Medicinos inovacijas kuriantys mokslininkai ir jas kasdienėje praktikoje taikantys medikai įsitikinę, kad netgi po šimto metų kertiniai medicinos principai nepasikeis. Kiekvienam teks rūpintis ligų prevencija, gydytojai vis dar konsultuos pacientus, nustatys diagnozes ir prireikus taikys gydymą. Tačiau neabejotinai keisis diagnostikos ir gydymo metodai. Pokyčius įgalins dideli duomenų kiekiai, dirbtinis intelektas ir net skalpelį preciziškai valdantys robotai.

 

Medicine,Doctor,Touching,Electronic,Medical,Record,On,Tablet.,Dna.,DigitalAteinančių dešimtmečių tikslas – personalizuota medicina 

 

Net ir vykstant intensyviam progresui, žmonės negalės išvengti ligų. Visgi prognozuojama, kad jau po dešimtmečio ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse kiekvieno paciento gydymas bus personalizuotas. Personalizuota medicina – tai individualizuoto gydymo modelis, kuris, remiantis žiniomis apie sergančio ligos molekulinį profilį (mutacijos, biomolekulių kiekio pakitimai ir kt.), realizuojamas parenkant tinkamiausius vaistus ligai įveikti. Personalizuota medicina grįsta principu, kad net tos pačios ligos pasireiškimas skirtingiems pacientams gali itin skirtis ligos trukme ir eiga, organizmo pokyčiais, atsaku į gydymą. Todėl, renkantis gydymo taktiką, reikėtų taikyti individualizuotą (personalizuotą) požiūrį į kiekvieną sergantį. Nors individualizuotos medicinos praktika taikoma jau nuo antikos laikų, terminas „personalizuota medicina“ pradėtas vartoti neseniai. Tai įvyko kokybiškai kardinaliai pasikeitus galimybėms įvertinti ligas sukeliančius pakitimus molekuliniame lygmenyje. Prielaidas tam suteikė naujos tyrimo technologijos – DNR sekoskaita, molekulinė diagnostika (PGR), informacinės priemonės, iki tol neregėtu tempu ir milžiniškomis apimtimis leidusios kaupti žinias apie organizmą sudarančių biomolekulių struktūrą, kiekius ir funkcijas bei jų pakitimus ligų atveju. Jau dabar personalizuotas gydymas padeda sėkmingai įveikti onkologinius susirgimus. Tikima, kad per artimiausią dešimtmetį į personalizuotų gydymo modelių sudarymą platesne apimtimi bus įtrauktas dirbtinis intelektas, leisiantis duomenis apdoroti ne tik greičiau, bet ir tiksliau.

 

Informacijos lobynas – biobankai

 

Personalizuotą mediciną paversti visiems prieinama realybe turėtų padėti milžiniški kiekiai informacijos apie populiacijos sveikatą, būkles bei ligas. Didelė tikimybė, kad po keliasdešimties metų kiekvienas turės nuskaitytą savo genetinę informaciją, kuri bus saugoma biobanko duomenų bazėje. Mokslininkai nagrinės tą informaciją ir numatys riziką susirgti vienokia ar kitokia liga, nes genetinė informacija – savotiškas brūkšninis kodas, rodantis ne tik kiekvieno unikalumą, bet ir silpnąsias vietas. Tai leistų tikslingai ieškoti ligos užuomazgų ir gydyti jai dar neįsisenėjus. Taip pat manoma, kad technologinis progresas ilgainiui leistų mutavusį ir ligas sukeliantį geną tiesiog pakeisti sveiku. Biobanko sukaupti biologiniai mėginiai ir sveikatos informacija pagreitins naujų vaistų taikymą medicinos praktikoje. Mat turint didelės apimties duomenų bazę galima saugiai ir greitai išbandyti naujus vaistus, išsiaiškinti visus galimus nepageidaujamus poveikius. Tad būtent dėl biobankų nauji vaistai į medicinos protokolus galės būti įtraukiami greičiau nei per pusę metų. Kol kas naujų vaistų patvirtinimo tenka laukti 5, o kartais net 10 metų. Tai itin žalinga onkologiniams ligoniams. Juk tiek laiko daugelis sergančių laukti negali. Biobankų sukaupta informacija leis patikrinti naujų vakcinų efektyvumą, net greitai ir saugiai ištirti, kokių pasekmių skirtingoms žmonių grupėms gali sukelti užkrečiamosios ligos, kurių, tikėtina, ateityje daugės.

