Podagra – viena seniausiai žinomų uždegiminio artrito formų, dažnai vadinama „karalių liga“ dėl sąsajų su baltymingu maistu ir prabangiu gyvenimo būdu. Ši liga vystosi tyliai, metų metus tūnodama organizme. Tinkamai neatpažinta ir negydoma gali sukelti ne tik sąnarių skausmą, bet ir sunkių komplikacijų. Kaip laiku pastebėti ir suskubti gydytis?

 

Nepakeliamą skausmą sukelianti ligaConcept,Of,Rheumatology.,Man,And,Woman,Evaluate,Joint,And,Check

 

Podagra pasireiškia staiga, paprastai naktį, stipriu skausmu ir uždegimu, dažniausiai didžiojo kojos piršto pamatiniame sąnaryje. Paveiktas sąnarys patinsta, parausta, ypač jautrus net minimaliems judesiams. Nors pradiniai simptomai dažnai apsiriboja vienu sąnariu, ilgainiui liga gali išplisti ir pažeisti kelius, kulkšnis, čiurnas, riešus ar alkūnes. Dėl progresuojančios eigos priepuolių dažnumas didėja, o remisija trumpėja, šlapimo rūgšties kristalų ima kauptis ne tik sąnariuose, bet ir minkštuosiuose audiniuose. Ant pirštų, alkūnių ar ausų gali formuotis kietos, poodyje matomos sankaupos. Vėliau uratų kristalų gali nusėsti inkstuose ir sukelti inkstų akmenligę (nefrolitiazę) ar net inkstų funkcijos sutrikimus. Svarbu paminėti, kad podagra retai prasideda akivaizdžiais simptomais – ankstyvoji ligos stadija, vadinama asimptomine hiperurikemija, gali trukti ilgus metus, kol pasireiškia pirmasis klinikinis priepuolis. Tuomet ligos eiga priklauso nuo taikomų terapinių priemonių: tinkamas gydymas ir gyvenimo būdo korekcija leidžia kontroliuoti simptomus ir išvengti progresavimo. Tačiau ignoruojant ligą gali išsivystyti lėtinė podagros forma.

 

Kas skatina?

 

Podagros išsivystymas tiesiogiai susijęs su šlapimo rūgšties kaupimusi organizme, kai jos gaminama per daug arba neefektyviai pašalinama per inkstus. Abi šios grandys gali sutrikti vienu metu, o to pasekmė – uratų kristalų susidarymas sąnariuose ir kituose audiniuose. Vienas pagrindinių rizikos veiksnių yra mityba. Jei maiste per daug purinų (vartojant daug raudonos mėsos, subproduktų, jūrų gėrybių), didėja šlapimo rūgšties koncentracija kraujyje. Alkoholis, ypač alus ir stiprieji gėrimai, dar labiau komplikuoja situaciją, nes slopina šlapimo rūgšties išsiskyrimą. Ne mažiau pavojingi ir cukrumi saldinti gėrimai, ypač tie, kuriuose daug fruktozės: ši skatina organizmą gaminti daugiau uratų. Be mitybos, svarbi organizmo medžiagų apykaita: nutukimas, padidėjęs kraujospūdis, padidėjusi riebalų koncentracija kraujyje, atsparumas insulinui – visos šios būklės ne tik lemia hiperurikemiją, bet ir komplikuoja jos kontrolę. Inkstų veiklos sutrikimai, tiek įgimti, tiek įgyti, taip pat prisideda prie šios problemos, nes sutrikęs filtravimas trukdo pašalinti šlapimo rūgštį natūraliais būdais. Kai kurie žmonės paveldi podagros riziką, nes jų organizmas prasčiau šalina uratus – net esant normaliam gyvenimo būdui šlapimo rūgšties kiekis viršija normą. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vartojamus vaistus: diuretikai, aspirinas ar kiti medikamentai, ypač ilgai vartojant, gali lemti uratų kaupimąsi. Galiausiai arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, širdies ar inkstų ligos dažnai eina kartu su podagra – kaip priežastys arba pasekmės. Net paprastas skysčių trūkumas, kuris iš pirmo žvilgsnio atrodo nereikšmingas, gali turėti didelę įtaką, nes dehidratacija mažina šlapimo rūgšties išsiskyrimą.

