Pažadėjote draugei, kad savaitgaliui paskolinsite automobilį, bet atsirado skubių reikalų ir to padaryti negalėjote. Sutuoktiniui prisiekėte, kad nenaudosite jo kompiuterio. Vis dėlto jums jo prireikė. Nesportuojate jau mėnesį, nors sau prisiekėte mankštintis bent tris kartus per savaitę. Kodėl nesilaikome pažadų? Kaip savo elgesį pakeisti?

 

pazadaiBesikeičiančių aplinkybių įkaitai

 

Gebėjimą laikytis savo pažadų visuomenė labai vertina. Todėl jų netesintys žmonės yra laikomi nepatikimomis ir nesubrendusiomis asmenybėmis. Tad pažadus tesėti iš paskutiniųjų stengiamės visi. Vis dėlto dažnai nutinka kas nors neplanuoto ir visa sugriūva. Kodėl taip atsitinka? Pirmiausia išsiaiškinkime, kas yra pažadas. Pažadėdami sąmoningai deklaruojame tam tikrą tikslą, kurį sieksime įgyvendinti. Pavyzdžiui, amžiną meilę partneriui, puikiai įvykdytą darbo projektą ar visokeriopą pagalbą draugei. Tačiau nesuvokiame, kokius prieštaravimus duotam pažadui gali jausti mūsų pasąmonė. Taip pat yra daugybė suprantamų priežasčių, kodėl pažadai būna sulaužomi. Juk ilgainiui mūsų jausmai, galimybės laikytis pažado ir aplinkybės keičiasi. Išblėsę romantiniai jausmai, įsimylėjimas, vaiko gimimas, darbo praradimas, liga ir kitos panašios situacijos mūsų jausmus ir sutartą elgesį gali pakeisti akimirksniu. Tokiu atveju mes tiesiog nebeturime galimybių ir valios laikytis konkretaus pažado. Galiausiai laikui bėgant keičiasi net ir to žmogaus, kuriam skirtas pažadas, norai.

 

O dabar paanalizuokime konfliktus, vykstančius mūsų pasąmonėje. Kiekvienas bent kartą gyvenime esame prižadėję amžinai mylėti ar būti draugais su kuo nors. Tą akimirką mūsų jausmai buvo tikri ir nuoširdūs. Tačiau nepajutome, kaip pasąmonė atsijojo ir nuo mūsų nuslėpė ne tokias teigiamas emocijas, pavyzdžiui, pyktį, baimę ar abejonę. Gamta taip sutvarkė, kad žmonės psichologiškai save saugo nuo nemalonių minčių. Įsimylėję mes jaučiame tik pačius gražiausius jausmus. Tuo metu nenorime galvoti apie tai, kiek pastangų ir nervų kainuos šis romantinis ryšys. Įsimylėjėliai dažnai vengia pripažinti, kad dėl tam tikrų priežasčių netinka vienas kitam. Kai ateina laikas susidurti su realybe, pažadas būna natūraliai sulaužomas. Tas pats fenomenas tinka ir mažiau reikšmingiems pažadams. Pavyzdžiui, pažadui baigti užduotį iki nurodyto termino. Kai pažadate, kad projektą priduosite kitą savaitę, jūs tuo iš tikrųjų tikite. Tačiau gali būti, kad pasąmoningai dėl šio pažado jaučiatės nejaukiai. Juk iš tikrųjų matote, kad neturite gabumų kokybiškai atlikti šią užduotį. Arba laiko tarpas, skirtas jai atlikti, yra per trumpas. Tad galiausiai pažadas būna sulaužomas.

 

Įsivaizduokime, kad pažadate draugei antradienio vakarui paskolinti automobilį. Tačiau tą vakarą jūsų vaikas staiga sunegaluoja ir jums tenka jį vežti pas gydytoją. Tai – akivaizdi priežastis, kodėl negalite ištesėti pažado. Visgi priežastis gali būti ir pasąmoninga. Pavyzdžiui, atėjus antradienio vakarui, prigalvojate įvairių pasiteisinimų, kodėl negalite paskolinti automobilio. Iš kur toks elgesys? Gali būti, kad pažadėdama pasąmoningai baiminotės, jog bičiulė automobilį subraižys. Juk žinote, kokia ji neatsargi kelyje. Todėl vėliau suradote būdų, kaip pažado būtų galima nevykdyti.