 

Operacinėse nebebus chirurgo?

 

Pirmoji pasaulyje robotinė operacija atlikta dar 1997 m., o 2001 m. daryta pirmoji nuotolinė transatlantinė parodomoji operacija, kurios metu operuojantis chirurgas, būdamas Niujorke (JAV), operavo pacientą, esantį Strasbūre (Prancūzija). Nuo to laiko robotinė chirurgija sparčiai išplito pasaulyje, įvairiose chirurgijos srityse. Tai viena iš modernių dabarties ir ateities chirurgijos krypčių. Robotinės chirurgijos nauda susijusi su precizišku tikslumu atliekant operacijas: technologiškai pažangios robotinės sistemos instrumentai gali judėti įvairiomis kryptimis ir kampais, patogu atlikti operacijas nedidelėse ribotose organizmo ertmėse, pavyzdžiui, mažajame dubenyje, jos mažiau ribojamos chirurgo fiziologinių galimybių bei turi kitų inovatyvių privalumų. Operaciją atliekant robotui sutrumpėtų jos trukmė. Ilgai trunkančios (6–9 val.) sudėtingos operacijos tampa rimtu iššūkiu operuojančiam gydytojui. Pavargsta gydytojo rankos ir didėja klaidų rizika. Atliekant robotizuotą operaciją, gydytojas patogiai sėdi prie valdymo konsolės ir nenaudoja fizinės jėgos. Šiuo metu robotai, naudojami chirurgijos praktikoje, yra valdomi chirurgo. Medicinoje stebima tendencija, kad vis daugiau tyrimų ir veiksmų atliekama automatizuotai, o šie procesai iš esmės valdomi dirbtinio intelekto. Egzistuoja tikimybė, kad chirurginėms procedūroms atlikti (ypač nesudėtingoms, kaip apgamų šalinimas ar pan.) galiausiai įrangą valdantis žmogus nebus reikalingas.

 

Pasitarnaus virtualioji realybė ir išmaniosios tatuiruotės

 

Dar 2017 m. Nyderlanduose pristatytas startuolis „VisitU“, suteikiantis ligoninėje gulinčiam vaikui galimybę atsidurti namų ar kitoje jam įprastoje aplinkoje. Tik reikia virtualiosios realybės akinių, į juos įstatyto telefono ir namuose, mokykloje ar kitoje pacientui įprastoje vietoje įkurdintos 360 laipsnių kameros. Tokia kamera vaizdą tiesiogiai perduoda į virtualiosios realybės akinius. Taigi, gulėdami ligoninėje vaikai gali nors šiek tiek atsipalaiduoti ir nenutolti nuo įprasto gyvenimo. Bendrovė „Samsung“ kartu su studija „Start VR“ Australijoje sukūrė iniciatyvą, kuri padeda onkologiniams ligoniams, gydomiems chemoterapija, susidoroti su patiriamu stresu. Užsidėję virtualiosios realybės akinius, jie gali atitrūkti nuo ligoninės aplinkos. Įrodyta, kad tokia metodika mažina patiriamą skausmą. Virtualiosios realybės technologijos jau taikomos ir įvairių galvos traumų ar netgi insultą patyrusiems žmonėms gydyti. Praktika rodo, kad jos pagreitina pacientų fizinių gebėjimų atkūrimą. Šias technologijas naudoti paprasta. Tai aktualu reabilitaciją atliekantiems pacientams. Kuo reabilitacija ankstesnė, tuo didesni šansai atgauti prarastas fizines funkcijas. Ši technologija padeda gydyti net depresiją. Kita inovacija, kurios efektyvumu mokslininkai neabejoja, yra išmaniosios tatuiruotės. Nedidelis spalvotas taškelis ir po juo implantuotas mažytis išmanusis sveikatos stebėjimo įrenginys galės surinkti duomenis ir įvertinti paciento būklę. Tuomet nusiųsti informaciją į išmanųjį įrenginį. Tikėtina, kad tokia metodika leis išvengti infarkto ar insulto, o prireikus skubiai iškvies pagalbą.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė