Be emocijų gyvenimas taptų pilkas. Tačiau negebantys išsivaduoti iš nerimo, pykčio, pavydo, gėdos ar aistros gniaužtų rizikuoja tapti šių jausmų įkaitais. Asmenybės ugdymo ir meditacijos mokytojas Vygandas Pikčiūnas nepataria emocijų užslopinti ar reikšti visiškai laisvai, bet tikina, kad nepageidaujamų galima atsikratyti atliekant specialius kvėpavimo pratimus.

 

kaip neigiamas emocijas paversti

Tiesa, kad neigiamos emocijos gali būti netgi naudingos, nes jas įmanoma transformuoti į kokią nors produktyvią veiklą?

 

Ir taip, ir ne. Neigiamos emocijos gali veikti lyg šaltas dušas, t. y. padėti susikoncentruoti, sutelkti jėgas. Tarkime, kartais iš baimės, streso arba skubos padaroma kur kas daugiau, greičiau ir geriau. Tačiau dažnai kamuojančios blogos emocijos gali daryti neigiamą poveikį sveikatai. Taigi neigiamų emocijų, kaip ir šalto vandens grūdinantis, neturėtų būti per daug.

 

Sakoma, neigiamų emocijų – pykčio, liūdesio ar nerimo – nereikėtų stengtis nuslopinti. Kaip tuomet elgtis?

 

 

Emocijų atsiradimą lemia išoriniai veiksniai (valdžia, įstatymai, kiti žmonės, oro sąlygos ir pan.) arba asmens vidinės nuostatos (mąstymo įpročiai, požiūris). Kai kurių negalima pakeisti, tarkime, blogo oro ar valdžios. Todėl reikėtų tiesiog liautis su jais kovoti ir stengtis pakeisti tai, ką įmanoma, pavyzdžiui, gyventi trukdančias vidines nuostatas, įpročius, mąstyseną. Dažnas koncentruojasi į negatyvius dalykus, tarkime, mato ne didelį baltą gražų lapą, o mažą juodą dėmelę jame, į reiškinius žvelgia pernelyg kritiškai ir negatyviai. Emocijos skatina organizme tam tikrų cheminių medžiagų gamybą. Ilgalaikės neigiamos emocijos kaupiasi organuose, todėl pastarųjų veikla sutrinka. Be to, neigiamų emocijų nereikėtų stengtis užslopinti, ilgam laikui užgniaužti savyje, nes jos anksčiau ar vėliau ištrūksta. Panašiai kaip ir pučiamas oro balionas, kuris kažkuriuo metu vis tiek sprogsta. Tačiau dėl etiketo reikalavimų, gerų santykių su aplinkiniais, nevaržomai reikšti emocijas taip pat nepriimtina. Geriausia jas sulaikyti ir pasitelkiant tam tikrus metodus išlaisvinti. Vienas paprasčiausių ir veiksmingiausių metodų – kvėpavimo pratimai.

 

Nerimas dėl darbo, šeimos arba finansų dažną tarsi graužia iš vidaus ir kelia stresą. Ar įmanoma jo išvengti arba pakeisti produktyvesne veikla?

 

 

Nerimas yra tarsi lėtinė liga. Nors nekelia stipraus skausmo, tačiau yra pavojinga. Nerimas dažniausiai kamuoja baiminantis dėl ateities, todėl pirmiausia reikėtų imtis prevencijos, t. y. konkrečių veiksmų, kuriuos įmanoma padaryti norint užkirsti kelią tam, ko baiminamasi, tarkime, ištaisyti klaidą arba atsiprašyti. Gana dažnai žmonės prisikuria baimių dėl ateities, nors tikimybė blogiausiam scenarijui įvykti yra 1 iš 1 000. Iš tiesų yra milijonai ateities variantų, tačiau niekas nežino, kaip ji pakryps, todėl visada verčiau galvoti apie dabartį. Nerimui slopinti galima pasitelkti mantrą – tendencingai galvoti apie gerus dalykus ir sąmoningai sutelkti dėmesį į tai, kas pozityvu. Tai – perdėto pozityvumo metodika, leidžianti neigiamas emocijas pakeisti teigiamomis. Kai kamuoja nerimas, taip pat labai naudinga imtis pozityvios veiklos, kažkam padėti, suteikti džiaugsmo artimiesiems, o dar geriau apskritai nepažįstamiems žmonėms be jokio atlygio, nesitikint įvertinimo, netgi padėkos.

 

Kaip konstruktyviai reaguoti į kritiką, kad nekeltų neigiamų emocijų?

 

Pirmiausia reikia nepriimti kritikos asmeniškai. Žinoma, būtų labai gerai, kad ir kritikuojantis asmuo žinotų, jog reikia kritikuoti ne asmeniškai, o konkretų veiksmą, darbą arba elgesį. Bet kuriuo atveju, į kritiką derėtų žvelgti kaip į galimybę tobulėti. Ji leidžia išsiaiškinti, ką galima daryti geriau. Kai asmuo kritikuojamas, jam labai svarbu sutelkti dėmesį ne tik į kritiką, bet ir į stipriąsias savo savybes bei teigiamus elgesio arba veiklos aspektus. Nes dažna kritika demotyvuoja.

 

Pykčio taip pat nedera slopinti? Kaip susivaldyti ir kur jį nukreipti?

 

 

Pykčio nereikėtų slopinti, tačiau jo taip pat nedera demonstruoti bet kur ir bet kada. Apėmus pykčiui susivaldyti sunku. Tai pavyksta padaryti tik asmenims, kurie treniruojasi. Vienas pykčio transformavimo metodų – jį paversti juoku, t. y. garsiai nusijuokti. Keletą kartų pabandžius tai gali pavykti įvaldyti. Kai kurie asmenys intuityviai pasitelkia šią techniką. Supykę jie ima juokauti, krėsti pokštus ir pan.