 

Prievarta išgauti pažadai

 

Psichologai išskiria keturias pagrindines priežastis, kodėl dažniausiai laužomi pažadai. Pirmiausia, gali būti, kad atsitiko kažkas nenumatyto. Tarkime, prižadėjote prižiūrėti kaimynės vaiką, tačiau susirgo jūsų sūnus ar dukra. Šiuo atveju turime kuo nuoširdžiausių intencijų ir labai norime padėti draugui ar kaimynui. Pasikeitusios aplinkybės mums to padaryti tiesiog neleidžia. Kita pažadų laužymo priežastis yra ,,idealaus varianto iliuzija“. Kitaip sakant, jūs norite tikėti, kad galite tai padaryti, todėl pažadate, bet viduje žinote, jog tai sunkiai įmanoma. Tarkime, prižadate atlikti darbo užduotį iki penktadienio. Vis dėlto viduje suprantate, kad, norint ją įvykdyti, reikėtų dirbti kelias paras be miego. Laikantis įprasto dienos režimo, darbas bus atliktas tik kitos savaitės antradienį.

 

Trečioji priežastis yra būdinga žemą savivertę turintiems asmenims. Jie nuolat ieško aplinkinių pritarimo ir pagyrimo. Tikėdamiesi pakilti draugų ar bendradarbių akyse, jie prižada daugybę dalykų, kurių negali įgyvendinti. Šioms asmenybėms būdinga ir ketvirtoji netesėtų pažadų priežastis. Tai – nesugebėjimas pasakyti griežto ,,ne“. Kartais išties sunku šį žodį ištarti tiems, kurie mums rūpi ar turi įtakos. Bijodami neigiamos reakcijos, geriau pasakome tai, ką šie žmonės nori girdėti. Žinoma, iškart pasigailime, nes suprantame, kad žodžio laikytis, deja, negalėsime. Pažadas lieka neišpildytas… Įsivaizduokime, kad artima bičiulė paprašė jūsų penktadienio vakare jai padėti persikraustyti. Nenorėdama jos nuliūdinti sutikote. Visgi puikiai žinote, kad penktadienį turėsite dirbti iki vėlumos. Kitas variantas – paslaugos paprašė jūsų vadovas. Bijodama jam neigiamai atsakyti, prižadėjote padaryti tai, ko jis prašo, tačiau suprantate, kad jūsų galimybės šiuo atveju yra ribotos. Tarkime, negalėsite imtis naujo projekto, nes ir taip spaudžia turimi penki.

 

Pažadu sau…

 

Išsijuosę laužome pažadus, duotus ne tik kitiems, bet ir sau. Užsibrėžiame, kad nuo sausio pradėsime sportuoti ar sveikai maitintis. Tikime, kad nuo kito mėnesio skaitysime daugiau knygų. Tas stebuklingas rytojus niekada neateina. Tada nusimename dėl savo motyvacijos trūkumo. Reikėtų savęs paklausti: kodėl jos taip trūksta? Galbūt užsibrėžėme siekti kažko, kas mums iš tikrųjų nėra priimtina? Kalbant apie pažadus sau, specialistai pastebi, kad žmonės dažnai juos formuluoja abstrakčius ar nerealistiškus. Tarkime, pasižadate nuo sausio gyventi kitaip, pasikeisti. Tikriausiai jau supratote, kad tokio pažado įgyvendinti greičiausiai nepavyks. Juk lieka neaišku, kokius konkrečius žingsnius reikėtų atlikti, norint pasiekti tokį tikslą. Kitas tikėtinas variantas – išsikeltas tikslas jums iš tikrųjų nėra svarbus.

 

Žmonės dažnai užsibrėžia sportuoti ar sveikai maitintis vien dėl to, kad aplinkiniai taip daro, tačiau patiems keisti savo gyvenimo būdą visai nesinori. Tad tokio pažado vėliau ir nesilaikoma. Jei sportuoti iš tiesų norisi, reikia mokėti tinkamai sau pažadėti. Neapibrėžtas pažadas yra tiesiog užprogramuotas žlugti. Psichologai pataria pažadus formuluoti konkrečiai, susirašyti mažus žingsnelius. Pavyzdžiui, su savimi susitarti, kad pradžioje sportuosite du kartus per savaitę po 30 min. Vėliau krūvį po truputį didinsite. Turbūt suprantate, kad niekada nesportavusiam žmogui pradėti nuo kasdienių trijų valandų treniruočių yra neįmanoma.

