Kataras – arabiškosios pasakos išsipildymas

Viso pasaulio akys jau kurį laiką atidžiai stebi įvykius Katare. Mažutė, bet stulbinamai turtinga Persijos įlankos valstybė nuosekliai didina politinę ir kultūrinę įtaką. Juk čia vyko įspūdingiausi sporto renginiai, tarp jų ir milžiniško dėmesio sulaukęs 2022 m. pasaulio futbolo čempionatas. Šiemet šičia musulmonų pasaulio lyderiai jau ne kartą rinkosi pasitarti dėl situacijos Gazos Ruože. Ir nors rugsėjo pradžioje griaudėjo sprogimai, turistų tai negąsdina. Mat noras savo akimis išvysti arabišką rojų stipresnis už potencialių grėsmių baimę.

Ką sako oficialūs faktai?

Kataras – šalis Vakarų Azijoje, šiaurės rytinėje Arabijos pusiasalio pakrantėje, pietuose dalijasi vienintele sausumos siena su Saudo Arabija, o likusią teritoriją supa Persijos įlanka. Bahreino įlanka skiria Katarą nuo netoliese esančio Bahreino. Sostinė yra Doha, joje gyvena daugiau nei 80 % šalies gyventojų. Katarą kaip paveldimą monarchiją valdo Thani rūmai nuo tada, kai Mohammedas bin Thani 1868 m. pasirašė sutartį su britais, pripažįstančią atskirą šalies statusą. Po Osmanų imperijos valdymo XX a. pradžioje Kataras tapo Didžiosios Britanijos protektoratu iki nepriklausomybės atgavimo 1971-aisiais. Dabartinis emyras Tamimas bin Hamadas Al Thani pagal Kataro konstituciją turi beveik visą vykdomąją ir įstatymų leidžiamąją valdžią, taip pat kontroliuoja teismų sistemą, skiria ministrą pirmininką ir ministrų kabinetą. Konsultacinė asamblėja gali blokuoti teisės aktus ir turi ribotas galimybes atleisti ministrus. Katare gyvena apie 2,8 mln. gyventojų, iš jų 313 tūkst. yra Kataro piliečiai, o 2,6 mln. – emigrantai. Oficiali šalies religija – islamas. Tai viena turtingiausių pasaulio valstybių – vertinant pajamas ir šalies BVP vienam gyventojui, yra ketvirta pasaulyje. Pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą (HDI) Kataras užima 42 vietą, o arabų pasaulyje 3 vietą. Šiai šaliai priklauso trečios pagal dydį gamtinių dujų ir naftos atsargos pasaulyje. Kataras – vienas didžiausių suskystintų gamtinių dujų eksportuotojų. XXI a. Kataras dėl išteklių ir turtų tapo vidurine galia arabų pasaulyje, taip pat yra visame pasaulyje besiplečiančios žiniasklaidos grupės „Al Jazeera Media Network“ būstinė. Klimatas čia karštas ir drėgnas nuo birželio iki rugsėjo, o dienos temperatūra pasiekia iki 50 °C kaitros. Pavasario ir rudens mėnesiai – balandis, gegužė, spalis ir lapkritis – yra vidutinio klimato, vidutiniškai apie 17 °C, o žiemos truputį vėsesnės. Kasmet, paprastai žiemą, kritulių iškrenta nedaug – mažiau nei 75 mm.