 

Kaip susidoroti ir kokiu teigiamu dalyku pakeisti lietuviams būdingą pavydo jausmą?

 

 

Pavydas kamuoja tuos, kuriems būdingas pernelyg didelis ego, kai svarbus tampa tik vidinis „aš“. Apėmus pavydui reikėtų stengtis galvoti ne apie save, o apie asmenį, kuriam pavydima. Pavyzdžiui, derėtų savęs paklausti: „Ką jis geriau padarė, kodėl jį paaukštino ar gauna didesnį atlyginimą?“ Taip pat svarbu palinkėti tam žmogui sėkmės. Kito asmens privalumų įžvelgimas gali sukelti neigiamų emocijų, tačiau kartu verčia pasitempti. Paprastai pavyduoliai pernelyg susikoncentruoja į save ir nepastebi pasitaikiusių galimybių, todėl šis jausmas veda nesėkmių link. Pastebima, kad labiausiai sėkmės lydimi asmenys yra nepavydūs. Jie turi didelį ego, tačiau yra dosnūs ir linki sėkmės bei gėrio kitiems. Kai asmuo to linki kitiems, jam tai grįžta su kaupu. Juk nepavyks pasišildyti prie krosnies pasakius: „Tu mane šiandien pašildyk, o aš malkų įdėsiu rytoj.“ Pirmiausia reikia pačiam duoti.

 

Visi kartais apsikvailina. Vėliau prisiminus šią situaciją ilgai rausta žandai. Kaip kovoti su gėdos jausmu?

 

Užaugome tokioje visuomenėje, kur gėdos jausmas pernelyg stipriai įdiegtas. Nuo vaikystės tėvai, auklėtojai, mokytojai vaikus tramdo žadindami gėdos jausmą. Tokie vaikai auga nesuprasdami, koks elgesys iš tiesų gėdingas, o koks ne. Todėl daug žmonių jaučia gėdą visai be reikalo. Asmenys, kurie stengiasi plėsti akiratį, tobulėti, pažinti save, dažniausiai vis rečiau jaučia neadekvatų gėdos jausmą. Tuo momentu išvengti sutrikimo gali padėti kvėpavimo technikos. Dažnai žmonės bijo kalbėti viešai, nes baiminasi apsikvailinti. Geriausiai savo klaidas mato pats žmogus, o kiti daug ko nė nepastebi. Taigi pasakius ar padarius kvailystę pirmiausia reikėtų ne save kritikuoti, o įvertinti realią situaciją. Galbūt tai smulkmena, dėl kurios visai neverta raudonuoti. Galima paklausti aplinkinių nuomonės. Kitu atveju visada galima atsiprašyti ir apmąstyti, kas toje situacijoje buvo padaryta gero.

 

Aistra – puiki emocija, kurią derėtų demonstruoti partneriui. Tačiau kaip suvaldyti ir į ką transformuoti aistrą ją jaučiant ne tam, kam derėtų?

 

Jeigu aistros objektas – uždraustas vaisius, tarkime, draugo mergina, reikėtų stengtis ją nukreipti kita linkme. Tam, kad ji netrukdytų gyventi, taip pat tinka kvėpavimo pratimai ir sportas. Aistra gali būti labai naudinga emocija. Gana dažnai apėmus aistrai ar meilei asmuo tampa jautresnis, gabesnis ir produktyvesnis. Ji gali padėti atskleisti netgi užslėptus talentus. Ne paslaptis, kad poetai arba kompozitoriai šedevrus sukuria įkvėpti meilės objektų. Darbas, nauji projektai ir iššūkiai taip pat yra neblogos išeitys uždraustai aistrai išreikšti. Kartais menininkai ir net verslininkai sąmoningai ieško naujų aistros objektų, nes užvaldyti šio jausmo nuveikia tūkstantį kartų daugiau nei įprastai.

 

-

 

Kaip atsikratyti neigiamų emocijų atliekant kvėpavimo pratimus?

 

Emocijos labai susijusios su kvėpavimu. Neigiamos emocijos pirmiausia kaupiasi krūtinės srityje, kuri yra vadinamasis emocijų centras. Pats paprasčiausias būdas jomis atsikratyti – atlikti kvėpavimo pratimus. Tačiau kvėpavimas turėtų būti ritmingas ir sąmoningas.

  • Daugelis intuityviai atlieka vieną kvėpavimo pratimą, t. y. susiklosčius sudėtingai situacijai giliai įkvepia ir iškvepia. Tačiau intuityviai dažniausiai įkvepiama ir iškvepiama tik vieną kartą. Iš tiesų šį pratimą reikėtų atlikti 8–12 kartų stipriai įkvepiant, paskui atsipalaidavus iškvepiant. Tai panašu į balioną, kurį pripučiame ir paleidžiame. Kvėpuoti galima per nosį arba per burną.
  • Kitas pratimas, veikiantis šiek tiek stipriau, – greitasis kvėpavimas, primenantis šuns lekavimą.
  • Dar geriau veikia su fiziniais pratimais suderintas kvėpavimas. Tinka greitas ėjimas, ėjimas lazdomis, vaikščiojimas po parką keičiant ėjimo tempą.
  • Atliekant šiuos pratimus galima iškvėpuoti ne tik blogas emocijas, bet ir organizmą nuodijančius toksinus, kurie kaupiasi dėl streso, prastos mitybos, alkoholio, rūkalų, užterštos aplinkos ir pan. Apie 80 % organizmo toksinų galima iškvėpuoti vien atliekant tokius pratimus.