nes tardymas nieko neišmoko, tik sukelia nemalonių reakcijų ar net agresiją. Tėvai, kurie iš pradžių dalinasi savo nuotaika, savijauta, aiškiai ir konkrečiai įvardija, ką išgyvena, rodo pavyzdį vaikams, kurių klausia, kaip jų diena, kokia nuotaika, ką jie išgyveno ir patyrė. Vaikai, matydami tiesioginį pavyzdį, perima emocijų raiškos modelį ir gebėjimą išsakyti jausmus.

 

Kas nutinka, jei patys tėvai nemoka reikšti emocijų?

 

Verksmas, pyktis, klyksmai dažniausiai yra neverbalizuoti / neįvardinti jausmai, kurie impulsyviai kyla ir reiškiasi aplinkoje. Vaikai, kurie neturi pavyzdžio, kaip pranešti apie jausmus, klykia, krinta ant žemės, isterikuoja. Visa tai kūno kalba, kuri kompensuoja sąmoningumo ir žodžių trūkumą. Suaugusiųjų pasaulyje tas pats: kai baigiasi žodžiai ir argumentai, kalba keiksmai ir kumščiai, daužomi daiktai. Tikrai džiugu, kad turime kalbą, kuri padeda susikalbėti ir susigaudyti vienas kito jausmuose, bet tam, kad susikalbėtume, reikia turėti turtingą žodyną, grįstą patirtimi. Emocija, patirtis, plius žodis yra geroji emocijų ugdymo praktika. Kuo daugiau emocinių patirčių, kurios kartu su vaiku reflektuotos, aptartos ir paaiškintos, tuo daugiau adekvačių reakcijų į vieną ar kitą gyvenimo įvykį. Skaitymas sykiu su vaiku ir aptarimas to, kas perskaityta, yra visiems prieinamas metodas. Jei vaikas skaito ar žiūri filmus vienas, jis neišmoksta reikšti jausmų žodžiais, nes augimui ir auginimui reikia gyvo santykio, gyvo bendravimo, gyvo žodžio.

 

Autorius Laima Samulė