Prabangi šalis, kurioje mokesčiai rūpi ne visiems

Smalsūs keliautojai į Katarą dažniausiai atvyksta spalį ir lapkritį. Juos pasitinka du kvapą gniaužiantys dalykai – sausas, karštas dykumų oras ir stulbinanti prabanga. Kone visi turistai pirmiausia išvysta dar 2014 m. atidarytą Hamado oro uostą Dohoje. Jis pasižymi ne tik modernia architektūra, tačiau ir milžinišku parduotuvių plotu. Turintys storą piniginę po šį prabangos rojų gali klaidžioti ištisas valandas ir įsigyti visko, ko tik širdis geidžia: nuo įspūdingas sumas kainuojančių dizainerių rankinių, aukso papuošalų iki meno dirbinių. Nuo modernios, beveik futuristinės architektūros, dailiai susimaišančios su senojo pasaulio atspindžiais, akys raibsta ir išėjus iš oro uosto. Doha – išskirtinis miestas šiame regione. Priešingai nei Dubajus ar Abu Dabis, nesiekia priblokšti pasaulio rekordais – aukščiausiais dangoraižiais, vešliausiais gėlynais. Čia labiausiai rūpinamasi kultūra ir mokslu. Tad milijonams arabų būtent Doha yra pavyzdys, kaip turėtų atrodyti jų šalis, jei kada nors praturtės. Dohos koziriai – didžiausias visame pasaulyje Islamo meno muziejus ir subtili užuomina kiekvienam atvykėliui, kad tikrieji Kataro piliečiai priklauso kitokiam (veikiausiai ateities) pasauliui. Juk jiems nereikia mokėti mokesčių – turtingiausia valstybė padengia gydymo, elektros, vandens ir kitas komunalines paslaugas. Sakoma, kad nemokamai universitete išsilavinę Kataro jaunuoliai gali rinktis iš 20 puikių darbo pasiūlymų… Bet tai tik dalis utopijos. Iš tiesų šioje šalyje susikerta trys pasauliai. Pirmajam priklauso jokių vargų ir nepriteklių nekamuojami Kataro piliečiai. Antrasis – ne toks nerūpestingas. Tai išsilavinę imigrantai, kurie ir padėjo suprojektuoti kone per naktį praturtėjusį Katarą. Jie gyvena naujuose Dohos daugiaaukščiuose, dideliuose butuose su vaizdais į Persijos įlanką. Trečiajam pasauliui priklauso užsidirbti atvykę juodadarbiai. Jų gyvenimas čia dažniau primena vergovę nei pasaką. Visgi netgi jiems Katare geriau nei namuose.

Turistų piniginėms ir žiniai

Prieš atvykstant į šią egzotišką šalį veikiausiai vertėtų nuspręsti, ar atostogos bus skirtos pasilepinti išlaidaujant (galimybių čia daugiau, nei galima įsivaizduoti), ar visgi keliavimo tikslu taps arabiškosios kultūros pažinimas. Pirmuoju atveju dera rinktis tingias atostogas prabanga spindinčiuose poilsio kompleksuose ir kelias puikiai suplanuotas ekskursijas. Antruoju – pamėginti savarankiškai patyrinėti šį nepažįstamą spalvingų vaizdų, įspūdingų kvapų, sodrių skonių kupiną pasaulį. Nuo šio pasirinkimo priklauso, ar apsilankymas Katare bus brangus, ar tik nuosaikiai įkainotas. Penkios naktys su pusryčiais prabangiuose viešbučiuose Dohoje gali atsieiti 1000–5000 Eur. Tiek pat naktų patogiame ir tvarkingame viešbutyje – vos 400 Eur. Viešojo transporto bilietas kainuoja apie 0,6 Eur. Maisto, suvenyrų ir pramogų kainos tikrai nešokiruoja. Beje, atvykstantiems su vaikais verta prisiminti, kad mažiesiems daugelis pramogų visiškai nemokamos. Visgi svarbu prisiminti, kad keliaujama į valstybę, kur galioja šariato teisė. Tad viskas ir visada Katare sukasi apie religines dogmas. Alkoholio galima įsigyti tik specializuotose vietose. Už svaigalų vartojimą viešose vietose arba nesantuokinius seksualinius santykius skiriami išplakimai net užsieniečiams. Rengtis gatvėje būtina kukliai. Tiesa, atvykėlėms po šydais slėptis neprivalu, tačiau paprastai turistų prašoma dėvėti aprangą, dengiančią alkūnes ir kelius. O ir viešuose paplūdimiuose su maudymosi kostiumėliu pasirodyti nepavyks. Laisvai elgtis galima tik tose zonose, kurios priklauso poilsio kompleksams. Vietinių (kaip ir keliuose sostinės baruose ar klubuose) čia beveik nebūna. Tai tik turistams skirta infrastruktūra. Verta prisiminti, kad islamiškoje šalyje griežtai paisoma ramadano – pasninko mėnesio. 2026 m. visas musulmoniškas pasaulis pasninkaus nuo vasario 17 iki kovo 19 d. Katare gyvenimas beveik sustos, tad tuomet atostogų geriau nevykti. Taip pat atvykėliams rekomenduojama neperžengti ribų bendraujant su vietiniais. Ypač svarbu demonstruoti pagarbą monarchijai. Atrodo, kad šeichas savo šalyje yra garbinamas, nes Dohos gatvėse grafičių menas naudojamas tik jo atvaizdui nupiešti.

Ką verta aplankyti?

Islamo meno muziejų Dohoje. Tai išskirtinis modernios architektūros pavyzdys, puikiai įsiliejantis į urbanistinį sostinės kraštovaizdį. Muziejaus kolekcijose – apie 10 tūkst. eksponatų, įskaitant senovinius Korano rankraščius, šiuolaikinius islamo menininkų kūrinius ir retas knygas.
Corniche promenadą. Turistų ir vietinių mėgstama vieta tęsiasi kelis kilometrus palei Persijos įlanką. Promenada prasideda „Sheraton“ viešbutyje ir baigiasi „Marriott“ viešbutyje. Joje įsikūrę prestižiniai butai, administraciniai pastatai, kultūros objektai ir parko zonos.
Aspire bokštą. Šiuolaikinės architektūros stebuklas, aukščiausias bokštas sostinėje. Konstrukcija pastatyta kaip deglas, kurio viršuje susipynę plieniniai ovalai. Bokšto aukštis – beveik 318 m. 36 aukštuose yra biurai, viešbutis, baseinas, sporto muziejus ir komercinės patalpos. Aspire bokštas pastatytas 2006 m. Katare vykusių Azijos žaidynių garbei.
Al Zubaros fortą. Tai Kataro istorinio paveldo dalis, vienas svarbiausių šalies kultūrinių objektų. XX a. pradžios statinys iki 9-ojo dešimtmečio naudotas kaip pakrančių apsaugos postas. Fortas atitinka tradicinės Arabijos pusiasalio architektūros stilių, pasižymi lakonišku ir praktišku dizainu, storomis sienomis, apvaliais bokštais šonuose.
Dohos fortą. Šis istorinis paminklas Turkijos okupacijos metais naudotas kaip policijos įstaiga ir kalėjimas. 1978 m., po didelės rekonstrukcijos, čia atidarytas muziejus, kuriame eksponuojami Kataro rankdarbiai.
Waqif turgų. Tradicinis arabų turgus, kuriame parduodama viskas: egzotiški paukščiai, kilimai, papuošalai, prieskoniai, drabužiai, ginklai, baldai, suvenyrai. Akmeninėse turgaus gatvėse periodiškai patruliuoja kufijomis prisidengę ir kaftanais vilkintys raitieji policininkai, o tai suteikia vietai papildomo žavesio.
Kataro kultūros kaimą. Įkurtas padedant emyrui Hamadui bin Khalifai Al Thani, siekiant supažindinti turistus su šalies istorija ir kultūros paveldu. Kaimas įtrauktas į visus turistinius maršrutus. Jame yra parodų galerijos, teatrai, vietiniais perlais prekiaujančios parduotuvės, net sutvarkytas paplūdimys.
Dirbtinę salą. Joje statomi prabangūs apartamentai, privačios vilos ir brangūs viešbučiai. Saloje gali gyventi iki 40 tūkst. žmonių. Šis ambicingas projektas, sukurtas siekiant pritraukti vietos ir užsienio investuotojų lėšų, prisideda prie Kataro populiarinimo ir prestižo.
Kataro dykumą. Įspūdingos platybės dovanoja ir žavingų vaizdų, ir įdomių patirčių. Organizuojami dykumos safariai ar romantiškos iškylos ant kopų. Dykumoje ypač verta apsilankyti saulei leidžiantis ar patekant – galima tikėtis kvapą gniaužiančių vaizdų.