 

Netesėti sau duotų pažadų mus skatina ir patirtos nesėkmės. Tarkime, nusprendėte sportuoti tris kartus per savaitę, bet porą treniruočių praleidote, nes labai tingėjote, o gal atsitiko kas nors nenumatyto. 60 proc. žmonių treniruočių nuspręs nebetęsti. Jeigu vieną kartą nustatyto plano laikytis nepavyko, vadinasi, neverta toliau stengtis. Požiūris „viskas arba nieko“ būdingas daugeliui. Tačiau jis yra neteisingas. Net suklupus būtina atsistoti ir žengti toliau.

 

Ko geriau niekada nežadėti? 

 

Pažadai ir gebėjimas jų laikytis yra labai svarbūs mūsų santykiams su savimi ir aplinkiniais. Tiesiog derėtų išmokti tai daryti tinkamai ir apgalvotai. Nežadėkite sau kažko vien dėl to, kad iš aplinkinių jaučiate spaudimą. Žadėdami tai darykite konkrečiai. Susidėliokite aiškų planą su mažais žingsneliais. Norint tinkamai žadėti kitiems, teks leistis į savęs pažinimo kelionę. Galbūt jaučiate, kad žadate, nes nemokate pasakyti ,,ne“? Bijote neigiamos aplinkinių reakcijos, jei nesutiksite daryti tai, ko jie prašo? Supraskite, kad turite šimtaprocentę teisę į savo nuomonę ir gyvenimą. Jei žinote, kad neturėsite laiko prižiūrėti draugės vaiko, taip jai ir pasakykite. Galbūt bičiulė iš pradžių nusimins, tačiau pagalvokite, kaip ji įtūš, kai suplanuotą vakarą paskutinę sekundę pranešite, kad negalite atvykti. Todėl visada prieš ką nors žadėdama įvertinkite, ar gebėsite tai ištesėti.

 

Sunkiausiai kontroliuojami pažadai, kuriuos duodate iš gerų intencijų, tačiau vėliau jūsų jausmai ar aplinkybės pasikeičia. Tarkime, nustojate mylėti partnerį ar metams bėgant nutolstate nuo geriausios draugės. Todėl yra dalykų, kurių geriau jokiomis aplinkybėmis nežadėti. Vienas tokių pažadų – „niekada tavęs nepaliksiu“. Nė vienas nežinome, kaip pasisuks mūsų gyvenimas ir kaip bėgant metams pasikeisime. Kartais toks sulaužytas pažadas žmogų įskaudina labiau nei skyrybos. Be to, pažadas, kad niekada, jokiomis aplinkybėmis nepaliksite žmogaus, gali būti pavojingas. Jis tarsi suteikia teisę su jumis elgtis blogai – juk jūs niekur neišeisite. Taip pat artimam žmogui nežadėkite, kad jo niekada neįskaudinsite. Šį pažadą įsimylėjėliai vienas kitam duoda labai dažnai, tačiau visi jį sulaužome. Net jeigu su savo partneriu neišsiskirsite ir jo neišduosite, per gyvenimą vis tiek jį įskaudinsite. Nuolat būdami su kitu žmogumi, kartais pasakome skaudžių dalykų, išreiškiame kritiką ar susipykstame. Tai – natūralu. Dar vienas klaidingas pažadas – „visada būsiu šalia“. Jį gali duoti tik tėvai savo vaikams. Visais kitais atvejais neįmanoma žinoti, kaip pasisuks gyvenimas. Juk net stipriausios draugystės kartais neatlaiko išbandymų.