 

Naudingi patarimai

 

Svorio kontrolė. Netgi nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti reikšmingą poveikį, nes mąžta šlapimo rūgšties kiekis kraujyje, sąnarių apkrova, sykiu ir rizika patirti podagros priepuolį. Tiesa, svorį mesti reikia lėtai ir tolygiai, nes greitas kilogramų kritimas gali laikinai padidinti uratų kiekį kraujyje, netgi išprovokuoti priepuolį. Geriausia rinktis ilgalaikius pokyčius: daugiau judėjimo, mažiau perdirbtų angliavandenių, mažesnės porcijos.

 

Deramas vandens vartojimas. Skysčių trūkumas – vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių uratų kristalizaciją. Per dieną geriant 2–3 l vandens, pagerėja inkstų darbas ir užtikrinamas šlapimo rūgšties pasišalinimas su šlapimu. Tai ypač svarbu karštu oru ar užsiimant intensyvia fizine veikla, kai organizmas netenka daugiau skysčių.

 

Alkoholio ir saldžių gėrimų ribojimas. Alkoholis, ypač alus ir stiprieji gėrimai, tiesiogiai veikia šlapimo rūgšties apykaitą – tiek jos gamybą, tiek išsiskyrimą. Fruktozės turintys gėrimai (saldintos, sultys, gazuoti limonadai) dar labiau pablogina situaciją, skatindami papildomą uratų gamybą kepenyse. Tokius gėrimus rekomenduojama keisti vandeniu, žolelių ar nesaldinta arbata.

 

Mityba. Visiškai atsisakyti purinų nebūtina – kur kas svarbiau rinktis subalansuotą mitybą. Siūloma riboti raudoną mėsą, subproduktus (pvz., kepenėles), tam tikras jūrų gėrybes (ančiuvius, sardines), o vietoj jų rinktis augalinius baltymų šaltinius, liesus pieno produktus, grūdus. Vaisiai ir daržovės slopina uždegimą. Viena sveikiausių mitybų – Viduržemio jūros dieta.

 

Fizinis aktyvumas. Judėjimas – svarbi podagros prevencijos dalis, nes padeda palaikyti sveiką kūno svorį, skatina kraujotaką ir metabolizmą, taip pat švelnina uždegimines reakcijas organizme. Specialistai rekomenduoja kiekvieną savaitę skirti ne mažiau kaip 150 min. vidutinio intensyvumo judėjimui. Tiesa, per didelis fizinis krūvis, ypač kai karšta, gali lemti skysčių netekimą ir pabloginti podagros eigą.

 

Sveikatos rodiklių stebėjimas. Podagra retai pasireiškia kaip vienintelis susirgimas, dažnai ją lydi hipertenzija, padidėjęs blogojo cholesterolio kiekis, insulino rezistencija ar inkstų veiklos sutrikimai. Todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, gliukozės kiekį, lipidų profilį ir inkstų funkciją. Šie rodikliai leidžia laiku pastebėti organizmo disbalansą ir imtis priemonių dar prieš pasireiškiant simptomams.

 

Profilaktinis gydymas. Jei podagra jau pasireiškė ar nustatyta nuolatinė hiperurikemija, gydytojas gali skirti uratus mažinančių vaistų. Tai ne trumpalaikė priemonė, o ilgalaikė strategija, siekiant palaikyti stabilų šlapimo rūgšties lygį kraujyje ir išvengti pasikartojančių uždegimų. Tokie vaistai vartojami tik su gydytojo priežiūra, o dozė reguliuojama pagal nuolatinius kraujo tyrimus.

 

Autorė Monika Budnikienė