Kodėl atnaujinant daugiabutį verta pasirūpinti ir kvartalo visuma?

Lietuvos architektų sąjunga ragina gyventojus, savivaldybių administracijas ir verslą į renovacijos procesą žvelgti holistiškai. Pasak architektų, tai padėtų išspręsti daugybę urbanistinių ir socialinių problemų, juo labiau, kad gerųjų patirčių Europoje nestinga.

Lietuvos architektų sąjunga holistinės daugiabučių renovacijos temą pradėjo aktyviai plėtoti kaip Lietuvos atsaką į Naująją Europos Bauhauzo iniciatyvą, prieš kelerius metus paskelbtą Europos Komisijos. Organizuotose tarpdisciplininėse kūrybinėse dirbtuvėse, tarptautinėje konferencijoje ir parodoje buvo dalinamasi patirtimi, nagrinėjami įvairūs renovacijos aspektai, pristatyti geriausi Europos pavyzdžiai ir sumodeliuoti holistinės renovacijos principai.

Gyventojų poreikiai yra pasikeitę

„Būstai neatitinka šiuolaikinių reikalavimų: dažname bute – mažos virtuvės ir vonios, nepatogus išplanavimas. Dabartinė renovacija dažniausiai būsto išplanavimo nepagerina niekaip. Be to, renovacija atliekama po vieną namą – retai kada planuojami viešų erdvių, jungčių sprendimai. Holistinė renovacija apima ne tik energetinį efektyvumą, į kurį orientuojamasi daugumoje renovacijos projektų šiandien. Planuojant viso kvartalo, kaip ir buvo kuriama ta gyvenamoji architektūra, renovaciją, galima užtikrinti architektūrinio įvaizdžio bendrumą, urbanistinės struktūros logiką, vientisumą ir funkcionalumą“, – mano specialistė.

Į renovaciją pažvelgus holistiškai, galima pagerinti individualų būstą (išplečiant, perplanuojant jo erdves), taip pat sukurti patrauklias bendrąsias erdves. Kompleksinė renovacija gali būti ne tik fizinės aplinkos atnaujinimas, bet ir viso gyvenimo bute būdo „perkrovimas“.

Europoje gausu pavyzdžių

Pavyzdžių, kaip atnaujinti daugiabučius, Europoje yra įvairių. Prancūzijoje, Bordo mieste pagal architektų projektą įgyvendintas projektas, kurio metu prie daugiabučio buvo prijungtos terasos, išplėstos erdvės. Olandijoje, Amsterdame esantis septintajame dešimtmetyje pastatytas Kleiburg daugiabutis pagal architektų projektą atnaujintas išlaikant ir net pabrėžiant originalią modernizmo architektūrą, pirmuose aukštuose įkuriant paslaugas teikiančias įmones, humanizuojant viešąsias lauko erdves. Abu projektai apdovanoti prestižiniu Mies van der Rohe – Europos šiuolaikinės architektūros prizu (2017 ir 2019 m.).

R. Leitanaitės teigimu, dabartiniai, sovietmečiu statyti daugiabučių kvartalai gyventojams yra nepatogūs ir nepatrauklūs, todėl daugelis keliasi į miesto centrą arba priemiesčio erdves. Pirmu atveju susiduriama su dideliu gyventojų kiekiu ir gausiai apstatytomis erdvėmis, antru – individualiais pastatais ir kiemais. Tačiau, specialistės teigimu, pritaikius holistinės kvartalinės daugiabučių renovacijos principus, būtų sukurta trečioji alternatyva gyventojams, kuri būtų taip pat patraukli gyventi.

Būdas sustiprinti gyventojų ryšius

Ekspertės teigimu, į daugiabučių modernizavimą reikia aktyviau įtraukti bendruomenes, užsiimti jų švietimu, o tai galėtų daryti ne tik savivaldybių darbuotojai, bet ir architektai. Tuomet atsirastų daugiau informacijos ir drąsos renovacijos galimybėms. Atnaujinant tik pastatų fasadus ir inžinerinę infrastruktūrą, praleidžiama galimybė ne tik ženkliai pakelti būsto vertę, bet ir stiprinti gyventojų ryšį su jų gyvenamąja vieta.

„Dažnai gyventojai užsidaro savo butuose ir jiems visiškai neįdomu, koks kiemas yra, ar jis sutvarkytas, koks suoliukas pastatytas, koks tas pastatas yra ir kad juo reikia rūpintis toliau. Su laiku tokia erdvė ima degraduoti, nykti. Sprendžiant viso kvartalo atnaujinimą ir taikant holistinius principus, bendruomenės stiprinamos, apjungiamos, atnaujinama ne tik fizinė erdvė, bet ir bendruomenių tradicijos, tarpusavio ryšiai, todėl reikia pradėti nuo visumos ir pereiti prie detalių“, – tikina Lietuvos architektų sąjungos pirmininkė Rūta Leitanaitė.

Autorius Kotryna Grušauskaitė