 

Geroji samarietė

 

38-erių finansininkė Milda ilgą laiką jautėsi pakliuvusi į užburtą pažadų ratą. Būdama itin geros širdies, ji nevengdavo padėti draugams, kolegoms darbe ir tiesiog pažįstamiems žmonėms. Žinodami, kad iš Mildos niekada nesulauks neigiamo atsakymo, aplinkiniai ją užversdavo krūva prašymų ir netgi nurodymų. Štai bičiulei reikia pagalbos atnaujinant namų interjerą. Gal Milda galėtų savaitgalį užsukti ir padėti perstumdyti baldus? Kaimynei per sunku auginti tris šunis. Galbūt Milda galėtų vakarais juos pavedžioti? Kolegė darbe taip ir neišmoko naudotis svarbia programa. Gal Milda atliks bendradarbės dalį už ją? Pusseserei sugedo plaukų tiesintuvas, tad ji kol kas prietaisą pasiskolins iš Mildos. O teta be savo mylimos dukterėčios pagalbos tikrai neišsirinks naujų užuolaidų. Nenorėdama nuliūdinti draugų ir artimųjų, istorijos herojė visiems žadėdavo padėti ir nepalikti bėdoje. Vis dėlto para turi tik 24 valandas, tad laiko ir jėgų įvykdyti visus prašymus pritrūkdavo. Kaimynė liko nepatenkinta, kad Milda susivėlino išvesti šunis pasivaikščioti. Draugė tikėjosi, kad moteris jai padės ne tik su svetainės, bet ir darbo kambario baldais. Kolegei nepatiko, kad Milda už ją atliko tik pusę darbo. O pusseserė nusivylė Mildos plaukų tiesintuvo kokybe.

 

Vakarais istorijos herojės galvoje sukdavosi milijonai minčių. Juk ji taip pat privalo gerai atlikti savo pareigas darbe, pasirūpinti dviem vaikais, namais ir buitimi. Be to, susirgo vyras, tad visi namų rūpesčiai krito tik ant Mildos pečių. Moteriai tapo per sunku atlaikyti įtampą. Tad vieną vakarą susikaupusį apmaudą ašaromis ji išliejo pagalvėje. ,,Pati kalta. Kitų žmonių problemas pavertei savomis ir leidai sukrauti jas ant savo pečių. Dabar teks visų šių prašytojų atsikratyti“, – trumpai rėžė Mildos sutuoktinis. Ryte moteris nusprendė sulaužyti užburtą ratą, į kurį pakliuvo. Nuo šiol ji duos tik tuos pažadus, kuriuos gali ištesėti. Žinoma, aplinkiniai nebuvo įpratę iš Mildos girdėti ,,ne“. Tad iš pradžių pykdavo, kai ji nesutikdavo ,,pagelbėti“, t. y. suteikti nemokamas paslaugas. Vis dėlto vėliau prašymų vis mažėjo ir moteris galėjo lengviau atsikvėpti. Galbūt į panašias pinkles esate pakliuvusi ir jūs? Tuomet nieko keisto, kad nepavyksta tesėti visų pažadų.

 

Ar man to tikrai reikia?

 

27-erių Livetos istorija kiek kitokia. Moteriai niekaip nepavykdavo tesėti sau duotų pažadų. Vasarą Liveta troško sutikti būdama tobulos figūros. Tad užsibrėžė pradėti sportuoti ir per pusmetį numesti kelis kilogramus. Moteris taip pat svajojo patobulinti vokiečių kalbos žinias. Tad prisipirko galybę vadovėlių, pratybų ir užsisakė kursus internetu. Vis dėlto planas nepavyko. Liveta nepradėjo sportuoti. Tiesa, ji keletą kartų darė jogos pratimus, treniravo rankas ir stangrino šlaunis, tačiau šios treniruotės būdavo nereguliarios ir retos. Vokiečių kalbos vadovėliai ilgai gulėjo stalo, kol galiausiai buvo nukišti į tolimiausią komodos stalčių. Kitais metais moteris nusprendė, kad būtų laikas patobulinti mitybą. Nuo šiol ji nevalgys glitimo, mažins cukraus kiekį ir vengs riebių patiekalų. Visgi kurį laiką pasikankinusi grįžo prie įprastų mitybos įpročių. Be to, Livetos geriausia draugė neseniai pakeitė profesiją – iš teisininkės tapo sėkminga džiovintų vaisių verslininke. Liveta galvoja, kad jai taip pat reikėtų keisti darbą. Tad moteris užsibrėžia tai padaryti iki kitų metų. Tačiau praėjus šiam terminui Liveta vis dar sėdi prie savo senojo stalo reklamos agentūroje.

 

Nusivylusi savimi Liveta nusprendė, kad laikas ugdyti valią. Ji nusipirko keletą psichologijos knygų ir jas atidžiai perskaitė. O stebukle, moteris suprato, kodėl jai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų tikslų! Visų pirma, Livetos pažadai dažniausiai būna nekonkretūs. „Sportuoti“, „keisti darbą“ ar „išmokti naujos kalbos“ nėra tinkamai suformuluoti tikslai. Jei Liveta būtų užsibrėžusi po 40 min. sportuoti du kartus per savaitę, savo tikslą ji būtų pasiekusi greičiau. Be to, moteris per griežtai vertindavo savo klaidas. Kartą praleidusi treniruotę, Liveta nusprendė, kad toliau sportuoti nebeverta. Trečioji Livetos nesėkmės priežastis ta, kad kai kurie tikslai jai iš tikrųjų buvo nesvarbūs. Mesti svorį moteris sugalvojo tik todėl, kad taip darė visos draugės. O „sveikos“ mitybos planas nepavyko, nes Liveta iš pat pradžių buvo nusiteikusi skeptiškai. Darbas reklamos agentūroje istorijos herojei taip pat labai patinka, tiesiog pamačiusi draugės sėkmę nusprendė, kad ir jai laikas keisti profesiją.

 

Specialisto komentaras

Psichologė Dovilė Blindaruk-Vilė

 

Turbūt kiekvienas sutiks, kad pažadų iš blogos valios nedalijame. Nuoširdūs pažadai yra pilni gerų ketinimų, noro suteikti vilties, stiprinti artumo ir saugumo jausmą, parodyti, kad esame atsakingi ir mumis galima pasitikėti. Tačiau pažadai, kuriuos užsibrėžiame įvykdyti bet kokiomis sąlygomis, yra priklausomi nuo mūsų besikeičiančių galimybių, aplinkybių, vertybių ir mąstymo. Jei nepavyksta laikytis pažadų, verta pagalvoti, ar tikrai suprantate, ko kiekvienas pažadas iš jūsų pareikalaus, ir ar esate tam pasiruošę. Taip apsaugosite tiek save, tiek žmogų, kuriam duodate savo žodį.

 

Prieš ką nors žadant, svarbu suprasti, kad daugelis pažadų nuo mūsų nepriklauso. Net jei nuoširdžiai tikime, kad galime įvykdyti kam nors duotą žodį, susidariusios aplinkybės to gali paprasčiausiai neleisti. Tai nereiškia, kad turime vengti pažadų ir įsipareigojimų. Papildoma atsakomybė rodo mūsų charakterį ir jį stiprina. Verčiau susilaikyti nuo frazių, garantuojančių tobulus rezultatus. Pabrėžkite nuoširdžias ir konkrečias pastangas, kurias esate pasiruošę įdėti, kad artėtumėte prie norimo tikslo. Pavyzdžiui, gerų santykių ar tvirtos draugystės.

 

Na, o žadėdami sau mes jaučiamės turintys daugiau kontrolės, prisipildome vilties ir ryžto. Tuo metu negalvojame, kiek pastangų ir darbo gali tekti įdėti. Siekti naujų tikslų ir keisti kasdienius įpročius sunku ir tam reikia pasiruošti. Svarbiausia įsitikinti, kad tikslas, kurio siekiate, yra konkretus (kokius konkrečius veiksmus turite atlikti?), laiko apribotas (kada ir kiek laiko tam skirsite?), pasiekiamas (žinant jūsų galimybes ir aplinkybes), pamatuojamas (kuo ir kaip matuosite progresą?) ir motyvuojantis (ar tikslas jums asmeniškai prasmingas?). Ar sau duotus pažadus ištesėsime, priklauso nuo daugybės dalykų, tačiau bene svarbiausia – asmeninė motyvacija. Kai tikslas mums asmeniškai svarbus ir prasmingas, esame geriau pasiruošę įveikti iškilusias kliūtis ir nepasiduoti.